Šią savaitę daugiabučių pirmininkai, gyventojai bei administratoriai buvo pakviesti į miesto Savivaldybėje vykusį seminarą apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kad galėtų išsklaidyti visas su renovacija susijusias baimes ir mitus.

Sklandžiai renovacijos pradžiai svarbu tinkamai pasirengti

Sklandžiai renovacijos pradžiai svarbu tinkamai pasirengti

 

Apie savo daugiabučio atnaujinimą galvojantys gyventojai dažnai baiminasi, ar renovacija bus atlikta kokybiškai, ar investicijos atsipirks, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad būtų išpildyti žmonių lūkesčiai ir norai.

Išsklaidyti visas šias baimes ir su renovacija susijusius mitus daugiabučių namų pirmininkai, gyventojai bei administratoriai šią savaitę buvo pakviesti į miesto savivaldybėje vykusį seminarą apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotą seminarą vedęs „Civitta“ konsultacijų įmonės analitikas Marius Lepeška, per pastaruosius penkerius Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos vykdymo metus visoje Lietuvoje jau atnaujinta apie du tūkstančiai daugiabučių namų.

„Panevėžio miesto savivaldybė yra viena gausiausiai savo daugiabučius namus renovavusių savivaldybių. Didelė dalis problemų jau išspręsta, šiuo metu renovuoti jau 58 daugiabučiai, dar yra 80 namų gyventojų pritarimų renovacijai. Tai vienas geriausiai besitvarkančių miestų“, – pažymi M. Lepeška.

Visgi dar yra daug daugiabučių mieste, kurių gyventojų galvos skausmas – didelės šildymo sąskaitos ir nusidėvėjusios įvairios inžinerinės sistemos. Kompleksiškai spręsti sovietmečiu statytų daugiabučių problemas gali padėti tik renovacija. Dažniausias gyventojus kamuojantis klausimas – nuo ko pradėti savo namo renovaciją, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai. Pasak analitiko, namo renovaciją gali inicijuoti patys gyventojai arba ji gali vykti savivaldybių iniciatyva. Kad ir kokį variantą gyventojai pasirinktų, galutinis sprendimas priklauso tik nuo jų pačių. Gera žinia, kad dabar visiems pasiruošimo – dokumentų rengimo, priežiūros, ekspertizės, administravimo darbams taikoma šimtą procentų siekianti valstybės kompensacija.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad renovacijos programa gali naudotis tik tie, kurie neturi didelių įsiskolinimų. Jeigu daugiabučio namo dešimtadalio gyventojų skolos už komunalines paslaugas viršija 300 eurų daugiau negu 90 dienų, finansavimo gauti negali“, – teigė M. Lepeška.

Valstybės parama

Gyventojams pritarus renovacijai, kitas svarbus žingsnis, nuo kurio priklauso tolesnė namo atnaujinimo kryptis – investicinio plano rengimas. Būtent jis parodo kokių investicijų reikės. Galbūt padarius investicinį planą paaiškės, kad gyventojų pasirinktų priemonių nepakanka, norint pasiekti užsibrėžtą energijos taupymo lygį. Net jeigu ir paaiškėtų, kad namo renovuoti ekonomiškai neapsimokės, už investicinio plano rengimą gyventojams mokėti nereikės – tai visu šimtu procentų kompensuos valstybė.

Agentūrai pritarus ir įtraukus į finansuojamų projektų sąrašą, pasirašoma valstybės paramos sutartis. Gyventojai gauna 30 proc. valstybės paramą Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Papildomai galima gauti dar 10 proc. paramą, jeigu yra įrengiamas atskiras ar modernizuotas esamas neautomatizuotas šilumos punktas ir įrengti balansiniai ventiliai ant stovų. Pertvarkius ar pakeitus šildymo sistemą butuose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistema ar termostatiniai ventiliai.

„Svarbu žinoti, kad gaunantiesiems šildymo kompensacijas valstybė kompensuoja renovacijos kaštus 100 proc. – apmoka tiek projekto parengimo ir įgyvendinimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, tiek kredito draudimo bei kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas. Kol turi šildymo kompensaciją, tol gyventojai už renovaciją nemoka. Bet su ta sąlyga, kad pasisakys už renovaciją. Kitu atveju praras kompensacijas ir teks mokėti už renovaciją“, – sakė M. Lepeška.

Nauda matuojama ne tik pinigais

Trečiasis etapas – visų pirkimų vykdymas – statybos, rangos darbai, techninio projekto rengimas, techninio prižiūrėtojo paslaugų pirkimas. Perkama centralizuotai per viešųjų pirkimų sistemą ar Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. Už visus pirkimus yra atsakingas namo administratorius. Kai darbai atliekami, vėl daromas namo sertifikavimas – įvertinama, ar namas pasiekė tą energinio efektyvumo lygį, kurį buvo užsibrėžęs. Tada atiduodamas komisijai įvertinti ir pasirašomas statybos darbų baigimo aktas. Bene daugiausia nerimo gyventojams kelia klausimas, kiek pavyks sutaupyti ir per kiek laiko atsipirks renovacija. Renovacijos specialisto teigimu, tai labai individualus dalykas – viskas priklauso nuo to, kokias priemones gyventojai pasirinks diegti savo name. Iš dalies tai priklausys ir nuo to, keleriems metams gyventojai ims paskolą – maksimalus terminas – dvidešimt metų. Lengvatinė paskola su 3 proc. metinėmis palūkanomis suteikiama penkeriems metams. Šiai paskolai nėra taikomas joks mokestis už ankstesnį grąžinimą. Palūkanos skaičiuojamos anuiteto principu, tad kuo greičiau gyventojai atiduos paskolą, tuo mažiau reikės mokėti.

„Statistiškai po renovacijos sutaupoma apie 50 proc. šilumos, tačiau praktiškai būna sutaupoma gerokai daugiau. Net ir pridėjus įmokas renovacijai, bendra sąskaita būna mažesnė nei iki tol gautos sąskaitos už šildymą. Be to, gaunama ir papildomos naudos, tokios kaip gyvenimo komfortas, gražesnė bei saugesnė aplinka. Po renovacijos būsto vertė pakyla apie 15–20 proc.“, – kalbėjo analitikas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų