Šimtmečio renginys atvėrė istorijos klodus

Šimtmečio renginys atvėrė istorijos klodus

Lietuvos valstybingumo 100-mečio minėjimui skirtų renginių ciklą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pradėjo žvilgsniu į istoriją.

Pirmąją šio jubiliejinio vasario dieną Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pasitiko dvigubu renginiu. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis paskaitoje „Vasario 16-osios Lietuva: pasiekimai ir nerealizuotos galimybės“ dalijosi istorinėmis įžvalgomis, o bibliotekos antrojo aukšto ekspozicijų erdvėse atidaryta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengta paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“.

Su Lietuvos valstybingumo švente susirinkusiuosius sveikino Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, linkėjo vienybės ir visus kvietė kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį net 59-iuose bibliotekos renginiuose: konferencijose, festivaliuose, parodose, edukacinėse programose.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis paskaitoje „Vasario 16-osios Lietuva: pasiekimai ir nerealizuotos galimybės“ kalbėjo apie tai, koks sudėtingas buvo Lietuvos kelias į Nepriklausomybę, apie to meto politikus, apie lietuvių diplomatinę kovą ir jos laimėjimus bei apie spartų šalies ekonominį vystymąsi, kurį nutraukė sovietinė okupacija. Studentų išrinkto geriausiu lektoriumi istoriko paskaita netruko peraugti į gyvą diskusiją.

Istorinis įvykis

Lietuvių konferencija vyko 1917 metų rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje. Praeitais metais minėjome jos 100-metį.

Tai buvo įvykis, be kurio neįmanoma papasakoti XX amžiaus Lietuvos kelio į valstybingumą. Tačiau paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“, kurią vis dar gali išvysti bibliotekos lankytojai, pradedama nuo lietuvių draugijų istorijos. Mat XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Tautinį identitetą formavo knygnešių epocha ir, žinoma, ryškus to meto fenomenas – pirmasis viešas spektaklis lietuvių kalba „Amerika pirtyje“.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis išprovokavo auditoriją diskusijai.

XX amžiaus lietuvių draugijos vis drąsiau skelbė apie lietuvių kalbos, kultūros, visuomeninės veiklos svarbą, jų pastangomis vis garsiau skambėjo reikalavimas siekti Lietuvos nepriklausomybės. Šį siekį palaikė tiek Lietuvoje likę lietuviai, tiek Rusijos gilumoje atsidūrę pabėgėliai, tiek emigrantai JAV ir Vakarų Europoje.

Netrukus susiklostė palankios sąlygos Lietuvos valstybingumui įgyvendinti. Pirmojo pasaulinio karo negandos paskatino kurti lietuvių šalpos organizacijas. Jose dalyvavę lietuviai kėlė ir politinius tikslus. Ypač reikšmingas vaidmuo teko Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti, kurios vadovybė brandino ir propagavo lietuvių atstovybės sukūrimo idėją.

Trečius metus besitęsiantis karas susilpnino kariaujančias puses ir galiausiai visa tai atvėrė kelią dialogui tarp Vokietijos karinės valdžios Lietuvoje ir politiškai aktyvių lietuvių. Vokietijai reikėjo jai palankios krašto atstovybės. Savo ruožtu lietuviai siekė rūpintis krašto saugumu ir, be abejo, mėginti kurti savarankišką valstybę.

Taip gimė idėja sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje.

Panevėžio ketvertas

Lietuvių konferencijai organizuoti į Vilnių 1917 metų rugpjūčio 1–4 dienomis buvo sukviestas konferencijos Organizacinis komitetas. Jį sudarė Vilniuje likę Lietuvos veikėjai, taip pat buvo pakviesti atstovai iš Lietuvos apskričių.

Komitetas aptarė, kaip į konferenciją bus sukviesti delegatai, sudarė konferencijos darbotvarkę, aptarė Lietuvos Tarybos klausimą, parengė Lietuvių konferencijos rezoliucijos projektą. Vokietijos okupacinė valdžia neleido organizuoti rinkimų, todėl Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“.

Į Lietuvių konferenciją buvo pakviesti 264 asmenys, tačiau atvyko 222. Parodoje panevėžiečiams suteikiama galimybė daugiau sužinoti apie konferencijoje dalyvavusius 4 mūsų krašto atstovus – Panevėžio gimnazijos mokytoją 23-ejų Kazį Bizauską, 46-erių dvarininką Aleksandrą Kraniauską ir kunigą, Panevėžio dekaną Praną Stakauską, 31 metų kunigą vikarą Adomą Vyšniauską.

Taip pat ekspozicija pagerbiamos dar dvi neeilinės asmenybės, neatsiejamos nuo Panevėžio krašto istorijos, nors minimu metu vienas buvo Vilniaus, kitas – Kauno miesto atstovas. Tai gydytojas Andrius Domaševičius ir būsimasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, kuriam tuo metu buvo 43-eji.

Pagrindinis siekis – Lietuvos valstybė

Įdomu, kad į konferenciją nebuvo pakviestos moterys. Kilus jų pasipiktinimui ir karštoms diskusijoms, ši klaida buvo ištaisyta 1920 metais, kai moterys rinko ir buvo renkamos į Steigiamąjį Seimą. O pirmajam Seimo posėdžiui pirmininkavo mūsų kraštietė, visuomenės veikėja, rašytoja publicistė, moteris, kurios garbingu vardu pavadinta Panevėžio apskrities biblioteka – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Lietuvių konferencija darbą baigė parengusi Lietuvių konferencijos rezoliucijos projektą ir išrinkdama Lietuvos Tarybą, kurią įpareigojo siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Netrukus Lietuvos Taryba buvo pripažinta pagrindine politine visų lietuvių atstovybe. Lietuvos Taryba įgyvendino Lietuvių konferencijos jai skirtą užduotį – 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Panevėžyje – itin reta nuotrauka

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje.

Vienas iš XX amžiaus Lietuvos kelio į valstybingumą pražios simbolių.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka taip pat šios parodos partneris, nes svarbią vietą ekspozicijoje užima ir reta istorinė nuotrauka iš bibliotekos rankraštyno fondų – Lietuvių konferencijos prezidiumo ir sekretoriato fotografija, daryta konferencijos metu.

1917-ųjų metų nuotraukoje užfiksuoti Peliksas Bugailiškis, Kazys Bizauskas, Kazimieras Šaulys, Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Juozas Stankevičius, Petras Klimas, Jonas Tamulevičius ir Klemensas Ruginis.

Ši nuotrauka – tai tik vienas eksponatas iš gausaus per 19 000 saugojimo vienetų turinčio bibliotekos rankraštyno dokumentų fondo. Dalis vertingiausių dokumentų, taip pat ir ši nuotrauka, prieinami nacionalinėje virtualioje elektroninio paveldo sistemoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų