Rūpi idėjos – kuriantis gyvenime negriaus – tęstinumas

Rūpi idėjos – kuriantis gyvenime negriaus – tęstinumas

Artėja metų šventė. Šventė jauniesiems kūrėjams, juos pastebėjusiems mokytojams, neabejotinai – jų šeimoms, aišku, geriausiems draugams.

Vasario 1 dieną Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų ir iškilmių salėje įvyks šeštojo „Jaunųjų kūrėjų almanacho“ sutiktuvės bei „Sidabrinio Nevėžio“ statulėlių Metų literatui ir Metų iliustruotojui įteikimo ceremonija.

Kilo mintis užbaigiant 2018 metų sezoną pakalbinti jaunuosius kūrėjus. Gi labai įdomu, kaip gyvena „Sidabrinio Nevėžio“ statulėlių laimėtojai? Mums juk labai rūpi projekto pagrindinės idėjos – kuriantis gyvenime negriaus – tęstinumas!

Tikėdami, kad Mokytojai, mūsų projekto partneriai, misijos „pastebėk kuriantį“ skleidėjai, pritars minčiai pakalbinti praėjusių penkerių metų laureatus, užduodame klausimus tiems, kuriuos pavyko rasti.

Malonaus skaitymo ir smagaus susitikimo šventėje!

Salvija Vaičikonytė (baigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnaziją)
Metų literatė – 2015, „Sidabrinio Nevėžio“ statulėlės laimėtoja

1. Kaip dabar gyvenate, kuo užsiimate, ar Lietuvoje?
2018 metų pavasarį baigiau grafinio dizaino studijas ir išvažiavau atlikti „Erasmus“ praktikos į Čekiją. Mažiau nei prieš mėnesį grįžau į Lietuvą. Šiuo metu ieškau darbo Vilniuje. Dabar turbūt yra tas sunkiausias gyvenimo etapas, kai privalai išmokti išgyventi, kai privalai suspėti su vis spartėjančiu kasdienybės ritmu.
2. Kokios įtakos jūsų gyvenimui turėjo bandymai kurti, dalyvavimas projekte „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“?
Įkvėpė drąsos pasidalyti savo eilėraščiais su kitais. Prisimenu, vos tik pradėjusi studijuoti Vilniuje, sužinojau apie vieną renginį – „Slemas“. Kelis kartus netgi buvau išdrįsusi užlipti ant scenos ir pabandyti susirungti su kitais poetais. Suteikė paskatinimo nesustoti kurti, niekada net nebūčiau pagalvojusi, jog kažkam gali patikti tai, ką rašau, ir tai, kaip rašau. Visada daug stipresnė jausdavausi piešimo, fotografijos srityse. Šiuo metu rašau ne itin daug, tačiau, kai į rankas paimu gitarą, visuomet ateina žodžiai, kuriuos kuo greičiau skubu užrašyti. Taip randasi tokios nebaigtos dainos. Sunku atskirti, ar tai eilėraštis, ar daina.
3. Kaip manote, kas, kokios aplinkybės gali paskatinti vaiką, paauglį pradėti kurti?
Galbūt parodymas, jog poezija gali būti moderni (tai ne tik Maironis) ir – visokia. Supažindinti, kokia poezija rašoma dabar. Ir kad rašyti poeziją yra taip pat kieta, kaip ir groti elektrine gitara.
Manau, padėtų, jei vaikams nuo pat mažens, dar pradinėse klasėse leistų rašyti, o ne tik liepti iškalti eilėraštį atmintinai. Niekada negirdėjau apie poezijos būrelį… O juk kartais kurti poeziją gali būti labai linksma, ypač kai kuri ją spontaniškai su geriausiu draugu arba visai nepažįstamu žmogumi!

Paulius Macijauskas (Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Panevėžio dailės mokykla)
Metų iliustruotojas – 2016, „Sidabrinio Nevėžio“ statulėlės laimėtojas

1. Kaip dabar gyvenate, kuo užsiimate, ar Lietuvoje?
Dar gyvenu Panevėžyje, mokausi.
2. Kokios įtakos jūsų gyvenimui turėjo bandymai kurti, dalyvavimas projekte „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“?
Manau, kūryba padėjo išreikšti save, atsiriboti nuo gyvenimo „problemų“. Dalyvavimas „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ suteikė galimybę pasidalyti savo piešiniu su kitais.
3. Kaip manote, kas, kokios aplinkybės gali paskatinti vaiką, paauglį pradėti kurti?
Aplinka, kurioje jis auga, tėvų paskatinimai.

Tęsinys – kitą penktadienį.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų