Širdies ir kraujagyslių ligos iki 2030-ųjų nusineš po 23 mln. gyvybių per metus

Širdies ir kraujagyslių ligos iki 2030-ųjų nusineš po 23 mln. gyvybių per metus

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša 17,5 milijonų pasaulio gyventojų gyvybių, tačiau skaičiuojama, kad šis skaičius iki 2030 m. gali išaugti iki 23 milijonų. Net 80 proc. ankstyvųjų mirčių nuo šių ligų gali būti išvengta arba ligos gali būti pristabdytos.

Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių ir kone pustrečio karto viršija Europos Sąjungos vidurkį, o sergantieji šiomis ligomis, deja, katastrofiškai jaunėja. Naujausio sveikatos priežiūrai širdies ligų srityje skirto tyrimo rezultatai rodo, kad situacija blogesnė tik Kipre ir Bulgarijoje. Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas doc. Raimondas Kubilius įspėja, jog turime pradėti rūpintis savo širdine sveikata ir įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bei stengtis jų išvengti, kol nevėlu.

Pasak Lietuvos širdies asociacijos vadovo, per dešimtmetį širdies ir kraujagyslių ligos mūsų šalyje pajaunėjo net trisdešimčia metų. „Mirtys dėl šių patologijų gerokai lenkia antroje ir trečioje vietoje atsiduriančius onkologinius susirgimus, savižudybes bei nelaimingus nutikimus, o globaliu mastu net 31 proc. visų pasaulio mirčių yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų”, – teigia R. Kubilius. – Didžiausia bėda yra ta, jog širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai retai kada sukelia ryškius simptomus ir nors jų nejaučiame, daro negrįžtamą žalą mūsų kraujagyslėms. Įprantame su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir jauną žmogų”.

Prieš metus ypač sudėtingą širdies operaciją patyręs 61-erių Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip pat apgailestauja, jog per vėlai susirūpino savo sveikata. Operacijos, trukusios 4,5 valandos metu, jam buvo suformuotos dvi aortos ir vainikinių arterijų jungtys, koreguoti širdies vožtuvai. Pasveikęs Kauno meras prisipažįsta, kad kasdien jaučiasi vis geriau, tačiau apgailestauja ne vienus metus nepaisęs medikų rekomendacijų pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę.

Patyręs, kuo tai gali baigtis, per pastaruosius metus vizitų pas specialistus meras nebeatidėlioja o suplanavęs jų nepraleidžia. „Mažai sportavau, riebiai valgiau, daug rūkiau, esu iš storulių giminės”, – rizikos veiksnius, stipriai darančius įtaką širdies ir kraujagyslių būklei, vardija V. Matijošaitis, pabrėždamas, kad per metus iš esmės pakoregavo mitybą, atsisakė rūkymo.

Mokslininkai pateikia daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, iš kurių didžiausią neigiamą reikšmę daro būtent rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir padidėjusi cholesterolio koncentracija.

Pasaulinės širdies federacijos patarimai, kaip gerinti savo širdies būklę:

  • Didinkite fizinį aktyvumą. Stenkitės penkis kartus per savaitę bent 30 minučių turėti vidutinio intensyvumo fizinę veiklą. Neužmirškite, kad net maži dalykai – lipimas laiptais ar autobuso iškeitimas į pasivaikščiojimą – daro didelę įtaką.

  • Meskite rūkyti. Tai pats geriausias sprendimas, jei siekiate pagerinti savo širdies būklę. Jeigu žengti šį žingsnį itin sunku ir reikia patarimo, visada galite kreiptis į vaistininką ar savo šeimos gydytoją.

  • Subalansuokite mitybą. Laikykitės „5 per dieną“ taisyklės, t. y. bent penkis kartus per dieną suvalgykite saujelės dydžio vaisių porciją. Jeigu turite vaikų, įtraukite juos į maisto gamybą ir ugdykite jiems sveikos mitybos įpročius.

  • Reguliariai tikrinkitės kraujo spaudimą. Tai vienas iš būdų nuolat sekti savo sveikatos būklę namuose.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų