Savivaldybės kratosi egzekuciją menančio paveldo

Savivaldybės kratosi egzekuciją menančio paveldo

 

Prieš beveik aštuonis dešimtmečius ties Panevėžio miesto ir rajono riba įvykdytos egzekucijos vieta su memorialu joje dabar tapo abiejų savivaldybių diskusijų objektu.

Šį kultūros paveldo objektą miesto Savivaldybė siūlo perimti rajonui, motyvuodama, jog skausmingą istoriją menantys stogastulpiai įrengti jau už miesto ribų. Rajono valdžia tokios dovanos irgi kratosi ir artimiausiame Tarybos posėdyje politikams bus siūloma nesutikti priimti brukamo turto.

Pačioje miesto pašonėje, Staniūnų kaimo miške, dar vadinamame Kaizerlingo miškeliu, stūkso devynių ąžuolinių stogastulpių ansamblis su skulptūrinio dekoro elementais. Memorialas pastatytas dar 1979-aisiais. Tais metais miesto ir rajono vykdomieji komitetai surengė plenerą, į kurį suvažiavę tautodailininkai kelias savaites iš ąžuolo kūrė stogastulpius. Pasak miesto Savivaldybės kultūros paveldo specialisto Benjamino Pučkio, anuomet plenero svečius globojo rajonas – rūpinosi ir jų nakvyne, ir maitinimu.

Per keletą savaičių buvo išskobti, sumontuoti ir Staniūnų miškelyje pastatyti devyni stogastulpiai.

Važinėja į kaimą

Į kultūros paveldo registrą įtrauktas memorialas skirtas atminti mirtimis paženklintam istorijos tarpsniui. Šioje vietoje 1941-ųjų liepos 21-ąją nacistinės Vokietijos valdžios organizuotos ir vokiečių kareivių bei Panevėžio baltaraiščių būrio įvykdytos egzekucijos metu nužudyti ir užkasti 103 vyrai ir moterys: 70 žydų, 23 lietuviai, 9 rusai ir vienas lenkas. Kultūros paveldo objekto pase rašoma, jog manoma, kad iš nužudytųjų daugiausia buvo sovietinių aktyvistų ir komunistų.

Nors memorialas įrengtas rajono teritorijoje, jis yra miesto Savivaldybės nuosavybė. Dabar šioji norėtų kultūros paveldo objektą perleisti kaimynams.

Rajono vadovams pateiktą siūlymą svarstyti dėl memorialo perėmimo B. Pučkis motyvuoja tiesiog teritoriniu pasiskirstymu.

„Tokia keista situacija susiklosčiusi. Kultūros paveldo objektas rajono teritorijoje, o jį prižiūri miestas. Panevėžio savivaldybės įmonė ten specialiai turi važiuoti lapų grėbti, šluoti, šienauti. Mes į rajono teritoriją nuolat kursuojam tvarkyti tokio mažo sklypelio“, – aiškina paveldosaugininkas.

Jo nuomone, rajono Savivaldybei pasirūpinti memorialu neturėtų kilti papildomų rūpesčių, mat visai netoliese, greta Staniūnų kaimo miškelio, stūkso dar vienas memorialas Nepriklausomybės kovų dalyvių žygiams atminti.

„Rajono Savivaldybė vienu ypu galėtų aptvarkyti abu memorialus. Taip būtų racionaliau, nei maišytis miesto įmonei po rajono teritoriją“, – neabejoja B. Pučkis.

Netinka būklė

Panevėžio savivaldybės idėja rajono vadovams neatrodo priimtina. Politikams Tarybos posėdyje bus siūloma nesutikti priimti memorialo.

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis pateikia vienintelį motyvą, kodėl atsisakoma perimti miesto turtą.

„Pagrindinis motyvas – bloga turto būklė“, – „Sekundei“ teigė E. Lunskis.

Visgi Panevėžio paveldosaugininkai su tokiu įvertinimu kategoriškai nesutinka.

Pasak B. Pučkio, memorialas prieš keletą metų ganėtinai neblogai suremontuotas.

„Mes nesiūlome rajonui perimti seno laužo. Prieš keletą metų padarytas remontas. Sumokėta apie 6000 litų. Stogastulpiai perdažyti medienos impregnantu, kai kurių restauruotas pagrindas, kai kurie uždengti naujais skardiniais stogeliais, sutvarkyta ir 16-os arų teritorija, apjuosta betoniniais borteliais. Gal dar bent trejetą ketvertą metų ten nieko nereikės remontuoti“, – tvirtino miesto kultūros paveldo specialistas.

Bendras interesas

Kol Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės viena kitai bando permesti atsakomybę dėl istorinės vietos priežiūros, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas nedrįsta palaikyti nė vienos pusės ir mano, jog tokioje situacijoje išgelbėtų aiškūs teisės aktai.

„Reikia bendro sutarimo, kad savivaldybėms iš valstybės biudžeto būtų skiriamos lėšos žudynių vietoms, kapinėms tvarkyti. Kad seniūnams nereiktų sukti galvos, iš kur gauti pinigų tokiems darbams“, – svarsto G. Kofmanas.

Anot jo, vien Panevėžio apskrityje yra 71 žydų žudynių ir kapinių vietos. Pirmininko teigimu, žydų bendruomenė nėra pajėgi tiek prižiūrėti ir tvarkyti.

„Mes apvažiuojame tas vietas, prašome seniūnijų, savivaldybių pagalbos tvarkant. Tai bendras visų interesas. Nužudytieji irgi buvo Lietuvos piliečiai“, – sako G. Kofmanas.

Komentarai

  • Būtų viena savivaldybė (miesto ir rajono neliktų), tokių problemų nekiltų

  • O kokios siaubingos būklės automobilių stovėjomo aikštelė ties šiuo memorialu. Vien duobės ir šiukšlynas. Nei perasfaltuoti, nei šiukšles rinkti niekas nesiruošia, nors miesto ir rajono sportuojančių ir šiaip pasivaikščioti išėjusių žmonių ten pilna.

Rodyti visus komentarus (2)

Atsakymas į Rr komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų