Vienintelis būdas išsivaduoti nuo didelių sąskaitų už šildymą – daugiabučio renovacija. V. BULAIČIO nuotr.

Sąskaitos už šildymą gąsdina ne visus

Sąskaitos už šildymą gąsdina ne visus

Rekordiškai šaltas vasaris daugelį gyventojų privers plačiau atverti pinigines – skaičiuojama, kad sąskaitos už šildymą bus net 15 proc. didesnės nei sausį. Tačiau jos privers stvertis už galvos tikrai ne visus. Renovuotuose namuose gyvenantieji jau spėjo įvertinti renovacijos privalumus.

Kaip teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, dėl didelių sąskaitų už šildymą reikėtų kaltinti ne šilumininkus ir net ne į Lietuvą atslinkusius arktinius šalčius, o kiaurus daugiabučius – didelė dalis šilumos tiesiog išeina pro nesandarius pastatus. Ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Štai Panevėžyje renovuoto Kniaudiškių gatvės 54 namo gyventojai už trijų kambarių, 60 kvadratinių metrų ploto būstą sausį sumokėjo 32,51 euro, prieš keletą metų renovuoto Molainių gatvės 8 namo gyventojai – 37,60 euro. O nerenovuotų namų gyventojai turėjo gerokai papurtyti pinigines: už tokio pat ploto buto šildymą Nevėžio gatvės 24-ajame name sumokėta 156,15 euro, o Marijonų gatvės 43-iajame name – 105,91 euro.

„Vidutinė metinė šilumos kaina jau kuris laikas lieka stabili, didelių sąskaitų priežastis – seni ir nesandarūs daugiabučiai. Deja, šios problemos vienintelis sprendimo būdas – renovacija. Tad kol valstybė prisideda prie renovacijos, reikėtų šia galimybe pasinaudoti“, – kalbėjo V. Stasiūnas.

Jo teigimu, didžioji dalis daugiabučių statyti dar sovietmečiu, todėl nebeatitinka šiandienos poreikių. Viena didžiausių problemų, kad daugelyje jų išlikusi vienvamzdė šildymo sistema, tad dalis butų šąla, o dalis priversti šilumą išleisti pro langus, nes namuose per karšta.

Praktika ir atlikta studija rodo, kad vien rekonstravus ir subalansavus pastato vidaus šildymo sistemas, įrengus individualią šilumos ir karšto vandens apskaitą kiekvienam vartotojui, galima sutaupyti iki 25 proc. šilumos. O namą apšiltinus iš išorės ir pakeitus nesandarius langus, duris – net iki 70 proc.

„Bent kol kas centralizuotai tiekiama šilumos energija yra pigesnė už alternatyvius šildymo būdus. Jos kaina priklauso nuo gamybos ir suvartojimo. Gamybos dalis Lietuvoje sutvarkyta, šioje vietoje taupyti jau nebėra kaip, tačiau vartojimo dalis – mūsų daugiabučiai dar ne visi išnaudojo tą galimybę sutaupyti ir gyventi komfortiškai“, – sakė V. Stasiūnas.

Svarbios net smulkmenos

Kiek šilumos energijos pavyks sutaupyti renovavus šildymo sistemą, priklauso ir nuo jos sureguliavimo.

Šildymo sistemų inžinierius konsultantas Justas Rutkauskas teigė, kad atlikus praktinius šildymo sistemų tyrimus Lietuvos daugiabučiuose labiausiai nustebino kai kuriuose daugiabučiuose net šimtą kartų leistinas normas viršijanti kietųjų dalelių koncentracija. Taip yra dėl neteisingai plaunamų šildymo sistemų. Padidinus slėgį, tikimasi išplauti visą sistemą, tačiau tolimesni stovai lieka nešvarūs. Tad norint turėti švarią sistemą, reikia plauti kiekvieną stovą atskirai.

Kita dažnai pasitaikanti problema – iš sistemos netinkamai išleidžiamas oras, užsilaikantis alkūnėse, atokesniuose sistemos taškuose. To galima išvengti pasitelkus naujas technologijas, padedančias sugaudyti net ir smulkiausius oro burbuliukus.

„Pasitaiko, kad ant vienvamzdės sistemos sudedami vožtuvai, bet pamirštami reguliatoriai. Jeigu radiatorius šilumos nenaudoja, nes patalpoje ir taip šilta, pradeda kaisti stovas. Visi mano, jog stovo šiluma nemokama, bet atėjus sąskaitoms paaiškėja, kad yra visai kitaip, ir kyla gyventojų nepasitenkinimas, jog pagal daliklius ant radiatorių jie praktiškai nenaudojo šilumos, o už ją vis tiek reikia mokėti“, – pažymi J. Rutkauskas.

Svarbu nebijoti konsultuotis su specialistais. Kartais net smulkmenos padeda taupyti šilumos energiją ar užtikrinti, kad visa sistema veiktų nepriekaištingai. Pasitaiko, kad kai kurių diegiamų technologijų net nereikia arba reikia kitokių. Svarbu yra atsižvelgti ir į konkretaus namo ar gyvenamosios vietovės specifiką. Pavyzdžiui, yra miestų, kur geriamojo vandens kokybė prasta, tad pigiausi šilumokaičiai labai greitai sugenda. Tačiau pasirinkus kiek brangesnį, jis būtų ilgaamžis.

Įsileidžia technologijas

Renovacija – tai investicijos į kokybiškesnį gyvenimą. Tačiau yra darbų, nereikalaujančių jokių papildomų investicijų – pavyzdžiui, sureguliuoti siurblio darbą. Kasmet atsiranda ir vis naujų technologijų. Tik nereikia bijoti jų įsileisti.

„Prieš keletą metų atsirado automatiniai balansavimo vožtuvai. Jiems eksploatuoti pakanka minimalių suderinimo išlaidų, o energijos sąnaudos sumažėja. Tai gali būti išsigelbėjimas mažiems daugiabučiams, kurie neturi rūsių. Automatiniai balansavimo vožtuvai nedideli, bet atlieka dvi funkcijas – ir vožtuvo, ir balansinio ventilio. Pastebime, kad žmonės gana noriai įsileidžia naujas technologijas, svarbu išaiškinti paprasta žmonių kalba, ką tai duos“, – teigė J. Rutkauskas.

Techninės priežiūros inspektorius Renatas Zinkevičius taip pat mato, kad žmonės į renovaciją žvelgia daug atsakingiau. Ir gyventojai, ir administratoriai ieško geriausių sprendimų, įsiklauso į specialistų patarimus. Taip pat pastebima, kad pirmenybė teikiama ne mažiausiai kainai, o kokybei – tiek medžiagų, tiek ir darbų.

„Džiugu, kad keičiasi daugiabučių gyventojų požiūris į atnaujinamus būstus – prioritetas tampa ne kaina, o kokybė, ieškoma tokių sprendimų, kurie padėtų ne tik sutaupyti, bet ir užtikrintų kokybiškesnį gyvenimą, kad tai taptų ilgalaike investicija“, – sakė R. Zinkevičius.

Komentarai

  • Rado kuo girtis: Kniaudiškių g. 54 namas už 60 m. kv. 32,51 E t y 1,84E/m. kv. ,o Vaitkaus g. 3 nerenovuotas namas už 81 m. kv. 68 E t.y. 1,19E/m. kv. kambariuose temperatūra tarp + 19 +23 laipsnių. Namas turi D klasės energinio sertifikatą ir saulės kolektorių sistemą ant stogo. Kaip suprasti? Ar Kniaudiškių 54 netikus renovacija, ar nemokšos šilumos tinklų prižiūrėtojai? O ,, OVENTROP“ balansiniai vožtuvai atsirado apie 2000 metus.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų