Per keturis kūrybos dešimtmečius Romualdas Inčirauskas suformavo savitą skulptūrinės plastikos atmainą, kurioje persipina daug žanrų, bet ypač ryški juvelyrikos įtaka. V. Bulaičio nuotr.

Skulptoriaus darbai – it juvelyrika

Skulptoriaus darbai – it juvelyrika

 

Kūrybinės veiklos keturiasdešimtmetį minintis telšiškis menininkas, vienas ryškiausių metalo plastikos kūrėjų Lietuvoje Romualdas Inčirauskas pirmą kartą panevėžiečiams pristatė personalinę parodą „Skulptūra tarytum juvelyrika“.

Vos už penkiasdešimties kilometrų nuo Panevėžio – Anykščiuose – gimęs R. Inčirauskas sako iš naujo atradęs Aukštaitijos sostinę.

Pirmą kartą į miesto Dailės galeriją atvežęs savo darbus kūrėjas džiaugėsi susirinkusiųjų dėmesiu. Keturias dešimtis metų nuosekliai, diena iš dienos Telšiuose kuriantį menininką sveikino galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, studijų bičiulis skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša, vaikystės draugas, taip pat skulptūrą pamilęs Juozas Lebednykas.

Kartu su menininku atvykusi žmona atviravo, jog jos sutuoktinis tiesiog negali nurimti neprisilietęs prie meno.

„Atsikelia ir eina dirbti į dirbtuves, – „įskundė“ Zita Inčirauskienė. – Vis kažką daro: užsirašo eiles, tapo paveikslą, lipdo… Yra tas žmogus, kuris nežiūri, kas bus toliau su jo kūriniais.“

Lietuvą garsina visame pasaulyje

Menotyrininkė Danutė Zovienė R. Inčirauską vadina tikru XX–XXI amžių sandūros menininku. „Sparti meninių idėjų ir judėjimų, technologijų ir plastinės raiškos kaita, žanrų ribų nyksmas ir naujos medijos jo kūryboje įgyja savitą bei paveikų pavidalą. Jam, tarsi Renesanso menininkui, rūpi ir yra pavaldžios įvairios kūrybos sritys. Dailininkas suformavo savitą skulptūrinės plastikos atmainą, kurioje persipina tradicinių žanrų – medalio, reljefo, juvelyrikos, trimatės skulptūros – bruožai“, – teigia daktarė D. Zovienė.

67-erių metų menininkas iš viso yra surengęs daugiau kaip keturiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų.

Nemaža dalis R. Inčirausko kūrinių yra Telšiuose. Bene žymiausias darbas – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durų reljefinė-skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms paminėti.

Ne ką mažiau garsios ir skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, miesto senamiestyje esantys ženklai-skulptūros, skirtos žydų bendruomenės atminimui, skulptūrinis projektas TELZ, priklausantis Vilniaus Gaono žydų muziejui.

R. Inčirausko vardas garsus ne tik Lietuvoje. Jo darbų yra įsigiję ne tik gimtosios šalies, bet ir užsienio muziejai. Taip pat – privatūs kolekcininkai iš Rusijos, Vokietijos, Austrijos, Skandinavijos šalių, Izraelio ir net tolimosios Japonijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų.

Meistriškas autentiškumas

Panevėžio dailės galerijoje eksponuojami 2016–2018 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos I“ , „Civilizacijos II“ , skulptūra „Kabinetas“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…“

„Civilizacijos I“ kompoziciją sudaro dvylika skulptūrų iš metalo ir dešimt skirtingų civilizacijos objektų, kurie „užkonservuoti“ stiklainiuose. Didžioji pastarųjų eksponatų dalis, pasak istoriko Tomo Kriaunevičiaus, yra autentiški paties autoriaus surinkti senųjų kultūrų architektūriniai fragmentai iš Efeso, Sidėjos, Kesarijos, Jeruzalės, Masados miestų. Taip pat stiklainiuose atsidūrė archeologiniai radiniai iš karinio konflikto kamuojamos Sirijos miestų Alepo ir Palmyros. Tarp autoriaus eksponatų – ir autentiškas 1989 metais nugriautos Berlyno sienos, buvusios dviejų sistemų riboženkliu, fragmentas.

Kai kurios autoriaus fiziškai neaplankytos senųjų kultūrų lokacijos ironiškai įamžinamos artefaktais iš senųjų civilizacijų galią ir šlovę besisavinančių ir prekiniu ženklu paverčiančių bastionų – „akropolių“ ir „babilonų“.

Skulptūrinio instaliacinio projekto tęsinyje autorius kaip žaliavą panaudoja sendaikčių turguose, laužynuose įsigytų įvairių rakandų detales. „Civilizacijos II“ R. Inčirauskas naujam gyvenimui prikelia ir ankstesnius savo paties kūrinius. Telšiškio kompozicijoje sukurta dvi dešimtys mažosios plastikos figūrų, kurios valiūkiškai suskirstytos į dvi barikadų puses, dvi konfliktuojančias armijas – „Pepsi-Cola“ ir „Coca-Cola“.

Telšiškio ekspoziciją papildo viešosiose erdvėse įamžintos kūrinių fotografijos, taip pat ir paties autoriaus mintys, nugulusios ant galerijos sienų haiku eilėmis.

„Užsidėjęs skiriamuosius ženklus tapau neatskiriamas“, – rašo po viena iš jų literatūrinių polinkių turintis R. Inčirauskas.

Tačiau vargu ar įmanoma neatpažinti savito autoriaus braižo. Skulptorius aklai nepasiduoda šiuolaikinio meno tendencijoms, vertina technologijos ir koncepcijos dermę. Mintis, ikonografija ir meistriškumas menininko darbuose kaip vienas bendras darinys iškeliamas į svarbiausiųjų pozicijas.

Galerija

Komentarai

  • Что думаете по этому поводу?

    здесь

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų