Socialdemokratas spjovė ukrainiečiams

Socialdemokratas spjovė ukrainiečiams

Pasaulinio garso kino režisieriaus Sergejaus Loznicos įžymiojo dokumentinio filmo „Maidanas“ pristatymas Panevėžio kino centre „Garsas“ baigėsi žinomo miesto politiko spjūviu susitikime su panevėžiečiais dalyvavusiems filmo kūrėjams ukrainiečiams.

Po filmo apie vieną audringiausių ir skausmingiausių šiuolaikinės Europos įvykių – revoliuciją Kijeve – peržiūros ukrainiečių kilmės režisierius S. Loznica atsakinėjo į žiūrovų klausimus.

„Ir tada mane ištiko šokas“, – pasakoja svečiams iš Ukrainos vertėjavęs J. Miltinio dramos teatro direktorius Linas Zaikauskas.

Mikrofono paprašęs buvęs Panevėžio meras, esamas Savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Povilas Vadopolas daugiau nei 400 žiūrovų akivaizdoje tiesmukai rėžė, ar režisierius didžiuojasi, kad Ukrainoje įvyko ginkluotas perversmas ir buvo nuversta demokratiškai išrinkta valdžia?

L. Zaikauskas pripažįsta iš netikėtumo pradžioje net nesuvokęs, ko klausia mieste žinomas politikas, daug metų renkamas į Savivaldybės tarybą. Tokį tekstą išgirdęs teatro vadovas suglumęs net nustojo versti ir paprašė P. Vadopolo pakartoti.

„Buvo labai gėda dėl šito Lietuvos politiko. Juo labiau kad toks klausimas užduotas po ką tik pasibaigusios filmo peržiūros. Visi žinome, jog nuverstasis prezidentas V. Janukovyčius ir jį palaikanti Maskva susitepę tūkstančių žmonių krauju, kad Maidane šaudyti pirmieji pradėjo ne demonstrantai, o į juos, milijonai Ukrainos žmonių liko be pastogės, be darbo. Ginti V. Janukovyčių yra tas pats, kaip kaltinti Sausio 13-osios dalyvius nuvertus Lietuvoje esą irgi demokratiškai išrinktą tarybinę valdžią“, – „Sekundei“ pasakojo L. Zaikauskas.

Plojo propagandai

Viena iš renginio organizatorių kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė sako norėjusi skradžiai prasmegti iš gėdos. Ne tik dėl P. Vadopolo antimaidaniško klausimo. Labiau nei viešo asmens prorusiškas pareiškimas svečius iš Ukrainos suglumino salės reakcija. P. Vadopolo žodžius palydėjo plojimai – taip sureagavo dalis į filmo peržiūrą pakviestųjų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono šauktinių.

G. Pučinskienė viliasi, jog tokia jaunųjų karių reakcija reiškė ne palaikymą prorusiškoms jėgoms, o tiesiog nesusivokimą situacijoje.

„Po susitikimo su svečiais labai daug apie tai diskutavome. Sunku paaiškinti, kodėl taip įvyko. Kariai buvo labai jauni. Tikiuosi, į batalioną sugrįžę jie Maidano klausimą aptarė su vadais“, – viliasi direktorė.

Propaganda šauktiniams

Po netikėto P. Vadopolo išsišokimo sekė dar keletas panašių jo prokremliškų pasisakymų. Tarybos narys pasakojo lankęsis Ukrainoje, bendravęs su ukrainiečiais, matęs jų skeptišką požiūrį į vieną iš Oranžinės revoliucijos herojų Juliją Tymošenko.

Pasak G. Pučinskienės, besitęsiant akivaizdžiai propagandai žiūrovų reakcija pasikeitė. Politiko kalbų ne tik nebelydėjo plojimai. Protestuojantys žmonės ėmė kilti iš vietų ir eiti iš salės.

Organizatoriams teko skubiai glaistyti situaciją ir užbaigti renginį.

Žiūrovams besiskirstant, P. Vadopolas, įsimaišęs į šauktinių būrį, toliau aiškino apie Maidaną kaip išpuolį, nuvertusį teisėtai ir demokratiškai išrinktą Ukrainos valdžią.

L. Zaikauskas sako turėjęs nutraukti tokią už laisvę kraują praliejusios ukrainiečių tautos žeminančią politiko agitaciją Lietuvą ginti besimokančiam jaunimui.

„Žinau, kad Kremlius įvairioms partijoms ir politikams moka pinigus už propagandos skleidimą. Ir vieną tokį trolį pamačiau Panevėžyje. P. Vadopolo užduoti klausimai buvo labai būdingi Olgino provokatoriams, tarsi specialiai surašyti ir perskaityti“, – mano L. Zaikauskas.

„Žinau, kad Kremlius įvairioms partijoms ir politikams moka pinigus už propagandos skleidimą. Ir vieną tokį trolį pamačiau Panevėžyje.“

L. Zaikauskas

Olgino trolių terminas atsirado, kai prieš daugiau nei porą metų vienas iš kelių likusių nepriklausomų laikraščių Rusijoje „Novaja gazeta“ aptiko „trolių“ irštvą – pusiau slaptą biurą Sankt Peterburgo Olgino rajone, kur trimis pamainomis dirbantys žmonės už tam tikrą atlygį internete publikuodavo Rusijos vyriausybei palankias žinutes ir komentarus.

Skelbia akciją prieš trolius

Maidane dalyvavusiam ir dokumentinį filmą apie jį sukūrusiam S. Loznicai buvo labai netikėta, kad tokie provokaciniai išsišokimai galimi Lietuvoje, aktyviai palaikančioje Ukrainos žmonių siekį gyventi demokratiškoje nepriklausomoje valstybėje. Nors režisierių šokiravo, kad proputiniškai pasisakė ne žmogus iš gatvės, o mieste žinomas politikas, daug metų renkamas į Savivaldybės tarybą ir netgi buvęs Panevėžio meras, vis dėlto menininkas ramino iš gėdos raudonuojančius vakaro organizatorius, kad panašių provokacijų po filmo yra sulaukęs net tokioje demokratinėje valstybėje kaip Vokietija. O Serbijoje į filmo kūrėjų susitikimą su visuomene įsiveržusi grupė nacistiškai nusiteikusių vyrų netgi grasino susidoroti su režisieriumi ir muštynėmis pakvipusį išpuolį teko raminti iškviestiems policijos pareigūnams.

Vis dėlto laisvės šaukliu vadinamą S. Loznicą, baigusį taikomosios matematikos studijas, pasukusį į kino režisūrą ir pradėjusį kurti, kad per meną galėtų plačiai kalbėti apie tai, kas iš tiesų vyksta, kurio ne vienas filmas pelnė įvairių apdovanojimų, į Panevėžį pasikvietę filmo „Maidanas“ peržiūros organizatoriai jautė nenuplaunamą gėdą.

„Iš P. Vadopolo, žinomo politiko, buvusio miesto mero, vadovavusio socialdemokratų Panevėžio skyriui, daug metų renkamo į Savivaldybės tarybą, niekada nebūčiau galėjusi tikėtis tokių pareiškimų“, – „Sekundei“ teigė G. Pučinskienė.

Apstulbinta Panevėžio inteligentija įsitikinusi, jog tokie pasisakymai, užtraukę gėdą prieš pakviestuosius menininkus iš Ukrainos, neturėtų praeiti be pasekmių P. Vadopolui ir prorusiškos propagandos skleidėjams.

J. Miltinio teatro vadovas svarsto inicijuoti Lietuvoje akciją „Nepaduok rankos troliui“.

„Kažkada aristokratai, saugodami savo autoritetą ir orumą, neištiesdavo rankos abejotinos reputacijos asmenims. Demonstratyvus rankos nepadavimas būtų labai aiški moralės išraiška“, – sako L. Zaikauskas.

virsus

Filmo „Maidanas“ kūrėjai juos į Panevėžį pasikvietusius L. Zaikauską ir G. Pučinskienę patys ramino dėl vietos politiko ukrainiečiams skaudžių pasisakymų. KC „Garsas“ nuotr.

Valdžią iškėlė aukščiau liaudies

Filme „Maidanas“ kamera fiksuoja 2013-ųjų žiemos įvykius Ukrainos sostinės Kijevo centrinėje aikštėje, kai žmonės, sukilę prieš valdžią ir neteisybę, išėjo į gatves. Čia girdisi šūkiai, skamba dainos, švilpia kulkos, o raudos pinasi su įkvepiančiais lozungais.

Filmo kūrėjas S. Loznica, du mėnesius beveik kasdien fiksavęs Maidano įvykius, yra pabrėžęs, kad labiausiai jį jaudino, jog revoliucija vyko be vieno akivaizdaus lyderio ar vadovaujančios partijos. Anot režisieriaus, šis reiškinys tuo ir unikalus, kad revoliucija subrendo pačių ukrainiečių sąmonėje – jie prisiėmė atsakomybę už savo šalį ir su tokiais piliečiais turi skaityti bet kokia valdžia.

Vis dėlto P. Vadopolas įvykius Ukrainoje traktuoja kitaip.

„Šitas filmas, specialiai rodomas kariškiams, unikali mokomoji priemonė, kaip nuversti valdžią, kaip neginti teisėtai išrinktos valdžios“, – savaip interpretuoja socialdemokratas.

P. Vadopolas siekia įtikinti, jog Ukraina privalėjo gerbti esą demokratiškai išrinktą prezidentą V. Janukovyčių, kuris nuo neramumų savo šalyje su dar 20-ia aukštų valdininkų paspruko į Rusiją ir oficialiai kreipėsi į Maskvą prašydamas pasiųsti Rusijos karius, kad šie atkurtų įstatymų laikymąsi ir tvarką jo šalyje.

„Nesigilinsiu į detales, bet Ukraina išsirinko prezidentą, parlamentą. Šitas taikus protestas išsirutuliojo į pasipriešinimą prieš kariškius, kurie turi ginti teisėtai išrinktą valdžią. Tegul mane kaip nori vadina, bet klausimus su valdžia liaudis turi spręsti taikiu būdu“, – pareiškė P. Vadopolas.

Politikas ginasi jokios agitacijos šauktiniams nevykdęs. Esą patys kariai norėję su juo pasikalbėti.

Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas atsisakė pakomentuoti politinio bendražygio viešus pasisakymus, motyvuodamas, jog nesąs į juos įsigilinęs. Anot jo, partija domėsis, kuo partijos kolega šokiravo panevėžiečius ir svečius iš Ukrainos, o esant reikalui, P. Vadopolo elgesys bus aptartas partijos Etikos ir procedūrų komisijoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų