Žmonių, kurie gauna paramą maisto produktais, mažėja, tačiau tai nereiškia, kad jie gyvena geriau. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Skurstančiųjų mažėja tik popieriuje

Skurstančiųjų mažėja tik popieriuje

Valdžia skelbia, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja – auga vidutinis darbo užmokestis, pensijos, tačiau daugelis ir toliau priversti skaičiuoti, kaip išgyventi iki algų ar pašalpų mokėjimo dienos. Šiek tiek padidėjusias žmonių pajamas „suvalgo“ kaip ant mielių kylančios prekių ir paslaugų kainos, o socialinės pašalpos ir kompensacijos priklauso tik ant visiško skurdo ribos balansuojantiesiems.

Daugeliui savotišku išsigelbėjimo šiaudu tampa maisto paketai iš Europos Sąjungos aruodų bei besibaigiančio galiojimo maisto produktai. Šiek tiek kilstelėjus vadinamąsias pajamų lubas, spalį maisto davinių gali tikėtis gauti šiek tiek daugiau šeimų ar vienišų asmenų.

Kaip pasakojo „Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovė Asta Čeponienė, maisto paketus gali gauti tos šeimos ar asmenys, kurių pajamos vienam žmogui neviršija 153 eurų. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių – vieni gyvenantys pensininkai bei neįgalieji, daugiavaikės ar nepilnos, taip pat į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtrauktos šeimos bei asmenys, kurie patiria didelių išlaidų dėl artimojo ligos, nelaimės ar kitais kriziniais atvejais gali tikėtis gauti paramą maistu, kai jų pajamos neviršija dviejų valstybės paramos dydžių, tai yra 204 eurų. Gera naujiena ta, kad dabar lubos šiek tiek kilstelėtos ir maisto paketus galės gauti tie, kurių pajamos neviršija 224,40 euro.

„Kiek šie pokyčiai palies šeimų, nesame skaičiavę, tačiau jų tikrai bus nemažai. Kai šiek tiek pakilo pensijos ir minimalus atlyginimas, nemažai asmenų neteko galimybės gauti paramos maisto paketais, nes jų pajamos vos keliais eurais viršijo lubas. Dabar vėl atsirado galimybė šiems žmonėms bent kiek padėti maistu“, – sakė A. Čeponienė.

Norintieji jau spalį gauti maisto davinių turėtų suskubti pateikti dokumentus Socialinių paslaugų centrui iki rugsėjo 14-osios. To nespėjusieji padaryti maisto paketus gaus tik per paskutinį dalijimą, kuris vyks jau gruodį.

„Iki rugsėjo vidurio ministerijai turime pateikti skaičius, kiek reikės paruošti maisto paketų, ir jau nebegalėsime šių skaičių koreguoti. Tad kas nespės, pagalbos maistu sulauks jau tik metų pabaigoje“, – teigė „Maisto banko“ Panevėžio regiono vadovė.

Prie Panevėžio „Maisto banko“ skyriaus sandėlių taip tuščia bus neilgai. Maisto paketai daugeliui skurdo gniaužtuose atsidūrusių šeimų yra nemenka paspirtis, tad tik pradėjus juos dalyti nusidriekia milžiniškos eilės kaip sovietmečiu prie duonos.

Skurdo gniaužtuose

Žmonių, kurie gauna paramą maisto produktais, mažėja, tačiau, pasak A. Čeponienės, tai jokiu būdu nereiškia, kad jie gyvena geriau. Daugelio pajamos padidėjo vos keliais eurais, tačiau produktų ir paslaugų kainos kai kuriais atvejais išaugo net kelis kartus. Be to, šiek tiek išaugusios pajamos atėmė iš žmonių galimybę gauti pagalbą maisto produktais, socialines išmokas ar kompensacijas.

„Daugeliui gyvenimas tikrai nepagerėjo, atvirkščiai, tik blogėja. Tą mes jaučiame per kitas „Maisto banko“ programas. Socialiniai darbuotojai mums daug aktyviau siunčia žmones vienkartiniams maisto paketams gauti“, – pasakojo pašnekovė.

Pastebima, kad labiausiai skursta vieniši pensinio amžiaus sulaukę senjorai. Jų pajamos itin mažos, o artimų žmonių, kurie galėtų padėti, neturi. Taip pat nemažai tokių šeimų, kur tėvai uždirba minimalų atlyginimą ir valstybės parama jiems nepriklauso, net nemokamas maitinimas vaikams mokykloje. Tokių šeimų ir vienišų asmenų gana nemažai, bet pagalbos paprašyti išdrįsta mažesnioji dalis.

„Su skurdu dažniausiai susiduria pensininkai, nepilnos ar daugiavaikės šeimos, tačiau nemažai ir tokių, kur abu tėvai dirbantys. Dažnai jaunos šeimos už buto nuomą ir komunalines paslaugas atiduoda didžiąją dalį atlyginimo, tad maistui ir kitoms būtinoms išlaidoms praktiškai nieko nebelieka. Ir net tvarkingi, į gyvenimą besikabinantys žmonės atsiduria itin sudėtingoje situacijoje“, – pažymi A. Čeponienė.

Tiesia pagalbos ranką

Tokioms šeimoms, kurių pajamos neleidžia tikėtis valstybės paramos, pagalba yra teikiama per kitas „Maisto banko“ programas. Apie tai, kad šeimai reikalinga pagalba, dažniausiai „Maisto banką“ informuoja Socialinių paslaugų centro specialistai, seniūnijų ar mokyklų socialiniai darbuotojai – tie žmonės, kurie mato sudėtingą šeimų situaciją. Tokioms šeimoms yra suruošiamas vienkartinis paketas iš ilgai negendančių maisto produktų arba, esant kritinei situacijai, vieną kartą per savaitę du mėnesius skiriamas krepšelis iš besibaigiančio galiojimo maisto produktų, kuriuos suaukoja prekybos centrai.

„Jeigu šeima patenka į krizinę situaciją, kaip gaisras ar artimojo netektis, kita nelaimė, ji gana greitai stojasi ant kojų. Ir pagalba reikalinga trumpam laikotarpiui, bet turime tokių šeimų, kurioms padedame maisto produktais nuolat. Paprastai tai yra į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukti asmenys. Kad pagerėtų tokių šeimų materialinė padėtis, reikia daug dirbti su jomis. O tai labai sunkus ir ilgas darbas, trunkantis ne vienerius metus“, – sakė A. Čeponienė.

Pasak „Maisto banko“ atstovės, su skurdu susiduria tiek miesto, tiek ir kaimo gyventojai. Tačiau kokia yra reali situacija, sunku pasakyti, nes daug kas priklauso nuo socialinių darbuotojų iniciatyvumo, kaip aktyviai jie ieško savo globojamoms šeimoms pagalbos.

„Labai sunku įvertinti situaciją, kiek vienišų asmenų ar šeimų susiduria su skurdu. Nes vieni socialiniai darbuotojai labai aktyviai rūpinasi savo globojamomis šeimomis, o kiti to nedaro. Tad sunku pasakyti, ar tikrai šeimose nėra problemų, ar ne taip organizuojama pagalba. Bet džiaugiuosi, kad bendradarbiavimas su rajono seniūnijų ar Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojais kasmet tik gerėja. Nors statistiškai žmonių, kuriems skiriama pagalba, mažėja, iš tikro šeimų finansinė situacija prastėja“, – teigė A. Čeponienė.

Paramos gavėjų mažėja

Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės pagalbos skyriaus socialinė darbuotoja Vilmutė Čepaitytė teigė, kad rugsėjo pradžioje yra sulaukta 1 680 prašymų skirti nemokamus maisto davinius. Maždaug dešimt procentų yra tų, kurie paramos sulaukia išimties tvarka, tai yra jų pajamos yra kiek didesnės nei 153 eurai, bet neviršija nustatytų maksimalių pajamų lubų.

„Kasmet žmonių, kurie kreipiasi dėl pagalbos maisto paketais, mažėja. Tik ne dėl gerėjančio gyvenimo, o todėl, kad didžioji dalis jaunų žmonių tiesiog emigruoja“, – mano V. Čepaitytė.

Tad jų centro duris dažniausiai praveria nedideles senatvės ar netekto darbingumo pensijas gaunantys panevėžiečiai, nepilnos ar daugiavaikės šeimos. Maždaug pusė jų maisto paketus gauna ne pirmus metus, kitai daliai paramos reikia tik ribotą laiką.

„Neklausinėjame žmonių, dėl kokių priežasčių jiems reikia pagalbos. Nebent patys pasipasakoja, bet niekam nėra smagu praverti mūsų centro duris“, – teigė V. Čepaitytė.

Panevėžio rajone gaunančiųjų paramą maisto produktais dvigubai daugiau – net 3 916 asmenų. Kaip teigė Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Pranciška Paškevičienė, dar prieš kelerius metus šis skaičius siekė net 10 000. Nors paramos prašytojų gerokai sumažėjo, tačiau dalies žmonių finansinė situacija mažai kuo pagerėjo.

„Pastebime, kad sumažėjo ir gaunančiųjų socialines pašalpas, ir nemokamą maitinimą mokykloje, bet tą gyvenimo pagerėjimą reikėtų vertinti labai atsargiai. Pagerėjo tuo, kad šiek tiek išaugo minimalus atlyginimas, tačiau dėl to žmonės neteko pašalpų ir kompensacijų. Daug jų tiesiog emigravo. Vis dėlto beveik 4 000 žmonių dar reikalinga parama maisto produktais. Jau nuo kitų metų kartu su maisto daviniu bus dalijama ir higienos priemonių, tad krepšelis bus solidesnis“, – sakė A. P. Paškevičienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų