Ruduo – kūrybinio pakilimo metas

Ruduo – kūrybinio pakilimo metas

Ei, ei, ei!.. Negi jau? Vasara prabėgo? Ant slenksčio – „spalvotasis ruduo – metų vakaras“? Taip melancholiškai rudenį pavadino vaikų poetas Samuelis J. Maršakas.

Tačiau daugeliui kūrėjų – tai kūrybinio pakilimo metas. Tikimės, kad taip yra ir mūsų projekte dalyvaujantiems jauniesiems kūrėjams, kuriems jau baigiasi katino dienos.

Ką skaitysime? Pasvarstėme, o gal tikrai smagu pačiam sukurti legendą ir tik po to patirti, kaipgi vyko iš tikrųjų? Tad spausdiname dar vienos autorės Kristinos „kraštotyrinę improvizaciją“ apie Kniaudiškių kaimo atsiradimą.

 

Kristina Ščerbinskaitė (9 kl.)

KNIAUDIŠKIŲ KAIMAS

Kartą gyveno įtakingas karalius. Kasmet atsitiktiniu būdu jis išsirinkdavo vieną valstietį, kuris turėdavo vykti į kelionę, kad rastų dar niekam neatrastą vietovę. Už tai karalius pažadėjo kalnus aukso. Ši tradicija jau gyvavo devynerius metus, tačiau dar niekam nepavyko, nes kelias buvo kupinas pavojų.

Atėjus rinkimo dienai visi susirinko miesto aikštėje. Karaliui buvo įteiktas lapelis, ant kurio buvo parašyta išrinktojo pavardė. Tai buvo Kniaudiškis. Kniaudiškis jau buvo senas, todėl paprašė, kad jo maža giminė galėtų vykti kartu. Karalius apsvarstė jo prašymą ir sutiko. Kniaudiškis su savo palyda pasiėmė svarbiausius daiktus ir išvyko. Kelias laukė tolimas, nes niekas nežinojo, kur reikės eiti. Senolis buvo ryžtingas ir visiems įkvėpęs drąsos bei vilties leidosi vesti artimuosius. Vakare jie pasiekė kraupų mišką, apie kurį sklandė baisiausi gandai. Tik senolis tikėjo, kad už jo yra ta vietovė, todėl žengė į miško glūdumą. Tame miške jie klaidžiojo tris dienas ir tris naktis. Ketvirtą dieną Kniaudiškis pradėjo melsti dievų, kad jie padėtų jiems pasprukti iš miško. Dievai sutiko jiems padėti, tačiau už tai paprašė aukos. Senolis padėkojęs savo giminėms už palydą ir pasakęs, jog atrastoje žemėje augintų ateities kartas, o ne atiduotų jas karaliui ir kad negrįžtų į įstatymais suvaržytą miestą. Tai pasakęs, neklausydamas atkalbų, liko dievų valioje. Artimieji lengvai radę kelią iš miško pamatė nuostabų kraštovaizdį ir įsikūrė toje vietovėje. Šį kraštą pavadino Kniaudiškių kaimu senolio garbei.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų