Rudenį bus vertinama, ar NT rinka nėra perkaitusi

Rudenį bus vertinama, ar NT rinka nėra perkaitusi

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir bankų kreditavimui toliau augant, rizika šalies finansų stabilumui artimiausiu metu gali didėti, perspėja Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas pranešė, kad centrinis bankas ketina rudenį įvertinti padėtį ir paskelbti visuomenei, kokių veiksmų imsis, jei reikės.

„Šiuo metu identifikuojame dvi rizikas: išorinę – NT rinkos disbalansai Šiaurės šalyse, ir vidinė – spartus NT rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas. Klausimas, ar tai neprives prie naujo burbulo“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo LB valdybos pirmininkas

Anot jo, visų sektorių kreditavimas auga – jis siekia vidutiniškai apie 8 proc. ir yra didesnis nei kitose euro zonos valstybėse.

„Tame mes matome tam tikrus iššūkius. Mums kaip reguliuotojui kyla klausimas, kokia temperatūra palatoje, vadinama Lietuva, ar nepradėsime karščiuoti. Tuo labiau, kad būsto kainų tendencija, kainų augimas yra į viršų. Kol kas anksti sakyti, kaip bus, bet mes rimtai pasiruošę rudenį patikrinti temperatūrą ir remiantis ta „nuotrauka“ paskelbti visuomenei, kokių veiksmų imsimės ar nesiimsime. Artimiausių vienerių-dvejų metų laikotarpis bus pakankamai svarbus“, – tęsė Lietuvos banko vadovas.

Anot jo, NT rinką kaitina gera ekonominė padėtis šalyje, taip pat palanki demografinė padėtis Vilniuje, pigios paskolos bei gerėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai.

„2016 metais ir 2017 metų pradžioje turime ekonomikos augimą, auga darbo užmokestis, mažėja nedarbo lygis ir dėl to auga vartojimas, todėl privataus sektoriaus būsena gerėja ir auga paskolų portfelis. (…) Bankinis sektorius juda ta pačia kryptimi kaip ir šalies ekonomika, sektoriaus pelningumas auga“, – vardino V.Vasiliauskas.

Tarp priemonių, galinčių riboti augantį kreditavimą, yra maksimalus vidutinės įtakos dydžio ir pajamų santykis, kuris šiuo metu siekia 40 proc., taip pat maksimali 30 metų paskolos trukmė bei maksimalus 85 proc. paskolos ir įkeisto turto vertės santykis.

Anot V.Vasiliausko, NT rinką „vėsina“ tikėtinas būsto pirkėjų atsitraukimas, kurį rodo pastaraisiais mėnesiais mažėjantis sandorių skaičius, taip pat prastėjanti šalies demografinė padėtis ir atsakingo skolinimo nuostatos.

Lietuvos banko vadovo teigimu, tarp grėsmių šalies finansų sektoriui yra ir dažnėjantys kibernetiniai incidentai.

Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas BNS gegužę sakė manantis, kad Lietuvos bankai turėtų stebėti Švedijos NT rinką, nes ji kelia rizikų – kritus NT kainoms Švedijoje, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas

BNS anksčiau kalbinti NT ir finansų rinkų ekspertai sakė, jog kaistanti Švedijos NT rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, tačiau Lietuvos bankų atstovai tvirtino, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Švedijoje jau daugelį metų dėl augančios ekonomikos ir mažų palūkanų būsto kainos auga labai sparčiai, todėl atsiranda vis daugiau perspėjimų apie NT rinkos burbulo susiformavimo galimybę.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų