Su kuo susitinka ir ką nutaria valdžios išrinktieji savo susitikimuose su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, turėtų būti jokia paslaptis rinkėjams.

Seimūnų veikla – po paslapties šydu

Seimūnų veikla – po paslapties šydu

Kaip dirba valdžios išrinktieji, turėtų būti jokia paslaptis rinkėjams, tačiau tik kiek daugiau nei pusė visų parlamentarų viešai skelbia apie savo susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais.

Iš Panevėžio mieste ir rajone išrinktų penkių parlamentarų du apie tokius susitikimus nėra pateikę informacijos. Nors to daryti jie ir neprivalo, iš dalies tai rodo ir valdžioje esančiųjų skaidrumą.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius jau ne pirmus metus skaičiuoja, su kuo ir kaip dažnai susitikinėja valdžios išrinktieji. Šių metų rezultatai kiek nustebino ir tokį tyrimą atlikusius specialistus.

Kaip sakė „Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas, peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt. paaiškėjo, kad 2018-aisiais per Seimo pavasario sesiją kiek daugiau negu pusė – 75 iš 141 parlamentaro paviešino savo susitikimus su įvairiomis interesų grupėmis ir registruotais lobistais. O tai yra trisdešimčia daugiau nei pernai. Lygiai taip pat augo ir pačių susitikimų su suinteresuotais asmenimis skaičius – nuo 475 praėjusiais metais iki 676 per šių metų pavasario sesiją.

„Galime sakyti, kad politikai pradėjo aktyviau dirbti, arba, kas labiau tikėtina, jie pradėjo aktyviau pasakoti, su kuo susitinka ir apie ką kalba susitikimuose. Geras politikas yra aktyvus, bet kartu jis turi būti skaidrus ir neturi gėdytis viešinti tai, ką daro darbo metu“, – sako S. Muravjovas.

Tiesa, yra politikų, pavyzdžiui, dirbančių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurie negali visko viešinti, tam tikri dalykai gali būti įslaptinti, bet tokių mažuma. Tačiau kai apie savo veiklą nutyli frakcijų seniūnai ir komitetų pirmininkai, rinkėjams kyla nemažai klausimų. Pavyzdžiui, Ramūnas Karbauskis deklaravo tik du susitikimus, o Agnė Širinskienė – vos vieną. O Gabrielius Landsbergis – nė vieno.

„Kai politikai viešina savo veiklą, rinkėjai gali matyti, kuo gyvena ir kuo alsuoja Seimas. O kartu ir suprasti, kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks įstatymo projektas. Pagaliau sukurti terpę augti pasitikėjimui politiku“, – teigė S. Muravjovas.

S. Muravjovas mano, jog viešumas padėtų suprasti, kas turi įtakos kai kurių Seimo narių sprendimams. Delfi nuotr.

Viešumas – privalumas

Jau pavasario sesijoje turės būti svarstomas Lobistinės veiklos įstatymo projektas. Pagal jį susitikimus su įvairiomis interesų grupėmis ir lobistais turėtų deklaruoti ne tik politikai, bet ir valstybės tarnautojai. Jeigu būtų priimtas šis įstatymas, Lietuva taptų geruoju pavyzdžiu visoje Europos Sąjungoje. Geras žingsnis, pasak „Transparency International“ vadovo, kad po truputį atsikratoma nuomonės, jog daryti įtaką yra blogai.

„Šį pavasarį registruota du kartus daugiau susitikimų su lobistais. Politikai nėra alchemikai, įstatymus kuriantys kabinetuose, jie turi įsiklausyti į argumentuotas nuomones. Viešumas padėtų žmonėms suprasti, kokios tos nuomonės ir įtakos buvo“, – kalbėjo S. Muravjovas.

Nors dabar deklaruoti susitikimų politikai neprivalo, tačiau viešumas padėtų išspręsti kai kuriuos iššūkius, su kuriais susiduria visa Europa – politine korupcija, nepotizmu, bičiulių ir artimųjų protegavimu.

Ryšiai su lobistais

Iš Panevėžio krašte išrinktų Seimo narių daugiausia susitikimų deklaravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Guoda Burokienė. „Transparency International“ surinktais duomenimis, parlamentarė šį pavasarį turėjo 7-is susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Tai yra gerokai mažiau nei pernai pavasarį, kai tokių G. Burokienės susitikimų būta 17.

Kaip teigė parlamentarė, daugiausia jos susitikimų būta su nevyriausybinėmis organizacijomis ne tik Vilniuje, bet ir Panevėžyje. Paskutinis susitikimas – su Smulkaus verslo asociacija.

„Neturiu ko slėpti, o veiklos viešinimas tikrai neužima daug laiko. Per visus tuos susitikimus neturėjau nė vieno prieštaringai nuskambėjusio prašymo ar pasiūlymo“, – sakė G. Burokienė.

Tos pačios partijos narys panevėžietis Petras Nevulis skelbia šįmet turėjęs šešis susitikimus, o pernai per tą patį laikotarpį – nė vieno.

Su valstiečiais į Seimą atėjęs nepartinis Povilas Urbšys ir praėjusių metų, ir šį pavasarį deklaravo po du susitikimus.

Įdomiausia statistika – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkės pavaduotojos Rasos Juknevičienės ir šiai partijai palankumą demonstruojančio nepartinio Bronislovo Matelio. Šiedu parlamentarai, kaip skelbia oficialūs Seimo narių teikiami duomenys, nei praėjusį, nei šį pavasarį nėra turėję nė vieno susitikimo su interesų grupėmis ir registruotais lobistais.

Pasak B. Matelio, lobistai paprastai eina pas valdančiuosius. Nuo opozicijos mažai kas priklauso, todėl jis tikina neturėjęs ką deklaruoti. Jo teigimu, tokios deklaracijos dar nerodo politiko veiklos skaidrumo.

„Aš pats tik pernai kartą sulaukiau kvietimo pasikalbėti apie energetikos projektus, bet atsisakiau. Daugiau susitikimų dėl įstatymų nebuvo, nes niekas nekvietė. Tiesa, buvau susitikęs ne kartą su Panevėžio pramonininkais, bet kalbėjome apie visai kitus dalykus, visiškai nesusijusius su įstatymų leidyba, todėl nedeklaravau“, – teisinosi B. Matelis.

Komentarai

  • nesiseka mūms su parlamentarais

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų