Panevėžio butų ūkį patikrinę Savivaldybės kontrolieriai skambina pavojaus varpais: įmonės sąskaitoje saugomos daugiabučių namų santaupos nėra saugios. V. Bulaičio nuotr.

Savivaldybės įmonėje – savos taisyklės

Savivaldybės įmonėje – savos taisyklės

Daugiau nei penki šimtai Panevėžio daugiabučių namų bendrijų, savo santaupas laikančių Savivaldybei pavaldaus Butų ūkio sąskaitose, turėtų jaustis tarsi sėdėtų ant parako statinės.

Kurio nors banko griūties atveju daugiabučių gyventojams grėstų prarasti daug metų namo reikmėms kauptus pinigus, mat įmonės sąskaitose saugomos sumos kur kas didesnės nei finansinės krizės atveju valstybės apdraustoji suma. Tokią žinią, dėl kurios turėtų sunerimti daugiabučių bendrijos, paskelbė Panevėžio butų ūkyje auditą atlikę Savivaldybės kontrolieriai.

Po auditorių vizito bendrovei teks gerokai susiimti. Tikrintojai įmonėje aptiko šiais laikais ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje sunkiai įsivaizduojamų dalykų. Pavyzdžiui, Butų ūkio darbuotojams atviras kelias darbo metu tvarkyti asmeninius reikalus ir dargi įmonės sąskaita patylomis įsipilti degalų.

Nors įmonė sugeba metus baigti pelningai, tačiau pelnas toks simbolinis, kad auditoriai įspėja apie didelę bankroto riziką. Įtemptą situaciją lemia didžiulės bendrovės sąnaudos. Tarkim, vien darbo užmokesčio fondas sudaro net 60 proc. įmonės išlaidų. Tačiau tai nereiškia, kad čia dirbantys žmonės gali pasigirti gerais atlyginimais – daug Butų ūkio darbuotojų tegauna vos daugiau nei minimalius atlyginimus.

Ant parako statinės

Panevėžio butų ūkį patikrinę Savivaldybės kontrolieriai skambina pavojaus varpais: įmonės sąskaitoje saugomos daugiabučių namų santaupos nėra saugios.

Bendrovė administruoja 560 Panevėžio daugiabučių. Iš jų tik vos 50 kaupiamąsias lėšas laiko pačių bendrijų atsidarytose banko sąskaitose. Kitų daugiabučių sukaupti pinigai nugula į bendrą katilą – kurią nors iš Butų ūkio sąskaitų. Jas įmonė turi pagrindiniuose šalies bankuose. Visose bendrovės sąskaitose saugomos sumos yra gerokai didesnės nei įstatyme numatyta privalomai valstybės draudžiama suma, tai yra 100 tūkst. Eur.

Tai reiškia, kad banko griūties atveju įmonė atgautų tik 100 tūkst. Eur, o likusi suma kartu su bendrijų santaupomis gali tiesiog nuplaukti.

„Nesiryžtame prognozuoti kuriam nors bankui finansų krizės, bet tokios patirties Lietuva jau turi. Šitaip laikyti santaupas yra tarsi sėdėti ant parako statinės. „Snoro“ banko atveju bendrijoms galėtų baigtis labai prastai“, – įspėja Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė.

Avarinės tarnybos automobiliuose prieš keletą metų įdiegta įranga, leidžianti nustatyti judėjimo maršrutą, gerokai sumažino degalų sąnaudas. Tačiau kitiems Butų ūkio vairuotojams keliai atviri. V. Bulaičio nuotr.

Butų ūkio direktoriaus Gintaro Ruzgio nuomone, absoliuti dauguma Panevėžio daugiabučių sukauptus pinigus saugoti įmonei patikėjo veikiausiai dėl to, kad bendrijoms šitaip patogiau tvarkyti savo lėšas.

„Banko griūties atveju mūsų bendrovė patirtų nuostolių, nes turėtume grąžinti lėšas jų savininkams – bendrijoms“, – ramina G. Ruzgys.

Vis dėlto direktorius pripažįsta, kad toks jo pasvarstymas tėra labiau teorija nei praktika. Kad kurio nors banko krizės atveju daugiabučiai neprarastų kaupiamųjų lėšų, Savivaldybė žada kalbėtis su bendrijų pirmininkais, kad šie santaupas imtųsi saugoti savarankiškai – iš Butų ūkio sąskaitos pervestų į bendrijos atsidarytą sąskaitą.

„Mes irgi to pageidaujame. Kalbėsime su bendrijomis, kad kaupiamosios lėšos būtų laikomos jų sąskaitose“, – „Sekundei“ teigė G. Ruzgys.

Ilga kelionė po miestą

Nors Butų ūkis pats kasmet samdo nepriklausomus auditorius, daug metų įmonės netikrinę Savivaldybės kontrolieriai liko nustebinti daugelio aptiktų dalykų.

Daugiau nei pusės tūkstančio Panevėžio daugiabučių buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė savo pačios apskaitoje palikusi klaidų ir neatitikimų, dėl ko gali būti iškraipyti finansinių ataskaitų duomenys. Bendrovės finansinėse ataskaitose neatskleista informacija apie visus pinigų srautus, klaidingai skaičiuotas pastatų nusidėvėjimas, netinkamai atliekama inventorizacija. Nustatyta klaidų vykdant pirkimus.

Kontrolieriai atkreipė dėmesį ir į keistą degalų naudojimo ir darbuotojų išdirbto laiko kontrolę.

Įranga, leidžianti nustatyti judėjimo maršrutą, sumontuota tik avarinės tarnybos automobiliuose. Kitų Butų ūkio automobilių kelionės lapuose rašomas maršrutas, darbo objektas, tačiau pagal panaudos sutartį savo automobilius darbo reikalams naudojantys darbuotojai – įmonės trijų tarnybų vadovai kelionės lapuose įrašo tik abstraktų kelionės tikslą.

Pavyzdžiui, vienas iš jų, nurodęs maršrutą „aptarnaujamas rajonas“, per 21 dieną nuvažiavo 769 kilometrus – vidutiniškai 36,6 km per dieną. Kitas, važinėjęs „po aptarnaujamus objektus“, Panevėžyje per 16-iolika dienų sukorė 921 kilometrą – po 57,6 km per dieną. Dar vienas, sukiodavęsis „po aptarnaujamą rajoną“, per dieną Panevėžyje nuvažiuodavo 48 kilometrus.

„Iš parašymo „aptarnaujamas rajonas“ neaišku, nei kur, nei kiek darbuotojas nuvažiavo, nei kiek laiko objekte užtruko“, – pažymi L. Skeirytė.

Nors auditą atlikę kontrolieriai nenustatė piktnaudžiavimo atvejų, tačiau, pasak L. Skeirytės, toks nekontroliavimas sudaro sąlygas darbuotojams savo darbu laiku tvarkyti asmeninius reikalus degalus pilantis irgi įmonės sąskaita.

Pietauti nebevažinėja

G. Ruzgys aiškina, kad net kompaktiškoje Aukštaitijos sostinėje bendrovės tarnybų vadovams per dieną nuvažiuoti po pusę šimto kilometrų yra normalu. Pasak direktoriaus, sumontuoti visuose automobiliuose maršruto stebėjimo įrangą pareikalautų papildomų nemenkų investicijų.

Visgi G. Ruzgys pripažįsta, jog avarinės tarnybos automobiliuose prieš ketvertą metų įdiegta kontrolė, leidžianti nustatyti judėjimo maršrutą, gerokai sumažino degalų sąnaudas.

„Matėme, kad situaciją avarinėje tarnyboje reikia keisti. Sumontavę automobiliuose įrangą, išvengėme galimybės darbuotojams pasipelnyti, tarnybiniu automobiliu važinėti pietauti. Šita rizika avarinėje tarnyboje visiškai pašalinta – kas mėnesį peržiūrimi nuvažiuoti maršrutai. Nuvažiuotų kilometrų tikrai sumažėjo“, – teigė Butų ūkio vadovas.

Anot jo, tokia įranga dar šįmet bus įdiegta dar keliuose įmonės automobiliuose.

Mažų atlyginimų nesipurto

Per 500 daugiabučių administruojančiame Butų ūkyje įkurti 198-i etatai, iš jų 19 – administracijos. Darbo užmokesčio sąnaudos sudaro net 71 proc. įmonės išlaidų.

Ir nors bendrovėje nėra griežtos darbo laiko ir net išvažinėtų degalų kontrolės, kas būtų sunkiai įsivaizduojama ne tik privačioje, bet ir valstybinėje įmonėje, visgi Butų ūkis sunkiai pretenduotų į svajonių darbovietės titulą.

Mat jo darbuotojų (be vadovų) atlyginimai yra net 44–49 proc. mažesni nei šalies vidutinis statistinis darbo užmokestis, šiuo metu siekiantis 850 Eur neatskaičius mokesčių.

„Atlyginimų vidurkis mažas todėl, kad pas mus yra santykinai nemažas skaičius darbo vietų, kuriose dirbama už minimalų atlyginimą“, – teigė G. Ruzgys.

Pasak jo, tokius atlyginimus diktuoja rinka.

„Nors atlyginimai nedideli, pas mus darbuotojų nestinga. Tos problemos neturime“, – aiškino direktorius.

Trijų bendrovės vadovų vidutinis atlyginimas siekia 2358 Eur neatskaičius mokesčių ir iki šiol nepriklausė nuo įmonės veiklos rezultatų.

Ragina perskaičiuoti etatus

Ar iš tiesų Butų ūkiui reikalinga 198-i etatai, ragina paskaičiuoti ir auditoriai.

Juolab kad bendrovės pelnas metai iš metų yra tik simbolinis – vos keli tūkstančiai eurų.

„Jei pelnas tėra minimalus, visi finansiniai rodikliai rodo blogą įmonės finansinę būklę ir bankroto riziką. Šitaip yra, nes įmonė neuždirba pakankamai pajamų, o jos sąnaudos neadekvačiai didelės“, – pabrėžė L. Skeirytė.

Kontrolierės žodžiais, tai nereiškia, kad įmonė didesnio pelno turėtų siekti daugiabučių gyventojų sąskaita – didindama paslaugų įkainius.

„Ar įmonei tikrai reikia tiek darbuotojų?“ – klausia auditorė.

Tačiau retinti už mažus atlyginimus dirbančių darbininkų gretų G. Ruzgys nemato galimybių. Pasak jo, nors Butų ūkio darbai gal ir nėra labai dideli bei ilgai trunkantys, bet po daugiabučius važinėjantys darbininkai neišvengia gaišaties. Direktorius tvirtina, jog Butų ūkis laikosi stabiliai, nors iš jo glėbio kasmet pasitraukia ne po vieną daugiabutį.

Dvynių jungti nedrįsta

Panevėžyje daugiabučius administruoja ir identiškas paslaugas teikia dvi Savivaldybės įmonės – Butų ūkis ir „Panevėžio būstas“. Pastarasis prižiūri apie 60 objektų – iš jų kiek daugiau nei 50 daugiabučių namų, buvusių bendrabučių. „Panevėžio būstas“ papildomai administruoja rinkliavą už automobilių statymą mokamose vietose.

Savivaldybėje jau seniai keltas klausimas dėl šių įmonių reorganizacijos – jų sujungimo. Vicemeras Aleksas Varna teigia, jog dėl Butų ūkio ir „Panevėžio būsto“ ateities ir dabar vyksta „diskusijos ir analizės“.

Komentarai

  • ne audito,o stt apsilankimo reike tai bylu butu daug.uz teks vogt is zmoniu

  • kažkodėl jau tokie dalykai Lietuvoje ima nebestebinti,nes kai susijusios „machinacijos“ su dideliais pinigais, visuomet „ant durniaus“ lieka tas eilinis žmogelis, kuris ir taip sąžiningai moka mokesčius ir t.t. Vat tokie kurioziniai dalykai ir skatina galvoti apie emigracija, kadangi NIEKAM esi nereikalingas ir niekas negina.

  • Meskit lauk dar nuo tarybinių laikų dirbančiuosius. o be to , ten dirba visi savi: direktorius, jo brolis, pavaduotojas, jo sūnus, kiti visi giminaičiai ir partijų atstovai. Meskit M. Liutkų, kuris dažnai vėluoja į darbą arba jo visai nėra. Nemoka bendrauti su pirmininkais, fui

  • šita problema sena kaip Spalio revoliucija. Dar 2006 m. Daugiabučių namų bendrijų asociacija kėlė tą problemą, prašė atlikti auditą.Savi kontrolieriai, saviems akies nekirto. 2012 m. atlikti auditą paprašė miesto Tarybos narė Gema Umbrasienė (2012 m. kovo 27d. Nr. 72 (4875) ) Kas po to pasikeitė – niekas. Tik išėjo iš Butų ūkio keletas bendrijų. Pagrindinė bėda – ŽEMA bendrijų pirmininkų kvalifikacija arba moralinis lygis,nesupranta, kad nuo jo sugebėjimų ir reiklumo priklauso bendrijos gyventojų gerovė. REZIUME – jei nesugebi pats tvarkytis – samdyk administratorių – numaus kelnes… neverk.

    • o keliems namams pirmininkas, kuris tvarkosi pats, numove kelnes? Pasieme namo gyventoju pinigus ir dingo. Tokiuose namuose labai daznai pirmininkai savivaliauja, niekas ataskaitu neduoda, gyventojai mulkinami. tie pirmininkai siausiasi pries butu uki, nes ten kontrole, nei euriuko neisleisi be leidimo. visos ataskaitos laiku, nieko nenuslepsi, as uz butu uki.

      • štai jums ir atsakymas – tipiška pirmininkė, Butų ūkio draugė. Koks jos išsilavinimas kai trijuose žodžiuose penkios klaidos, jau nebekalbu apie teisės, vadybos, ekonomikos pagrindus. Vargas tokiai bendrijai, dykų pinigų tratintojai.

  • nemanau, kad per diena pravaziuoti 50 km yra daug. O 19 administracijos etatu kazkokia nesamone, administracijos du pastatai uzimti , dar 3 valdybos su administracija, tikrai ju ne 19.

  • Manau, kad tokia istaiga turetu buti ne pelno siekianti, norit pasakyti, kad namas, mokedamas kas menesi po 350 eur administracijos mokesti uz juos nieko neturi gauti? Kad ta suma mokame, kad islaikytume administracija? Na jau ne. Uz tas lesas butu ukis turi ne tik administracija islaikyti, bet ir remonto darbus atlikti. Tai ne tokie ir dideli pinigai, kad gautu dideli pelna, Ar ne? Pilnai sutinku, kad sanaudos dideles ir nekiek jau ir lieka to pelno,

    • ar kas supratot ką ta pirmininkė norėjo pasakyti?

  • O kiek vadinamų atseit „pirmininkų“ dirba nieko nesuprasdami apie namą, jo stovį, jo darbų reikiamumą? Jei pirmininkauja kažkokia nieko neišmananti pirmininkė, tai kam ji reikalinga? Pirmininku turi būti žmogus, turintis inžinierinį išsilavinimą. Žmonės, žiūrėkit ką renkat?

    • Pritariu šitam komentarui 100 proc. Gyv. namų pirmininkais įsikabinę laikosi, niekas negali išmesti, ar pakeisti-nes labai naudinga. PVZ,:namo bendrijos pirmininkė-neturinti atitinkamo išsilavinimo, buvusi gal pedagoge, visiškai nenusimananti apie jokią buhalterija, ar reviziją, tuo labiau apie namo eksploataciją, nežino kokius ir kaip darbus atlikti. Nėra niekada buvusi ant namo stogo užlipusi. Bet namo pirmininkės portfelio nenori paleisti, žmonės nepatenkinti, skundžiasi jos veiksmais, nes ji visus su purvais sumaišo, kas tik eina prieš ją. Atsieit, pradėjo namo remontą, bet iš pradžių matėsi, kad daug apgaulės, nes pirmininkė nesigaudė, o ir atsakingų žmonių namo remonto priežiūros darbams atlikti neieškojo- paliko savieigai.Atliko remonto darbus darbininkai , kaip norėjo, bet daug broko paliko, po to broką bešalindami vėl pažeidimus darė. Bet pirmininkė įsivaizduoja save, kad teisi, nes savivaldybė nesikiša nei dėl finansų, nei dėl kitko pagalbos nėra. Užsinorėjo pirmininkė slapta pasikėlė atlyginimą , be visuotinio susirinkimo pritarimo , savo valia… Tos žinios pasiekė savivaldybę, bet atsimušė, kaip žirniai į sieną. Ar ką nors kas nors tikrino ir aukštesnės institucijos- jokio pranešimo namo gyventojams nebuvo , nors buvo ir stambesnių pažeidimų. TODĖL SIŪLOME, KAD TOKS VADOVAVIMAS DAUGIABŪČIAMS NAMAMS IR BENDRIJOMS BŪTŲ GRIEŽTAI CENTRALIZUOTAS IR PASKIRTI ATSAKINGI ŽMONĖS,( SPECIALISTAI AR STATYBŲ ŽINOVAI, TURINTYS ATITINKAMUS DIPLOMUS) IR BŪTŲ FINANSINĖS VEIKLOS REVIZORIAI, ATSAKINGI UŽ TEISINGOS BUHALTERIJOS VEDIMĄ. Nes iki šiol veikianti daugiabūčių namų bendrijų valdymo sistema yra įdinga .

      • Atsakyti
  • Kad darbuotojai tvarko asmeninius reikalus darbo metu, niekam ne paslaptis. Butų ūkio kasininkės (Dariaus ir Girėno gatvėje) darbo metu apsipirkinėja turgelyje ar parduotuvėse. Viena apskritai tik kryžiažodžius sprendžia, o ne mokesčius priiminėja. Matyt, už tai gauna atlyginimą. Darbuotojų, aiškiai, per daug.

  • Dirbu pirmininku keliose bendrijose ir bendrijos žmonėms visada akcentuoju kad investuokite į kompetetinga namo pirmininką kuris jums pateiks profesionaliai visą reikiamą informaciją apie jūsų namą o jus turėsit galimybe visada pasirinkti iš kelių varijantu tvarkantis name. Plačiau teikiu informacija tel. 866211477 el. paštas: vilmantas@oriseima.lt

    • Atsakyti
  • administracijos darbuotojų? Dariaus ir Girėno gatvėje 4, jei ne daugiau, kai reikėjo pažymos – nusiuntė į Beržų gatvę, o tada ir prasidėjo: nuėjau į nurodytą kabinetą, tada nusiuntė į skaičiavimo centrą, nes patys nemato, ar mokesčiai sumokėti, tada su skaičiavimo centro pažyma – į kitą pastatą, kur viena iš trijų darbuotojų pažymą išrašė ranka… Ai, dar kasoje susimokėjau porą eurų…

    • Atsakyti
  • Bet idomu kodel i pirmininkus labai verziasi tie, kurie neturi jokio supratimo apie statybas ? Pvz. ar zmogus, turintis matematikos mokytojo specialybe ka nors supranta apie statybas ? Tuo labiau moteris. Tiesiog juokinga ! Pirmininkas turi buti tas zmogus, kuris yra isklauses bendriju pirmininku kursus ir turintis sertifikata.

    • Tikekim nesvaistys pinigu asmeninem reikmem nei pries tai buve.

Rodyti visus komentarus (16)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų