„SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Savame krašte – savi vardai ir datos

Savame krašte – savi vardai ir datos

Panevėžio krašto paveikslas keitėsi ne vieną kartą.

Dalis rajone buvusių kaimų panaikinti sovietmečiu per masinę melioraciją, daug jų iš žemėlapių išbraukta gyventojams išsikėlus, vadovaujantis principu, jog jeigu nėra gyventojų, nėra ir kaimo. Kaimų pavadinimai sovietmečiu paslėpti po kolūkių vardais.

Rajono veidas

Panevėžio rajone gimusiems, čia gyvenantiems žmonėms savojo krašto administracinis suskirstymas turėtų būti gerai žinomas. Rajone – dvylika seniūnijų su savomis įžymybėmis, lankytinomis vietomis, sava patirtimi ir istorija.

Kiekvienoje seniūnijoje skirtingas gyventojų skaičius – nuo pusantro iki septynių, beveik aštuonių tūkstančių. Kitoks ir jose įsikūrusių kaimų skaičius – vienose seniūnijose išlikę šimtas ir daugiau kaimų, kitose – kelios dešimtys. Mažiausiai – Upytės seniūnijoje, čia jų vos per dvidešimt.

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio teigimu, šioje seniūnijoje vien tik prie Ėriškių prijungta dešimtys panaikintų aplinkinių kaimų. Sovietmečiu iš jų buvo sudarytas vienas didelis kolūkis, tokiu pat pavadinimu kaip ir kaimas – Ėriškiai.

Melioruojant laukus visi aplinkinių kaimų – Ėriškėlių, Žaibgalos, Tvanskės, Sabonių ir daugelio kitų gyventojai sukelti į Ėriškius, o likę tušti kaimai buvo panaikinti. Laimė, nors kai kurių jau nebėra, pavadinimai neužmiršti – jais pavadintos Ėriškių gyvenvietės gatvės.

Tokių į vieną gyvenvietę sujungtų kaimų sovietmečiu būta daug.

Sauliaus Glinskio teigimu, Upytės seniūnijoje vien tik prie Ėriškių prijungta dešimtys panaikintų aplinkinių kaimų. M. GARUCKO nuotr.

Sauliaus Glinskio teigimu, Upytės seniūnijoje vien tik prie Ėriškių prijungta dešimtys panaikintų aplinkinių kaimų. M. GARUCKO nuotr.

Kas davė vardą Krekenavai?

Dabar Panevėžio rajone iš viso yra 763 gyvenvietės – kaimai, viensėdžiai, miesteliai ir net, kaip reta, vienas miestas.

Architektūros skyriaus vedėjas sako, kad Ramygala, nors ir neatitinkanti miesto statuso reikalavimo – turi gerokai mažiau nei miestui reikalingi 3 tūkstančiai gyventojų – solidų miesto titulą išsaugojo istoriškai.

Ramygalos vardas – „Remigale“ istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 13 amžiaus. Kaip miestelis ji paminėta 1503 metais, vėliau minima kaip Ramygalos valsčius, dar vėliau dvaras. O miesto teisės Ramygalai suteiktos 1956 metais.

Ir Ramygala, ir aštuoni Panevėžio rajone esantys miesteliai – Krekenava, Raguva, Miežiškiai, Šilai, Vadokliai, Smilgiai, Geležiai, Naujamiestis savo pavadinimus atsinešė iš praeities ir išsaugojo juos iki šiol.

Pavyzdžiui, Naujamiesčio gyvenvietės pavadinimas akivaizdžiai kilęs nuo žodžių – naujas ir miestas. Manoma, kad Vytautas Didysis čia buvo įkurdinęs karaimus ir pavadinęs gyvenvietę Karaimų Naujamiesčiu. Tiesa, istoriniai rašytiniai šaltiniai tokios legendos nepatvirtina. O Naujamiestis, beje, dar ir tokio paties pavadinimo kaimą greta savęs turi.

Krekenava, anksčiau vadinta Krakinava, gali būti, kilo nuo žodžio „krakė“ – juodasis genys ar karosas. Dabartinė miestelio vardo forma tikriausiai pasikeitė dėl seniau labai populiaraus žodžio „krekenos“ – priešpienis.

Kitų Panevėžio rajono miestelių istorijas bei pavadinimus taip pat lydi įvairios legendos.

„Įdomus tas mūsų rajono veidas – visko jame yra“, – sako S. Glinskis.

Nykstantys Lietuvos perlai – viensėdžiai

Be miestelių ir kaimų, Panevėžio rajone išliko ir šeši viensėdžiai, įdomiais, gražiais pavadinimais – Aukštadvario, Slabados, Birželių, Paaptekio, Uoksų, Ūsiškių.

Viensėdis – kaimo gyvenvietė, susidedanti arba kilusi iš vienos sodybos. Nuo vienkiemių, atsiradusių per kaimų skirstymą, skiriasi tuo, kad turi pavadinimą ir savarankiškos gyvenvietės statusą. Paprastai viensėdžiais laikomos gyvenvietės, kuriose yra mažiau nei trys sodybos.

Lietuvoje viensėdžių būta nuo seno – tik jų skaičius nuolat mažėjo. Statistikos departamento duomenimis, 1976 metais Lietuvoje būta apie 2500 viensėdžių, o 2001 metais – jau vos 1731. Dabar jų dar mažiau.

„Įdomus tas mūsų rajono veidas – visko jame yra.“

S. Glinskis

Daug viensėdžių prijungta prie gretimų kaimų. Jiems ištuštėjus – gyventojams persikėlus į miestus, panaikinus ar prijungus prie gretimų kaimų, dingo ir viensėdžių pavadinimai.

Panevėžio rajone sovietmečiu panaikinti Svistapolio, Ratelių, Kabaldos, Abazėlio, Smirdėlynės, Gardino, Plūdės ir daugelis kitų viensėdžių. Buvo sumanymas galutinai visus juos išnaikinti.

Laimė, toks administracinis vienetas Lietuvoje išliko, viensėdžiai galutinai nebuvo panaikinti.

Įteisina pavadinimus

Taigi visos dabar rajone esančios 763 gyvenvietės bei jų ribos ir pavadinimai netrukus turėtų būti oficialiai įteisinti – šiais metais baigiamas rajono gyvenamųjų teritorijų ribų ir pavadinimų įteisinimo procesas.

Jis pradėtas dar 2011 metais, tik dėl įvairių priežasčių per ilgai užsitęsė. Kaip teigia S. Glinskis, didelės įtakos turėjo vykdoma žemės reforma – iki jos juk nebuvo įteisintų teritorijų ribų.

Rengiant planą reikėjo atsižvelgti ne tik į sugrąžinamą nuosavybę, bet ir į kitus veiksnius – upių krantus, kelius, pagal reikalavimus žiūrėti, kad kaimas būtų vientisas, neišskirstytas gabalais. Vyko ginčai ir su miesto Savivaldybe. Radus būdą kliūtims pašalinti, procesas greitai turėtų būti baigtas.

„Vien gerų norų tam darbui neužtenka, tenka daug derinti, tikslinti, aiškintis su įvairiomis ministerijomis“, – sako Architektūros skyriaus vedėjas.

Raudoni taškeliai Lietuvos žemėlapyje – vietovės, kuriose neliko gyventojų. Nelikus žmonių, ilgainiui iš dokumentų ir atminties išnyksta ir kaimų pavadinimai.

Raudoni taškeliai Lietuvos žemėlapyje – vietovės, kuriose neliko gyventojų. Nelikus žmonių, ilgainiui iš dokumentų ir atminties išnyksta ir kaimų pavadinimai.

Sugrįžo senieji vardai

Pažvelgus atgal į praeitį matyti, kad Panevėžio krašto paveikslas keitėsi ne vieną kartą. Dalis rajone buvusių kaimų panaikinti sovietmečiu per masinę melioraciją, daug jų iš žemėlapių išbraukta gyventojams išsikėlus, vadovaujantis principu, jog jeigu nėra gyventojų, tai nėra ir kaimo. Kaimų pavadinimai sovietmečiu paslėpti po kolūkiu vardais.

Žinoma, kad Panevėžio rajonas per jungimus ir naikinimus prarado apie pusantro šimto kaimų ir viensėdžių. Vieni prijungti prie kitų kaimų, miestelių ar miesto, kiti visai išnyko.

„Nebebuvo gyventojų, nebeliko ir kaimo“, – sako S. Glinskis.

Kai kurių kaimų vardai dar prisimenami miestuose gatves, kvartalus pavadinus jų vardais. Panevėžyje kaimų pavadinimai suteikti Savitiškio, Stetiškių, Pajuostės, Molainių ir daugeliui kitų gatvių.

Beje, miesto gatvių pavadinimai taip pat turi savas istorijas – keičiantis laikams gatvėms irgi teko patirti nemažai permainų. Senieji pavadinimai grįžo po ilgų dešimtmečių.

Žmonės gerai mena 1989-uosius, kai į miestą sugrįžo Vasario 16-osios, Smėlynės ir daugelio kitų gatvių vardai.

Geležinkelio stotys virsta kaimais

Pastaraisiais metais – maždaug nuo 2000-ųjų didelių pasikeitimų Panevėžio rajono žemėlapyje beveik neįvyko. Savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėja Svetlana Jerpylova sako, kad teko pakeisti tik besidubliuojančių kaimų pavadinimus. Tose pačiose seniūnijose buvo po du kaimus tais pačiais pavadinimais ir tai gyventojams sudarydavo gana daug nepatogumų.

Pavyzdžiui, Krekenavos seniūnijoje buvo du Ąžuolytės kaimai – kaimus teko pervadinti pirmąja ir antrąja Ąžuolyte. Tas pats buvo ir su dviem Slabadėlėmis.

Vyriausybės nutarimu, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Panevėžio rajone, buvo naikinami kaimų, siejamų su geležinkelių stotimis, pavadinimai.

Per 2001 metų gyventojų surašymą Lietuvoje buvo 41 geležinkelio stoties gyvenvietė. Nuo 2007-ųjų imtasi iniciatyvos tokių gyvenviečių pavadinimus keisti į įprastinius.

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių Bygailių geležinkelio stoties, Karsakiškio geležinkelio stoties ir Raguvėlės geležinkelio stoties pavadinimai taip pat neatitiko įstatymo nuostatų.

Taip Bygailių geležinkelio stotis buvo prijungta prie Patrakių kaimo, Karsakiškio geležinkelio stotis – prie Virsnio kaimo. Kol kas dar sprendžiamas Raguvėlės geležinkelio stoties pavadinimas – vadovaujantis įstatymais bei įvertinus gyventojų nuomonę, siūloma Raguvėlės geležinkelio stotį pervadinti Naujosios Raguvėlės kaimu.

Rajono gyventojai turėtų žinoti numatytas gyvenamųjų teritorijų ribas bei pavadinimus – juk pradėjus įteisinimo procesą vyko ir apklausa, buvo supažindinama su senais ir naujais žemėlapiais.

Į gyventojų pageidavimus planuojant teritorijas buvo atsižvelgiama.

Pavyzdžiui, Aukštadvario kaimą buvo numatyta prijungti prie Ramygalos, tačiau aukštadvariečiams užprotestavus, jų pageidavimu Aukštadvaris buvo paliktas atskiras kaimas tuo pačiu pavadinimu.

Be miestelių ir kaimų, Panevėžio rajone išliko ir šeši viensėdžiai, įdomiais, gražiais pavadinimais – Aukštadvario, Slabados, Birželių, Paaptekio, Uoksų, Ūsiškių. Paprastai viensėdžiais laikomos vietovės, kuriose mažiau nei trys sodybos. M. GARUCKO nuotr.

Be miestelių ir kaimų, Panevėžio rajone išliko ir šeši viensėdžiai, įdomiais, gražiais pavadinimais – Aukštadvario, Slabados, Birželių, Paaptekio, Uoksų, Ūsiškių. Paprastai viensėdžiais laikomos vietovės, kuriose mažiau nei trys sodybos. M. GARUCKO nuotr.

Išlikę tik sąrašuose

S. Jerpylova atverčia storą, 2000 metų pradžioje sudarytą archyvinių dokumentų aplanką, kuriame galima surasti visų anksčiau rajone egzistavusių kaimų pavadinimus, datas, kada ir kokiu pagrindu jie buvo pakeisti ar panaikinti.

Sąrašas labai įdomus, prikaustantis dėmesį. Nors jame tik sausi faktai – pavadinimai ir datos, daug iš jo galima sužinoti, susidaryti buvusį krašto vaizdą.

Kaimų pavadinimai ne tik keisti, naikinti, sujungti, bet ir tikslinti. Nes to paties kaimo pavadinimas vienur vienaip, kitur kitaip būdavo užrašomas. Pavyzdžiui, vienur kaimo pavadinimas rašytas Pydemė, kitur Apidėmė, kol pasirinktas pastarasis variantas.

Vartant dokumentus galima sužinoti, kada koks kaimas, pvz., Plūkiai, ar jo dalis, pvz., Lepšių kaimo, buvo prijungti prie Panevėžio miesto.

Akys raibsta nuo įdomių, jau nebežinomų, nebegirdimų kaimų pavadinimų. Štai jau senokai nebeturime Mėšlių kaimo. Jis 1968 metais prijungtas prie Viržonių. Tais pačiais metais Samara prijungta prie Čiūrų, Teresdvaris prie Bygailių, Baroncelis prie Pamarnakio, Totoriškiai prie Pasodėlės, Žeriaukai prie Tautkūnų ir pan.

Nebėra rajone ir Vidurmiškio kaimo, panaikinto 1979 metais, nei Šambariškių, po metų atitekusių Ukmergės rajono Taujėnų seniūnijai. Nebėra Gudgalio, atitekusio Kupiškio rajonui.

Jau panaikinti Papartynės, Šermukšnynės, Trimitų, Vanaginės, Meškaduobės, Kumpių, Plaučgalio, Dvarmiškio ir daugelis kitų kaimų, vadintų vaizdingais vardais.

Nepriklausomybės metais taip pat išnyko ne vieno kaimo pavadinimas. Taip, nelikus gyventojų, 1998 metais prie Genėtinių prijungta Aleksėjevka.

Akivaizdu, jog daugelis išnykusių kaimų į rajono žemėlapį taip ir negrįš: laikas negrąžinamai pakeičia daugybę dalykų.

Svarbu, kad iškalbingi, prasmingi kaimų, viensėdžių pavadinimai visiškai neišsitrintų iš tautos atminties – būtų saugomi prisiminimuose, rašytiniuose šaltiniuose, sugrįžtų gatvių, kvartalų, įmonių pavadinimais.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų