Į šalies istoriją – kitu žvilgsniu

Į šalies istoriją – kitu žvilgsniu

 

Kitą trečiadienį Panevėžio miesto dailės galeriją pasieks slapčiausius ir svarbiausius istorijos įvykius užfiksavę archyviniai dokumentai. Naujai eksponuojama paroda „Lietuvos šimtmečio puslapiai“ yra bendras visų šalies archyvų projektas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Nors ekspozicija dar tik pradėjo savo kelionę per šalį – vasario 16-ąją buvo pirmą kartą pristatyta Vilniaus Rotušėje, – jau spėjo aplankyti Prienų, Alytaus, Klaipėdos, Lazdijų, Kapčiamiesčio, Veisiejų meno mylėtojus.

Saugoma archyvuose šalies istorija prieinama kiekvienam, tačiau nedaugelis žino, kokius dokumentus turi archyvarai ir kaip atrodo jų originalai. Todėl Lietuvos archyvų darbuotojai iš 100 metų laikotarpio atrinko 100 reikšmingiausių įvykių ir su jais susijusius dokumentus, kurių originalus saugo Lietuvos Respublikos archyvai.

Anot parodos kuratorės, Lietuvos literatūros ir meno archyvo projektų koordinatorės Vaidos Jonušytės, eksponatų atranka buvo sunkiausia pasirengimo parodai dalis. Šalies archyvuose nugulusių eksponatų – šimtai tūkstančių, todėl išrinkti, kurie reprezentatyviausi, o kurie – jau publikuoti arba nėra aktualūs, labai sudėtinga.

„Dažnai istorijoje figūruoja politiniai įvykiai, todėl norėjosi parodyti, kad mes turime kuo didžiuotis ir kultūros, sporto, ekonomikos bei meno srityse“, – sakė ji.

Dokumentai datuojami nuo 1918 iki 2018 metų.

Unikalūs parodos eksponatai – pirminiai ir nenuginčijami istoriniai šaltiniai, liudijantys apie mūsų šalies kultūrinį, ekonominį, socialinį ir politinį augimą.

Sieks nustebinti

Panevėžiečiai ir miesto svečiai parodoje galės susipažinti su svarbiausiais Lietuvos įvykiais, užfiksuotais archyviniuose dokumentuose, nuotraukose ir užrašuose.

„Ekspozicija prasideda 1918 metų Vasario 16-osios Akto faksimile, o tarp vėlesnių įvykių – pirmosios lito kupiūros, pirmoji dainų šventė, lietuviško lėktuvo ANBO bandymai, fotografijos iš pirmosios radijo stoties Lietuvoje, Žemaičių plento tiesimas, Vėlinių minėjimas, visuotinio gyventojų surašymo dokumentai, grupės „Ginatarėliai“ įrašas, pirmoji širdies persodinimo operacija ir daugybė kitų faktų“, – vardijo V. Jonušytė.

Paroda susidomėjusius gyventojus Dailės galerija žada nustebinti kitokia nei įprasta kompozicija. Lankytojams pristatoma spalvų ir šviesų instaliacija – penkiasdešimt spalvotų kubų. Pasak parodos koordinatorės, spalvingumas, o ne juodi ir balti kontrastai pasirinktas neatsitiktinai – istorijoje taip pat netrūksta įvairovės: džiaugsmo, atradimų, liūdesio ar nusivylimų.

Tokiu eksponavimo būdu archyvarai tarsi pabrėžia, kad šalies istorija ir turi būti prieinama kiekvienam, o saugoma dokumentinė medžiaga – viešinama ir platinama.

„Kvadratinės dėžės, iš kurių ir susideda pati instaliacija, simbolizuoja dokumentų saugyklose esančias dėžes. Jose laikomų dokumentų didžiosios dalies iki šiol niekas nevartė. Būna, ir patys archyvarai nustemba, kai atranda kokią nors fotografiją ar laišką. Todėl juos „išdėliojome“ ant kubo sienų – taip bandome ištraukti į dienos šviesą“, – paaiškino V. Jonušytė.

Instaliacijos fone skambės ištraukos iš XX amžiaus pradžios lietuviškų radijo laidų.

Paroda Dailės galerijoje veiks iki rugpjūčio 30 dienos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų