Konkurencijos tarybos pirmininko Š. Keserausko teigimu, savivaldybės, nepalikdamos erdvės veikti privačiai iniciatyvai, pačios susiduria su neigiamomis pasekmėmis, nes joms tenka išlaikyti nuostolingai dirbančias savas įmones. V. Bulaičio nuotr.

Ribota konkurencija – žala vartotojams

Ribota konkurencija – žala vartotojams

Konkurencijos pažeidimai daro didelę žalą, tačiau juos nustatyti nėra lengva. Kaip juos atpažinti ir, svarbiausia, kodėl būtina konkuruoti sąžiningai, Panevėžyje susirinkusiems šio miesto ir rajono, taip pat Kupiškio, Biržų, Pasvalio ir Rokiškio rajono viešojo ir privataus sektoriaus atstovams aiškino Konkurencijos tarybos ekspertai.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, kad institucija nenori apsiriboti vien pažeidimų tyrimu ir siekia išsiaiškinti regionams aktualias konkurencijos problemas, taip pat – kuo plačiau skleisti konkurencijos kultūrą.

„Susitikę su jaunąja karta kaskart įsitikiname, kad jiems konkurencija yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau ne visiems mūsų visuomenės nariams konkurencija yra vertybė. Žmonės, kurie ją nuvertina, gali ignoruoti pažeidimus arba patys juos daryti. Todėl mūsų komanda važiuoja į regionų centrus, susitinka su savivaldybių administracijų, verslo atstovais ir siekia išsiaiškinti, kokias jie mato konkurencijos problemas, ir padėti jų išvengti“, – kalbėjo pirmininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybės neretai pačios riboja konkurenciją, pavyzdžiui, proteguodamos savo įmones. 2011–2016 m. statistika liudija, kad iš Konkurencijos tarybos nustatytų konkurencijos pažeidimų 31 padarė viešieji subjektai, o 27 – privačiojo sektoriaus atstovai.

Su savivaldos atstovais aptariama, kaip šie gali remti profesionalų sportą, kaip organizuoti viešojo transporto, šilumos, atliekų tvarkymo paslaugas ir nepažeisti konkurencijos. Apie tai kalbėta ir susitikime su Panevėžio miesto savivaldybės atstovais.

Š. Keserausko teigimu, savivaldybės, nepalikdamos erdvės veikti privačiai iniciatyvai, pačios susiduria su neigiamomis pasekmėmis, nes joms tenka išlaikyti nuostolingai dirbančias savas įmones: „Rinkoje gali egzistuoti ir privataus, ir viešojo sektoriaus valdomos įmonės, tačiau joms turi būti sudarytos vienodos sąlygos veikti, kad jos galėtų sąžiningai konkuruoti“.

Galerija

Kartelius sunku išaiškinti

Kita aktuali tema – viešieji pirkimai. Konkurencijos tarybos ekspertai pristatė pagrindinius požymius, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos galėtų atpažinti galimus konkurenciją ribojančius susitarimus tarp įmonių ir imtis priemonių.

„Kai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis verslas konkuruoja sąžiningai, jų siūlomos prekių ir paslaugų kainos yra mažesnės, nei tais atvejais, kai konkurso dalyviai iš anksto susitaria. Mes norime padėti perkančiosioms organizacijoms sutaupyti pinigų, nes karteliai daro didelę žalą. Perkančiosios organizacijos išleidžia daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, o nusiperka mažiau paslaugų ar prekių ir prastesnės kokybės“, – sako jis.

Š. Keserauskas pripažino, kad kartelius gana sunku išaiškinti, nes besitariantys kelti kainas ar tarpusavyje derinantys veiksmus konkurentai paprastai suvokia, ką daro, ir siekia tai nuslėpti. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis rodo, kad rizikingiausios ūkio sritys – statybų, IT sektoriai. Siekdama efektyviau kovoti su karteliais, Konkurencijos taryba bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Lankydamiesi regionuose, Konkurencijos tarybos ekspertai verslininkams primena, ko reikėtų vengti bendraujant su konkurentais, ir kokiais veiksmais verslas gali pažeisti konkurencijos taisykles, už ką gresia nemenkos baudos.

 

Požymių visuma

Konkurencijos tarybos narės Jolantos Ivanauskienės teigimu, kai kada viešųjų pirkimų procedūra iš pažiūros gali nekelti abejonių ir atrodyti konkurencinga, nes pasiūlymus pateikė keli tiekėjai, tačiau nuperkamas ne pats geriausias variantas. Tiekėjai neretai ir suderina kainas, ir susitaria, kas laimės konkursą.

Pasitaiko atvejų, kai rinka pasidalijama susitarus nekonkuruoti tam tikrose geografinėse teritorijose, arba įmonės pateikia vadinamuosius „palaikančiuosius pasiūlymus“, kai pačios nesiekia laimėti, tačiau padeda laimėti konkurentui. Visais šiais atvejais perkančioji organizacija patiria žalą, negali efektyviai panaudoti pirkimams skirtų savivaldybės, valstybės ar Europos Sąjungos fondų lėšų.

Ji pateikė pavyzdį, kai konsultavimo paslaugų viešajame pirkime dokumentus teikė kompiuterių taisymu bei prekyba užsiimanti įmonė. Paaiškėjo, kad kita tame pačiame pirkime dalyvavusi bendrovė jos paprašė taip pasielgti ir imituoti konkurenciją.

Pasak J. Ivanauskienės, pats faktas, kad konkurse dalyvauja nieko bendro su ta veikla neturinti įmonė, dar nereiškia įstatymo pažeidimo – galbūt bendrovė plečia veiklos profilį. Tačiau perkančiosioms organizacijoms verta pasidomėti, kuo iš tikrųjų užsiima konkurso dalyviai, ar jie gali realiai konkuruoti pirkime.

„Vieno požymio, kaip atpažinti kartelinį susitarimą, nėra. Visą laiką vertinama aplinkybių visuma“, – sako ji.

Įtarus, kad pirkimo dalyviai tarpusavyje galėjo derinti pasiūlymus, ji patarė kuo skubiau pranešti Konkurencijos tarybai. Ši detaliai analizuoja gautą informaciją ir esant pagrindui pradeda galimo įstatymo pažeidimo tyrimą.

Kas yra valstybės pagalba, kaip ir kam ji gali būti teikiama, kodėl apie ją būtina pranešti Europos Komisijai, seminaro dalyviams pristatė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė. Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Milda Kankevičiūtė pasakojo, kaip reklamuojant paslaugas ar prekes išlikti kūrybiškiems ir neklaidinti vartotojų, o vartotojams atpažinti klaidinančią reklamą. Ji priminė, kad už klaidinančią reklamą, priklausomai nuo pažeidimų aplinkybių, gali būti skiriamos baudos nuo 289 iki beveik 35 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą.

Ciklo „Su konkurencija po Lietuvą“ seminarai finansuojami ES techninės paramos ir Konkurencijos tarybos lėšomis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų