Jei Panevėžio regiono įmonės nenorės ar nepajėgs automatizuotis, miestui piešiama robotikos ateitis ir liks dulkėti bibliotekos fantastinių knygų lentynoje.

Robotai žengia į Panevėžį

Robotai žengia į Panevėžį

Emigracijos, demografinės ir ekonominės naštos klupdomas Panevėžys tiesia rankas į robotus. Visgi regiono didžiųjų įmonių ir švietimo įstaigų apklausa parodė, kad robotų kelias į Aukštaitijos sostinę nebus toks lengvas.

 

Panevėžio regioną jau kurį laiką slegia dideli socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Per pastaruosius 15 metų gyventojų skaičius čia sumažėjo ketvirtadaliu. Gerokai nuo Lietuvos vidurkio atsilieka ir ekonominis vystymasis. Negana to, tik 27,7 proc. panevėžiečių teigiamai vertina savo miesto įvaizdį, nes čia vidutinės gyventojų namų ūkių pajamos yra žemesnės nei mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiems poreikiams patenkinti.

Praeitais metais garsiai nuskambėjo Panevėžio savivaldybės ir verslo sektoriaus ambicingas susitarimas miestą prikelti jį paverčiant vienu stipriausių Šiaurės Rytų Europos regiono robotikos centrų. Šiandien ši misija jau žengia pirmus realesnius žingsnius.

Pradedamas rengti planas, kaip per ateinančius 5 metus būtų siekiama robotizuoti ir automatizuoti Panevėžio regiono įmones. Prognozės, sudėliotos Pramonės 4.0 ekosistemos vystymo strategijoje, kuriamos visam dešimtmečiui.

„Vykdome paruošiamuosius darbus tokiai strategijai sukurti. Tam į susitikimą neseniai kvietėme verslo, švietimo atstovus, projekto organizatorius – visos suinteresuotos šalys, kurias turėtų labiausiai paliesti Savivaldybės inicijuota vizija, galėjo išsakyti savo lūkesčius ir pastabas“, – teigė Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Kitu etapu, pasak vedėjo, bus sprendžiama, ar steigti strateginę patarėjų platformą ir koordinacinę instituciją. Jas galėtų sudaryti savivaldos atstovai, kitų projekto iniciatorių suburta grupė ar net atskira įstaiga.

„Siekiant strategiją paversti realiais darbais būtina remtis geraisiais ekonominės plėtros agentūrų „Go Vilnius“, „Kaunas IN“ ar „Klaipėda ID“ pavyzdžiais, tarptautine Danijos robotikos ekosistemos „Odense Robotics“ patirtimi. Sutarta, kad bus ieškoma galimybių kurti panašią Panevėžio regiono plėtros agentūrą, kuriai būtų deleguotos Pramonės 4.0 ekosistemos koordinavimo ir regiono rinkodaros funkcijos“, – sako Miesto plėtros skyriaus vedėjas.

Iš fantastikos skyriaus

Pati strategija, tikimasi, bus sukurta ar bent jau pradėta kurti kitų metų kovo mėnesį. J. Leipaus teigimu, Panevėžio biudžetui tai nieko nekainuos.

Iki šiol atlikti namų darbai parodė, kad robotų kelias į Panevėžį nebus toks lengvas. Prieš mėnesį apklaustos dvi dešimtys Panevėžio regiono įmonių ir šešios švietimo bei mokslo įstaigos.

Dvidešimt apdirbamosios gamybos įmonių, kurių metinė apyvarta siekia daugiau nei 2 mln. eurų, turėjo atsakyti, ar joms reikia pažangių technologijų plėtojant verslą ir kokios priemonės paskatintų modernėti. Jos vieningai pritarė, kad procesų automatizavimas ir skaitmeninimas yra ir bus svarbūs siekiant didinti įmonių veiklos efektyvumą. Pusė įmonių nurodė, kad tai bus pagrindinė priemonė, padėsianti išlaikyti konkurencinį pranašumą 3–5 metų laikotarpiu.

Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad didelė dalis apklausoje dalyvavusių įmonių turi tik ribotą supratimą apie automatizavimo ir skaitmeninimo naudą, kokių technologijų šie procesai reikalauja. Didžiausia kliūtimi judant link robotikos eros verslininkai vardijo darbo jėgos, ypač specializuotos, trūkumą. Be to, gamintojai nesijaučia esantys tokie turtingi diegti išmanias naujoves. Spėjama, kad permainos kai kuriais atvejais nebus palankiai sutiktos ir ganėtinai konservatyvių įmonių darbuotojų bei jų vadovų.

Kas bando diegti naujas technologijas, tai dabar daro fragmentiškai ir strategijos šiuo klausimu neturi. Savo veiklą iš dalies automatizavo ar dar tik pradėjo tai daryti 75 proc. apklaustųjų, o 15 proc. įmonių vis dar dominuoja rankų darbas.

„Jei daiktai galėtų pakeisti žmogų, tai būtų įvykę jau po pirmosios pramonės revoliucijos, kai atsirado garo mašina“, – sako M. Gudas.

Nepavargstantis darbuotojas

Išmaniosios kompanijos, kurioje viską atliktų robotai, Panevėžio regione dar nėra. Tik 10 proc. įmonių čia save identifikuoja kaip aukšto automatizavimo ir skaitmeninimo lygio.

Modernias gamybos technologijas, automatizuotas gamybos linijas ir skaitmenines sistemas gausiai naudoja sunkvežimių puspriekabes naudojanti „Schmitz Cargobull Baltic“. Trikotažą siuvanti „Devold“ ne tik turi robotus, bet ir pati kuria naują automatizuotą logistikos sistemą. Pramoninius robotus įsigijo metalo apdirbėjas „Rokvelas“, įmonės „Mechatronika“, „Metalistas LT“, „Rokiškio sūris“ ir kiti gamintojai.

Buvęs „Metalistas LT“ generalinis direktorius, o dabar „Metalistas group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas pasakojo, kad pirmasis robotas jo įmonėje atsirado prieš ketverius metus. Prieš trejus metus nupirktas dar vienas automatizuotas darbuotojas, kurio visų gebėjimų kolegos iki šiol dar neperprato.

Šios mašinos gamyklai padeda atlikti suvirinimo darbus. Dirbdami ištisą parą, be atostogų ir nepavargdami, robotai buvusią gamybą paspartino nuo 2,5 iki 4 kartų. Vienas toks talkininkas įmonėje atstoja 4–8 žmones.

Ateityje „Metalistas LT“ planuoja plėsti automatizuotas technologijas ir robotų įsigyti daugiau. Tačiau taip, kad šie pakeistų gyvus darbuotojus, M. Gudo teigimu, niekada nenutiks.

„Jei daiktai galėtų pakeisti žmogų, tai būtų įvykę jau po pirmosios pramonės revoliucijos, kai atsirado garo mašina“, – sako M. Gudas.

Robotistas ar automatikas?

Ketvirtosios pramonės revoliucionieriai Panevėžyje bandė išsiaiškinti, ar šis regionas pasiruošęs išmokyti būsimus robotų bendradarbius ir vadovus. Tyrime dalyvavo šešios švietimo ir mokslo įstaigos: KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, Panevėžio kolegija, Panevėžio mechatronikos centras, Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla, Panevėžio profesinio rengimo centras ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centras.

Paaiškėjo, kad šios įstaigos dabar labiausiai laukia besimokančiųjų. Vaikai mokykloje dar negali pasakyti, ar jie norės studijuoti robotiką, ir net menkai žino apie šią profesiją. Jie klausia: „Kas aš būsiu – robotistas, automatikas?“ Mokiniai vis dar menkai suvokia, kad baigę tam tikrą inžinerinę programą galės dirbti sėkmingoje, inovatyvioje įmonėje.

Švietimo įstaigos atkerta, kad pakeisti padėtį galėtų didesnis bendradarbiavimas su verslu.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad verslas ir švietimo bei mokslo įstaigos nėra pajėgios vienos pačios įgyvendinti įvardytas priemones, kurios į Panevėžį atvestų robotiką. Tam reikalingas įvairių suinteresuotųjų šalių resursų mobilizavimas“, – po tyrimo siūlo projekto rengėjai.

Tarpininkauti visoms suinteresuotoms šalims, anot jų, būtent ir turėtų koordinuojanti institucija.

Robotų siūlyti nebereikia

„Pozityviai vertinu Panevėžio užmojus atrasti save nacionaliniu, o vėliau gal net tarptautiniu lygmeniu. Panevėžio regione daug įmonių, kurioms aktualu automatizavimas ir skaitmeninimas. Tai geras kelrodis į verslo sėkmę“, – tikino Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris.

Jis prognozuoja, kad sukūrus strategiją į Panevėžį ateis stiprūs žaidėjai. Tik ar tuomet nebus nustumti ir taip vos kvėpuojantys smulkieji verslininkai? Be to, būgštaujama, kad robotai atims iš žmogaus darbo vietas – nedarbas Lietuvoje ir taip tapęs šio amžiaus rykšte.

„Makroekonominiai rodikliai atskleidžia, kad Lietuvoje nedarbo lygis, palyginti su užsienio šalimis, yra normalus. Robotai atlaisvins žmones nuo juodžiausių, purviniausių darbų – gal nebereikės valyti rankomis kraujo nuo gatvės. Žmonės daugiau savo potencialo galės skirti kūrybiškumui. Reikės daugiau kvalifikuotų darbininkų“, – ateitį su robotais piešė E. Leichteris.

Konkrečių skaičių, kiek šiuo metu Lietuvos įmonėse robotizuota darbo vietų, kol kas nėra. Tik globalių kompanijų surinktais duomenimis, per pastaruosius metus ši pardavimų rinka išsipūtė 2–3 kartus.

„Anksčiau robotų gamintojai važiuodavo į įmones ir siūlydavo, dabar to daryti nebereikia. Verslas jau pats ieško galimybės modernėti“, – teigė robotikos asociacijos vadovas.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos didžiausiais „revoliucionieriais“ laikomi vokiečiai, pagal robotizacijos lygį patenkantys į pasaulio valstybių penketuką ir turintys vieną didžiausių automobilių pramonę. Visgi net iš šioje valstybėje 10 tūkst. darbo vietų kol kas tenka vos 400 robotų. Europos vidurkis tesiekia 60 robotų 10 tūkst. darbo vietų pramonėje.

Ar Panevėžys pasieks ambicingą tikslą tapti robotikos centru? E. Leichteris sako, kad tai priklausys nuo miesto strategijos. Kol kas Aukštaitijos sostinei rimtą konkurenciją sudaro Vilnius, Kaunas ir net kaimyniniai Šiauliai, kuriantys specifines robotikos kryptis: paslaugų, IT sektoriaus, robotų diegimo ir kitas.

Jei Aukštaitijos sostinė gerai sužais, pasak E. Leichterio, visi šie miestai privalės pirmiausia nusilenkti Panevėžiui.

„Jau dabar Panevėžyje veikia Mechatronikos centras, kuriame siūlomas pramonės automatizavimas diegiamas visoje Lietuvoje. Jūsų stiprybė – ir inžinerinės studijos. Tereikia kryptingai viską susidėlioti ir Panevėžiui pasiseks“, – mano E. Leichteris.

 

 

Faktai

Pramonė 4.0 (angl. Industry 4.0), skambiai vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija, – tai pasaulyje sparčiai evoliucionuojanti tendencija, skirta ekonominei plėtrai skatinti diegiant išmaniąsias skaitmenines technologijas industriniuose procesuose.

Ketvirtoji pramonės revoliucija nuo prieš tai vykusių pramonės revoliucijų skiriasi ne tik savo greičiu, bet ir plėtros apimtimi.

Pirmosios pramonės revoliucijos metu gamybos procesai buvo palengvinti įdiegus garo mašiną. Antrosios metu atsirado elektra ir konvejeriai. Per trečiąją naudojant kompiuterines sistemas gamybos procesuose pradėti diegti automatizavimo sprendimai.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos esmė – kibernetinių ir fizinių sistemų panaudojimas kuriant „išmaniuosius fabrikus“. Ši revoliucija apima ne tik pramonės, bet ir viešojo sektoriaus, mokslo infrastruktūrų bei visuomenės sistemos pokyčius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų