Skelbiami Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkurso nugalėtojai

Skelbiami Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkurso nugalėtojai

Tarptautiniam viešajam atviram konkursui „Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kino teatro pastato (Respublikos g. 40, Panevėžyje) rekonstravimas“ pateiktus devyniolika darbų baigė vertinti ekspertinė komisija, sudaryta iš septynių narių, iš jų du užsienio architektai.

Kokybės vertinimo kriterijai: urbanistika; architektūra ir dizainas; sprendinių daugiafunkciškumas ir racionalumas; tvarumas ir efektyvumas ir „Stasiškumas“.

Konkurso nugalėtojais tapo geriausiai ekspertinės komisijos įvertintas MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“ komandos darbas (pasiūlymo šifras: 200300). Autorių kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius. „IMPLMNT architects“ architektai pasiūlė drąsų, tačiau nuosaikų ir vientisą projektą, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. Ekspertinė komisija labai teigiamai vertino pasiūlymo urbanistinį integralumą, kuriamą kokybišką, tinkamų parametrų viešąją erdvę pietinėje sklypo dalyje. Architektūriškai darbas yra drąsus ir ryžtingas. Neliekantis nepastebėtas ir nepaliekantis abejingų, tačiau nuosaikus ir vientisas. Architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką teritorijos charakterį. Pirmajame etape siūloma pastatą rekonstruoti iš esmės, paliekant mažą dalį esamų kino teatro konstrukcijų.

Techninio projekto inžinerinę dalį projektuos tarptautinė projektavimo įmonė „SWECO“. Jos projektai Lietuvoje: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinės paskirties pastatas, administracinės paskirties pastato Vilniuje rekonstrukcijos projektavimas, Vilniaus universiteto Nacionalinio fizikinių ir technologijos mokslų centro pastatas.

Antroji vieta skirta darbui „Tinklas“, kurio autoriai – įmonės „Klasikinio portiko“ architektų komanda. Ekspertinė komisija įvertino pasiūlymo išmintingumą ir inovatyvų miestovaizdžio suvokimą. Pastebėta, kad realizavus tik pirmąjį etapą situacija iš esmės daug nepasikeičia, tačiau įgyvendinus antrąjį etapą viešosios erdvės beveik nebelieka. Architektūriškai darbas yra konceptualus ir drąsus, tačiau abejojama, ar architektūrinio nebaigtumo įvaizdis yra tinkamas tokio tipo statiniui. Tikėtina, kad statinį realizavus, statybinių pastolių naudoti nepavyks, kas iš esmės keis detales, todėl keisis ir bendras pastato vaizdinys. Sprendinių daugiafunkciškumo požiūriu pastato erdvės yra lanksčios ir lengvai transformuojamos bei prisitaikančios.

Trečioji vieta skirta darbui (šifras: 200430), autorių pavadintam „Asambilažu“. Darbo autoriai – Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius ir įmonė „Siena“. Ekspertinei komisijai šis pasiūlymas pasirodė urbanistiškai įdomus. Kompleksas neatrodo kaip vienas pastatas ir Panevėžiui gali pasiūlyti tai, ko miestas dar neturi. Siūloma smulkiagrūdė nevienalytė urbanistinė struktūra iš esmės yra galimas sprendimas. Pasiūlymas yra architektūriškai įdomus ir labai kontrastingas. Pastato planas, kuris siūlo „labirinto“ tipo praėjimą yra didžiulis privalumas. Siūlomas naratyvas yra įdomus ir nevienalytis. Erdvę formuojantis žiedas nors ir įdomi detalė, bet gana sudėtingai realizuojama. Abejojama, ar toks kontrastingas darbas sugebės suvaldyti esamą chaotišką urbanistinį audinį. Komisija pastebėjo, kad darbe įdomiai ir netikėtai artikuliuojamas „stasiškumo“ aspektas, kai dalis pastato išsiveržia į viešąją erdvę.

Ekspertinė komisija taip pat išskyrė tris darbus (nepriklausomai nuo vertinimo rezultatų) kuriuos norėtų pastebėti:

darbas šifru: 500002, (autoriai: įmonė „AEXN“)

Ekspertinė komisija išskyrė darbą už literatūrišką projekto koncepciją, pastangas atrasti „stasiškumo“ identitetą. Pasiūlyme siekta subtiliai užkoduoti Panevėžio „pamatą“. Pasiūlymas išskirtinis, netikėtas ir įtraukiantis.

Darbas šifru 770000 (autoriai: įmonė „Klaipėdos komprojektas“)

Ekspertinė komisija išskyrė darbą už drąsą, netikėtumą ir poetiškumą sprendiniuose.

Darbas šifru 111111 (autoriai: įmonė „TEAM architektai“)

Ekspertinė komisija norėtų pažymėti šį pasiūlymą už patrauklius viešosios erdvės sprendinius. Darbe siūloma viešoji erdvė kuria du patirties sluoksnius. Neliko nepastebėtas ir bandymas pakilti virš miesto.

Visus pasiūlymas vertino ekspertinė komisija:

  • Rimantas Pauža (architektas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius).

  • Stasys Eidrigevičius (menininkas).

  • Daiva Gasiūnienė (architektė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė).

  • Audrius Ambrasas (architektas, Ambraso architektų biuras).

  • Lukas Rekevičius (architektas, AKETURI ARCHITEKTAI).

  • Stanislawas Denko (architektas, WIZJA, Lenkija).

  • Johanas de Wachteris (architektas, „Johan De Wachter Architects“, Olandija).

Darbus recenzavo:

  • Audrys Karalius (architektas, Architekto A. Karaliaus dirbtuvės).
  • Lolita Jablonskienė (dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė).

Kitas SEMC etapas – pirmojo etapo techninio projekto rengimas ir investicinio projekto paruošimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti.

Galerija

Komentarai

  • Jei įrengiam pozeminį parkingą, tai KC „Garso“ nieko nelieka. Tai naujo pastato statyba ir esancio KC „Garsas“ nugriovimas. Kiek tai kainuos? Neužteks 10 mln.

    • Atsakyti
  • Gaila, kad šio konkurso nelaimėjo kažkas kas atkreiptų jauno žmogaus dėmesį. Susilietų su gamtą ir ne būtų tik dar vienas blogas , blokiniame daugiabučių mieste 🙁 nesakau, kad laimėtojo projektas prastas, bet mano manymu buvo vertesnis laimėti darbų, kurie mane pati dailės galerijoje buvusioje ekspozicijose, žavėjo išskirtiniu dizainu, nebijojimu išsiskirti.

  • Nepavydžiu greta esančių daugiabučių gyventojams – per tokį aukštą gargarą saulę matys kaip savo ausis…

    Straipsnyje paminėta, kad projektas laimėtojas pateikė gerą pietinėje sklypo dalyje esančios aikštės sutvarkymo idėją. Bet pasižiūrėjus iškart matosi, kad suformuotas koridorius rytai-vakarai. Tai reiškia, kad rudenį ir žiemą būti šioje aikštėje mažai kas norės, nes bus labai vėjuota, nes pats nemaloniausias vėjas LT būna arba iš rytų (atnešantis šaltą orą), arba iš vakarų (atnešantis lietų).
    Geros orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu pavyzdys – Laisvės aikštė. Kadangi ji yra pailga šiaurės-pietų kryptimi, todėl čia nėra vėjuota nei rudenį lietaus sezono metu, nei žiemą speigo metu.

    Kas keisčiausia, kad visų projektų vizualizacijos pateikiamos vasaros laikotarpiui. Kiek Lietuvoje trunka vasara, kai šilta ir šviečia saulė? MAX 100 dienų iš 365. Taigi dar bent 265 dienas būna arba šalta, arba vėjuota, arba lyja, arba sninga. Tai kodėl nėra vizualizacijų būtent tokiems metų laikotarpiams? Turėtų būti privaloma pateikti vizualizacijas:
    1. Kai šviečia saulė
    2. Kai lyja
    3. Kai sninga
    Ir kiekvienas iš šitų 3 variantų turėtų būti pateiktas tiek dienos metui, tiek nakties metui.

    • Tai kad Laisvės aikštė ir yra iš vakarų į rytus.

  • Atrodo, kad komisijai,su Pauža prieky,stogas pasislinko ar čia dar kokia prie-
    varta pinigėlių pamelžt.

  • Toks ,,centras“ miestui nereikalingas. Yra Panevėžio meno galerija, dar kelios kitos…Tai biedno miesto
    pinigų švaistymas tuščiagarbio mero ambicijoms, o gal ir, kas žino po paskutinio jo show, piniginei patenkinti…Yra daug vietų , kur verkiant reikia investicijų. Visi jas žinot. O ir Eidrigevičiaus žvaigždelė(ir ar tikrai?) , rodos , labai prigesus…

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų