Panevėžys vadinamas pramonės miestu, tačiau vidutinis darbuotojų atlyginimas nesiekia nė šalies vidurkio. Tad jauni žmonės renkasi kitus didžiuosius miestus, nes net už kvalifikuotą darbą darbdaviai dažnai siūlo vos 450–500 eurų.

Senstantis miestas – iššūkis verslui

Senstantis miestas – iššūkis verslui

 

 

Panevėžys vis dar gali didžiuotis didmiesčio statusu, tačiau dirbančiųjų atlyginimai, Statistikos departamento duomenimis, skurdesni nei kai kuriuose gerokai mažesniuose miesteliuose.

Jaunimas, nematydamas perspektyvų, renkasi emigracijos kelią – išvyksta ne tik į užsienį, bet ir Vilnių ar Kauną. Aukštaitijos sostinė yra vienintelis iš didžiųjų miestų, kur mažėja dirbančių asmenų skaičius. Tad verslas susiduria su nemenkais iššūkiais. Darbo jėgos trūkumą bandoma spręsti automatizuojant darbo vietas ar kviečiant darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau ir patys verslininkai pripažįsta, kad tai tik laikinas sprendimas.

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas šalyje su mokesčiais sudarė 895,20 euro, o save pramonės miestu vadinančiame Panevėžyje – 833,50 euro, rajone – tik 699 eurai. Palyginti, Vilniuje vidutinis atlygis siekia 1032,40 euro. Net mažesnių miestelių gyventojai gali pasigirti didesniais atlyginimais nei panevėžiečiai – pavyzdžiui, kėdainiškiai uždirba vidutiniškai 898,30 euro, Trakų gyventojai – 896,8 euro.

Mažesnis nei šalies vidutinis atlyginimas ir sparčiai senstantis miestas turi ir kitą medalio pusę – vidutinis darbuotojų skaičius, skirtingai nei kituose didmiesčiuose, Panevėžyje mažėja: palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,5 proc., o jei lyginsime su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – net 1,1 proc. Iš viso Panevėžio apskrityje Statistikos departamentas suskaičiavo 66974 dirbančiuosius, o tuo metu Šiauliuose fiksuojamas augimas – per metus dirbančiųjų skaičius augo 2,1 proc. – iš viso 87965 dirbantieji.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal apskritis 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu (be indvidualiųjų įmonių).

Šiuos pokyčius pajuto ir verslas. Kaip teigė Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos vadovas, „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas, didelė dalis dirbančiųjų yra 55–60 metų. Po truputį šie žmonės išeina į pensiją, o jaunimas užpildyti tuščių vietų neskuba. Dalis jaunuolių apskritai renkasi gyvenimą svetur, kiti baidosi darbo rinkoje paklausiausių inžinerinių specialybių. Šiuo metu itin trūksta specialistų, kurie dirbtų kvalifikuotą darbą, mokėtų skaityti brėžinius, išmanytų technologijas, šiuolaikinę įrangą. Taip pat itin trūksta operatorių, dirbančiųjų prie staklių. Nors pastebima, kad jaunuoliai kiek atsakingiau renkasi studijas, atsižvelgia į rinkos pokyčius, tačiau to nepakanka. Be to, kai kurių specialistų Panevėžio regione net nėra ruošiama.

„Dar prieš penkerius metus Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetą baigdavo apie trisdešimt specialistų, o dabar išleidžiama 10–15. Prieš metus jau nebesurinktas net norinčiųjų mokytis kursas. Atvažiuojančiųjų iš kitų miestų taip pat nėra. Tad problema tik gilės“, – įsitikinęs M. Gudas.

Lietuvius keičia imigrantai

Prisivilioti reikiamus specialistus iš kitų didžiųjų miestų – vargiai įmanoma užduotis. Tad verslas po truputį gręžiasi į trečiųjų šalių darbo rinką – Panevėžyje ne viena įmonė jau yra įdarbinusi specialistų iš Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos. Bent jau kol kas patirtys geros, iš trečiųjų šalių atvykę specialistai yra pakankamai gerai paruošti. Pasak M. Gudo, atvyksta gana motyvuoti žmonės, kurie nori ir stengiasi dirbti ir užsidirbti.

Įmonėje „Metalistas“ taip pat jau gerą pusmetį darbuojasi šeši ukrainiečiai. Vienintelis sunkumas – kalba, mat atvykusieji paprastai nešneka angliškai, o jaunesni lietuviai specialistai jau nebemoka rusų kalbos. Tačiau jau po kelių mėnesių kalbos barjero nebelieka – darbuotojai iš trečiųjų šalių labai lanksčiai prisitaiko prie darbo reikalavimų ir gana greitai mokosi.

Vis dar gajus mitas, kad darbdaviai neva nori sutaupyti, iš trečiųjų šalių įsiveždami pigesnės darbo jėgos. Tačiau, kaip tvirtina M. Gudas, bent jau jie specialistams iš Ukrainos moka tiek pat, kiek ir vietiniams darbuotojams. Atvykusieji daug mieliau pasilieka dirbti viršvalandžius, nes jie atvažiavo turėdami aiškią motyvaciją – užsidirbti.

„Nemanau, kad tai išsigelbėjimas, tačiau kurį laiką tam tikromis aplinkybėmis gali būti neblogas variantas sprendžiant darbuotojų trūkumo problemas. Ir miestui naudinga, nes mokami mokesčiai, šie žmonės taip pat dalį savo pajamų palieka mūsų mieste. Nemanau, kad reikia bijoti tokių pokyčių“, – sako „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas.

Motyvuoja ne tik atlygis

Kitas būdas spręsti darbuotojų trūkumo problemą – investuoti į automatizaciją, našesnius įrenginius, į sprendinius, kurie pakeistų darbuotojus. Atlyginimų kėlimas tik iš dalies šiuo atveju padeda – įmonės prisivilioja geriausius specialistus, tačiau iš tikrųjų jų nepadaugėja – vyksta tik migracija iš vienos įmonės į kitą. Patiriančios specialistų trūkumą kai kurios įmonės gali prižadėti aukso kalnus, prisivilioti žmones, o vėliau, nebeišgalėdamos mokėti tokių atlygių, bus priverstos arba atleisti dalį darbuotojų, arba nebeįstengs tęsti veiklos.

„Žiūrint siaurai, taip, atlyginimų kėlimas gali būti vienas iš problemos sprendimo būdų, bet platesniu požiūriu nieko jis neišsprendžia. Kad miestas vystytųsi ir klestėtų, reikia, jog visos įmonės galėtų turėti kvalifikuotų žmonių“, – teigia M. Gudas.

Atlyginimų dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, bet pagrindiniai jų – technologijų pažangumas, įmonės kuriama pridėtinė vertė. Be abejo, labai svarbus individualus žmogaus našumas. Kai kuriose įmonėse tą patį darbą dirbantys žmonės gali gauti skirtingus atlyginimus – kai kada jie skiriasi net du kartus. Pasak pašnekovo, ir čia jokios diskriminacijos nėra – būna, kad vienas žmogus padaro be broko dvigubai daugiau nei kitas.

„Kiekviena įmonė skaičiuoja, kiek ji gali mokėti. Masinėje gamyboje rankų darbas gali būti lengviau pakeičiamas našesniais įrenginiais, naujomis linijomis, pažangesniu planavimu. Kiekviena situacija labai skirtinga“, – pabrėžia Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos vadovas.

Be abejo, darbuotojus motyvuoja ne tik atlygis, bet ir kiti dalykai. Tai ypač aktualu jaunajai kartai, kuriai būdingas visai kitoks požiūris į darbą, įsipareigojimus darbdaviui ir atlyginimą. Šie žmonės drąsiai keičia darbovietes, todėl verslo iššūkis – rasti būdų, kaip juos sudominti.

„Jeigu jauniems žmonėms bus neįdomu, juos sulaikyti darbe bus gana sudėtinga. Tačiau sukurti įdomumą galima ne tik per tiesioginį darbą. Panevėžyje įmonės vis daugiau investuoja į tokius dalykus, kaip poilsio erdvės, žaidimų stalai, renginiai, mokosi vieni iš kitų. Ir tai yra sektinas pavyzdys, kaip dirbti su jaunąja karta“, – sakė M. Gudas.

Nepadaryti namų darbai

Ekonomistas Gitanas Nausėda teigė, kad darbo jėgos trūkumas – ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos problema. Išimtis yra tik didieji miestai Vilnius ir Kaunas, kurie vis dar lieka traukos centrais. Panevėžiui nepasisekė tuo požiūriu, kad dalis emigravo ne tik svetur, bet ir į kitus didžiuosius Lietuvos miestus, todėl čia itin smarkiai pasireiškė darbo jėgos trūkumas. Sprendimo būdai yra keli. Galima spręsti šalies mastu – taikyti liberalesnę migracijos politiką ir tikėtis, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių bent dalinai užlopys tas skyles. Antra galimybė – savivaldybės lygiu kurti patrauklią infrastruktūrą gyventi, gerai sutvarkyti informacinę sistemą, kad žmonės įsitikintų, jog Panevėžyje ne taip blogai.

„Matyt, Savivaldybei nepavyko visko įgyvendinti, kad šis miestas būtų patrauklus gyventi. Todėl susiduriate su tokiomis problemomis“, – sakė ekonomistas.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal apskritis 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu (be indvidualiųjų įmonių).

Jo teigimu, lyginti vidutinius darbo užmokesčius tarp skirtingų regionų būtų netikslinga, nes daug ką nulemia gamybos struktūra. Be to, gyvenantieji, pavyzdžiui, Trakuose ar Elektrėnuose, atsiduria Vilniaus gravitacijos zonoje, kur didžioji dalis dirbančiųjų kasdien važinėja dirbti į Vilnių, todėl ir bendras šių miestelių gyventojų atlyginimas gerokai didesnis nei šalies vidurkis.

Panevėžio regione kuriasi du veiklos centrai – apdirbamoji pramonė ir žemės ūkis. Jeigu darbas nėra labai kvalifikuotas, natūralu, kad atlyginimai nėra dideli, gal net santykinai kuklūs. G. Nausėdos teigimu, kad jauni žmonės galutinai neišvažinėtų į didžiuosius miestus, viliojančius patraukliais atlyginimais, vienintelė išeitis – kurti aukštesnės pridėtinės vertės verslus. Tam reikės aukštesnės kvalifikacijos specialistų, bet jie ir gaus didesnes algas.

„Jeigu bus sustota ties nedidelę pridėtinę vertę kuriančiomis šakomis, natūralu, kad atlyginimai neturės potencialo augti ir galimas dalykas, jog jie dar labiau atsiliks nuo šalies vidurkio. Kaip ištrūkti iš to užburto rato, kai verslas baiminasi investuoti, nes nėra specialistų, o specialistai bėga iš miesto, nes nėra jiems patrauklių darbo vietų, atsakymas būtų labiau teorinis. Tačiau praktikoje matome pavyzdžių, kai įvyksta tam tikri investiciniai sprogimai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Reikia mokėti naudotis

Puikus to pavyzdys – Tauragė. Nors šiame mieste atlyginimų vidurkis dar mažesnis nei visos šalies, tačiau palyginti su tuo, kas mieste buvo prieš dešimt metų, jaučiamas ryškus šuolis. Visa tai pasiekta per aktyvias investicijas šiame regione. Pramonės parkas sugebėjo pritraukti aktyvių investuotojų, kurie kuria naujas darbo vietas, tai leidžia tauragiškiams džiaugtis didesniu atlyginimu.

„Dar toli iki tobulybės, bet matyti, kad tiek savivaldybės, tiek vietos verslo pastangomis galima pasiekti tą proveržį. Kai atsiranda judesys, pagaunamas vėjas, viskas ima sparčiai keistis. Lygiai tas pats su Kaunu – dar prieš penkerius metus visi kalbėjo, kad miestas neturi perspektyvų, bet dabar Kaunas konkuruoja net su Vilniumi. Daug kas priklauso nuo vietos savivaldos požiūrio į darbo vietų kūrimą ir verslą apskritai“, – pastebi G. Nausėda.

Panevėžyje taip pat vyksta pokyčių į gerąją pusę. Miestas turi laisvąją ekonominę zoną, nors investuotojų dar nėra tiek, kiek tikėtasi. Pradžia padaryta, tik klausimas, ar pavyks užtikrinti tokį tempą. Lietuvoje yra nemažai laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų, tik vieni jų funkcionuoja vien popieriuje, o kiti sparčiai pildosi.

„Pats instrumentas labai sėkmingas ir efektyvus, bet kaip ir kiekvienu instrumentu reikia mokėti naudotis. Kaip ir plaktuku – galima įkalti vinį arba nusimušti pirštą. Kaip juo pasinaudos Panevėžio savivaldybė, netrukus pamatysime“, – teigė ekonomistas.


 

Statistika

Panevėžio teritorinės darbo biržos statistiniai duomenys

Per sausio–gegužės mėn. Darbo biržoje registravosi 4770 Panevėžio miesto ir rajono gyventojų (2017 m. – 4668). Bedarbių registracija išaugo 2,1 proc.

2018 m. birželio 1 d. darbo ieškojo 7372 asmenys. Panevėžio mieste nedarbas birželio 1 d. siekė 7,1 proc., o Panevėžio rajone – 8,4 proc.

Pagal amžių daugiausia darbo ieško asmenys nuo 55 iki 59 metų (19 proc.) ir nuo 50 iki 54 metų (15 proc.), o mažiausia grupė nuo 16 iki 19 m. – 1,5 proc.

Nuo metų pradžios Darbo biržos specialistai nedirbantiems asmenims galėjo pasiūlyti 3,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Vidutiniškai registruojama po 720 darbo pasiūlymų per mėnesį.

Už nekvalifikuotą darbą darbdaviai siūlo 400 Eur darbo užmokestį, o už kvalifikuotą – 450–500 Eur.

Sunkiausiai įsidarbinti sekasi nemotyvuotiems asmenims. Dauguma darbo pasiūlymų yra pamaininis darbas arba darbas komandiruotėse. Darbo ieškantys asmenys pageidauja dirbti 5 dienų darbo savaitę.

Darbo rinkoje didžiausios įsidarbinimo galimybės lieka tarptautinių krovininių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, virėjams, pardavėjams, suvirintojams.

 

Komentarai

  • Blecha muha.Metalyste-duok didesnį atlyginimą vietiniams žmonėms.

  • paskaitau tokius straipsnius ir pasipiktinu savo darbdaviu elektrikui moka truputi virs 500 i rankas ,bet tada pradedu dometis kitu atliginimais[tipo kur pabegti] galutinis varijantas tai lieku patenkintas ir darbu ir alga kiti siame provincijos miestelyje arba gauna zymiai maziau arba aria [vergauja] tikraja zodzio prasme cia as apie eilinukus

    • Atsakyti
  • Nu nustokit virkaut dėl mažų atlyginimų. Eikit mokytis, persikvalifikuokit ir uždirbsit daugiau.

    • Atsakyti
  • Nieks jei tau 55 nei dirbt nei mmokintiss nebepriema o tas metalistas tai marrazmatikas tipo kam jum tos algos dirbkit taiip sau ir bukit mmotivuoti ukrainieciai paare irgi begs is cia pamate vergove jokiu viditiniu algu cia noeks nemoka tik minimalke plius net idarbint nenori buozes

    • Atsakyti
  • Ar jums reikia paskolos, norint nusipirkti butą? Mes siūlome visas paskolas, jei jus domina bet kokios rūšies paskola. El. paštas: Oceanicfinance113@gmail.com arba kas-app: +1(267)725-7570

    • Atsakyti
  • Dear Sir / Madam, Ar jums reikia paskolos konsoliduoti savo skolą? Ar jums reikia paskolos, kad galėtumėte finansuoti savo verslą? Siūlome garantuotas paskolas ar lėšas asmenims ir įmonėms, kurių palūkanų norma yra 2%. Nedvejodami susisiekite su mumis per; el. paštas (theodorejamesonfinance@gmail.com). Laukiama atsakyti kuo greičiau. Ponas Theodoras

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (6)

Atsakymas į America komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų