Vladas Polevičius

Sėkmės istorija: „Erasmus+“ – jaunimo mobilumui ir bendradarbiavimui

Sėkmės istorija: „Erasmus+“ – jaunimo mobilumui ir bendradarbiavimui

Vienas iš svarbių ES principų – laisvė lengvai ir netrukdomai judėti bendrijos viduje. Tai suteikia galimybių ne vien keliautojams, bet ir veikliam jaunimui, norinčiam mokytis, studijuoti, savanoriauti ar stažuotis svečiose šalyse.

ES programa, skatinanti tokį besimokančių asmenų, mokytojų ir dėstytojų judumą profesiniais ar asmeninio tobulėjimo tikslais, vadinama „Erasmus+“. Pagal ją siekiama didinti tarpvalstybinį jaunimo bendradarbiavimą ir švietimo srityje pasiekti geresnių rezultatų. Po vienu „Erasmus+“ pavadinimu telpa anksčiau ES vykdytos septynios švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto sričių programos. EP priimtame reglamente numatoma, kad „Erasmus+“ programos vykdymo laikotarpiu 2014–2020 m. jos tikslams įgyvendinti bus skirta 14,7 mlrd. eurų.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) „Erasmus+“ programos regioninis konsultantas Vladas Polevičius sutiko portalui Alfa.lt papasakoti plačiau apie kuriamas galimybes jaunimui vykdyti projektus ar juose dalyvauti.

„Erasmus+“ projektais yra sukuriama palanki erdvė jaunimui įsitraukti į plataus spektro tarptautinius projektus. Dažniausiai prie projektų prisideda viena arba kelios organizacijos. Tai gali būti jaunimo, nevyriausybinės organizacijos – visos organizacijos, kurios nesiekia pelno ir gali padėti žmonėms tobulėti tam tikroje srityje“, – sakė V. Polevičius.

JTBA konsultantas tikina, kad Lietuvoje netrūksta susidomėjimo programa. 2014–2017 m. Lietuvoje buvo finansuoti 472 projektai, prie kurių prisidėjo 21 500 dalyvių. Projektams šalyje šiuo laikotarpiu buvo skirta 12,3 mln. eurų parama.

V. Polevičius džiaugiasi, kad ne tik vis daugiau Lietuvos organizacijų vykdo europinius projektus savo bendruomenėse, bet kartu reikšmingai auga ir pagal „Erasmus+“ programą į kitas valstybes semtis žinių vykstančių žmonių skaičius.

„Vis daugiau jaunų lietuvių išvyksta trumpalaikei arba ilgalaikei savanorystei į užsienį, po kurios grįžta su naujomis idėjomis ir užsidegimu jas realizuoti Lietuvoje“, – programos privalumais dalijosi V. Polevičius.

Sulaukė pripažinimo

V. Polevičius ne tik padeda organizacijoms ir asmenims, norintiems įgyvendinti „Erasmus+“ projektus, konsultuoja visais dėl programos iškylančiais klausimais, bet ir pats aktyviai rašo ir vykdo europinius projektus.

Paprašius prisiminti įsimintiniausią savo įgyvendintą iniciatyvą, vaikinas nedvejojęs įvardijo 2014–2015 m. vykdytą jaunimo demokratinio įsitraukimo projektą „Mano balsas svarbus: Europos jaunųjų piliečių iniciatyva“.

„Tai yra instrumentas, kuriuo visi Europos piliečiai, surinkę milijoną parašų, gali tiesiogiai kreiptis į Europos Komisiją, išreikšdami viltį, kad jos atstovai susitiks aptarti tam tikro politinio klausimo ar inicijuos naują įstatymą“, – aiškino V. Polevičius.

Į šį projektą įsitraukė daugiau nei 260 jaunų asmenų iš 8 skirtingų organizacijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Vaikinas džiaugiasi, kad projektas, kuriam jis vadovavo, 2015 m. laimėjo Europos Parlamento įsteigtą Europos Karolio Didžiojo jaunimo premiją Lietuvoje ir buvo pripažintas geriausiu jaunimo projektu šalyje.

V. Polevičius tikino, kad kiekviena iniciatyva unikali, įdomi ir reikšminga savaip, tačiau kaip bene prasmingiausius jis įvardijo tarptautinės savanorystės projektus, kurie suteikia įvairioms organizacijoms ir įstaigoms galimybę į savo gretas priimti savanorius iš kitų šalių. Savanorystės iniciatyvos, pasak vaikino, yra naudingos tiek organizacijai, tiek į ją atvykstantiems jauniems žmonėms, kurie praleidę metus svetimoje kultūroje įgauna svarbios patirties ir ryžto siekti karjeros, prisidėti prie panašių projektų įgyvendinimo ateityje.

Nepamatuojama sėkmė

JTBA konsultantas tikino, kad „Erasmus+“ nauda yra daugialypė: „Programa jaunimui yra labai patraukli, nes ji nėra sudėtinga, bet suteikia visas galimybes, neatsižvelgiant į asmens socialinę padėtį arba turimus finansinius išteklius, dalyvauti veiklose, kuriose jis mokosi pažinti kitas kultūras, suprasti europines vertybes tokias kaip laisvė, tolerancija, atvirumas. Programa padeda ugdyti ir socialinius įgūdžius, suprasti, kaip veikia bendradarbiavimas, kuris, tikėtina, bus naudingas ateityje ir karjeroje.“

„Erasmus+“ programos nauda ir sėkmė yra plačiai pripažįstama. Šių metų sausio mėnesio pabaigoje Europos Komisijos paskelbtame programos įvertinime rašoma, kad dalyvavimas iniciatyvoje padidina jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes bei skatina didesnį bendruomeniškumo ir europietiško identiteto jausmą. „Erasmus+“ yra įvardijamas kaip vienas pozityviausių ES integracijos ir mobilumo skatinimo pavyzdžių.

Pripažinusi „Erasmus+“ naudą, Europos Komisija šių metų gegužę pateikė siūlymą dėl programos pratęsimo iki 2027 m. Naujojo iniciatyvos etapo tikslai bus dar ambicingesni. Bus siekiama mobilumo galimybes suteikti 14 mln. jaunų žmonių, mokytojų ir dėstytojų vietoj 4 mln. pagal dabartinę programą, o programos biudžetas turėtų padvigubėti iki 30 mlrd. eurų. Taip pat patobulinta programa suteiks daugiau galimybių mažesnėms organizacijoms ir jaunimui iš pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių įsitraukti į „Erasmus+“ iniciatyvas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų