Smulkmenos, tačiau gyventi trukdo

Smulkmenos, tačiau gyventi trukdo

Apie kai kuriuos dalykus kalbėti varžomės ne tik su artimiausiais žmonėmis, bet nepasakojame ir gydytojui. Vis dėlto kentėti tylomis ir nieko nedaryti – prasta mintis. Sveikatą trikdantys nemalonumai neišnyks, o ilgainiui gali pridaryti dar daugiau rūpesčių.

Šlapimo nelaikymas

Statistika teigia, kad šlapimo nelaikymas esant fiziniam krūviui vargina kas trečią moterį. Taip, tarp vyrų tai pasitaiko rečiau, bet senyvo amžiaus abiejų lyčių atstovams ši problema tampa vienodai aktuali.

Beje, specialistų manymu, tikėtina, kad tokių ligonių yra kur kas daugiau, bet daugelis į gydymo įstaigas dėl to kreiptis tiesiog nesiryžta.

Nevalingai pasišlapinti galima juokiantis, kosint, čiaudint, sportuojant, t. y. fizinio krūvio metu, dėl susilpnėjusių dubens dugno raumenų (po gimdymo, menopauzės), anatomiškai pakitusios šlapimo takų padėties.

Šlapimo nelaikymas labai pablogina gyvenimo kokybę, dažnai dėl jo užsisklendžiama savyje, vengiama bendrauti. Tačiau tereikia gydytis.

Pirmiausia patartina kreiptis į urologą (moterims – ir į ginekologą). Be to, rekomenduojama mažiau gerti stiprios kavos, arbatos, svaigiųjų gėrimų, nes juose yra šlapimo pūslę dirginančių medžiagų.

Neverta per dažnai vaikščioti į tualetą, kad vėliau netikėtai neprireiktų, nes jei šlapimo pūslė ištuštinama labai dažnai, ji nusilpsta. Naudinga daugiau gerti – apie 1,5 – 2 l nesaldžių negazuotų skysčių , kadangi dėl vandens trūkumo šlapimas darosi koncentruotas ir suerzina šlapimo pūslę, o tai verčia dažniau apsilankyti tualete.

Daugeliui šlapimo nelaikymo padeda atsikratyti reguliarus A. Kėgelio pratimų darymas. Kaip juos taisyklingai atlikti, turi paaiškinti gydytojas. Na, o jei treniruojant tam tikrus raumenis problemos visiškai išspręsti nepavyksta, tolesnį reikiamą gydymo būdą nustatys gydytojas.

Gausus prakaitavimas

Prakaitavimas – natūralus organizmo valymosi procesas, be to, išsiskirianti drėgmė suvilgo odą ir reguliuoja kūno temperatūrą. Vis dėlto per didelis prakaitavimas, arba hiperhidrozė, kai net permirksta drabužiai, prakaitas tiesiog žliaugia, o delnai nuolat drėgni, verčia jaustis nemaloniai.

Daugiausia prakaito liaukų yra ant padų, delnų ir pažastyse. Tų liaukų veikla ypač suaktyvėja brendimo laikotarpiu ir kai kam gausus prakaitavimas nesiliauja net subrendus. Taip pat žinoma, kad šis nemalonus reiškinys gali būti paveldimas.

Kad nereikėtų jausti diskomforto dėl nemalonaus prakaito kvapo ir tamsių drėgnų dėmių ant drabužių, pirmiausia būtina dažniau maudytis po dušu ir iš karto po jo pažastis patepti antiperspirantu.

Dezodorantas nepagelbės, nes jo kvapiosios ir dezinfekuojančios medžiagos tik pašalina prakaito kvapą, bet paties reiškinio nesustabdo. O antiperspirantuose esančios organinės aliuminio ir cinko druskos susiaurina prakaito liaukų latakus, todėl prakaito išsiskyrimas sumažėja net 20–40 proc. Jei paprastos priemonės gausaus prakaitavimo nesumažina, reikėtų pasitarti su specialistais, ką dar būtų galima padaryti.

Padidėjęs kūno plaukuotumas

Daug žmonių išgyvena dėl ne vietoje augančių plaukų. Jie gali želti ant veido, krūtų spenelių, pečių, apatinėjė pilvo dalyje, vidinėje šlaunų pusėje ir kt. Kartais taip būna dėl genetinių priežasčių, bet dažniausiai per didelį plaukuotumą lemia hormonų disbalansas. Kai kuriais atvejais plaukų augimas nepageidaujamose vietose būna susijęs su kiaušidžių policistoze.

Smakras ir kitos vietos, kur plaukelių nedaug, gali būti pešiojamos pincetu. Gana veiksmingai plaukai šalinami vašku ar kitomis priemonėmis, jie atauga maždaug po poros trijų savaičių.

Tuo pat tikslu naudojama ir fotoepiliacija – plaukų šalinimas intensyvia pulsine šviesa. Atliekamos kelios procedūros, beje, beveik nesukeliančios skausmo.

Ataugę plaukai paprastai būna daug šviesesni ir plonesni, taigi ne taip atkreipiantys aplinkinių dėmesį.

Dujų kaupimasis žarnyne

Dujų susidarymas virškinamajame trakte – nemalonus, bet visai natūralus ir sveikatai nekenksmingas reiškinys, atsirandantis dėl žarnyne esančių bakterijų ir nesuvirškinto maisto sąveikos. Tiesa, meteorizmas gali būti ir vienas iš kurios nors ligos požymių, tad jei vargina dažnai, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui.

Dujų kaupimąsi skatina ankštinės daržovės, kopūstai (baltagūžiai, žiediniai, brokoliai), razinos, vynuogės ir maistas, kuriame yra cukraus pakaitalų – aspartamo, fruktozės ir kt. Tad turintieji polinkį nuo maisto „išsipūsti“ turėtų šių produktų vengti.

Valgyti ir gerti reikia neskubant, gerai sukramtant maistą, kuo rečiau troškulį malšinti saldžiais, prisotintais angliarūgštės gėrimais. Dujoms laisvai cirkuliuoti žarnyne trukdo ir ankšti, juosmenį ir pilvą veržiantys drabužiai.

Veido raudonis

Dažno veido paraudimo priežasčių būna įvairių, bet ši, rodos, tokia nekalta ypatybė gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Bet kokia proga raustantys žmonės jaučiasi nejaukiai bendraudami su aplinkiniais, o prieš kalbėdami didelei auditorijai patiria didžiulę baimę ir diskomfortą.

Netikėtas veido, kaklo ir viršutinės krūtinės dalies paraudimas gali būti klimakterinio sindromo, rožinės arba alergijos požymis.

Raudonis ne taip vargins atsisakius labai karšto, rūkyto, aštraus skonio maisto, kavos, alkoholinių gėrimų, kaitinimosi saunoje, t. y. viso to, kas plečia kraujagysles. Naudingi ir fiziniai bei kvėpavimo pratimai, kontrastinės vandens procedūros, darantys kraujagysles atsparesnes temperatūros pokyčiams.

Kilus įtarimų, kad sergama rožine, ypač jei yra ir kitų jos požymių – išryškėjusių kraujagyslių, spuogelių, odos nelygumų, būtina kreiptis į dermatologą arba neurologą, kad jis nustatytų diagnozę ir, jei reikia, paskirtų gydymą.

Nervinis tikas

Nevalingas raumenų trūkčiojimas – nervinis tikas – paprastai nėra rimtos ligos simptomas, dažniausiai jį sukelia refleksinis nervų ląstelių sudirginimas. Gali trūkčioti akių vokų arba veido raumenys, mirkčiojama, kartais daromos įvairios grimasos, kandžiojamos lūpos, linkčiojama galva ir pan.

Jei vargina tikas, reikia stengtis gerai išsimiegoti, atsipalaiduoti, nepervargti ir vengti stresų, nes nuovargis ir nervinė įtampa besiskundžiančiojo nekontroliuojamais judesiais būklę dar labiau pablogina. Šiam reiškiniui užtrukus ilgiau patartina kreiptis į gydytoją.

Bet žinotina, kad vien vaistinių ir vitaminų preparatų neužteks. Teks laikytis organizmą stiprinančios dietos, grūdintis fiziškai, naudingos tokiais atvejais ir atpalaiduojamosios vonios, masažas, fizioterapijos procedūros.

Apsilankyti pas medikus ypač svarbu, jei, be vokų trūkčiojimo, kelia nerimą akių dirglumas, jautrumas šviesai, ašarojimas. Tai gali rodyti, kad sergama fokaline distonija, arba blefarospazmu. Progresuodama ši liga sukelia nemažų nepatogumų, tokių kaip nevalingas užsimerkimas, o tai trukdo skaityti, dirbti kai kuriuos darbus, ypač vairuoti automobilį, todėl ją reikia nustatyti kuo anksčiau.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų