Kupiškyje renovacija įgauna vis didesnį pagreitį – dabar jau patys gyventojai kreipiasi dėl savo namo atnaujinimo. M. Garucko nuotr.

Renovacijos virusas apima ir kaimiškas vietoves

Renovacijos virusas apima ir kaimiškas vietoves

Renovacija keičia ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestelių veidus. Daugelis gyventojų jau suprato, kad tai vienintelis būdas atnaujinti savo senus daugiabučius, tuo labiau kad ir valstybė finansiškai prisideda prie šių pokyčių. Kupiškis – ne išimtis. Čia renovuoti jau 32 daugiabučiai, 8 vyksta darbai, o dar 7 laukia savo eilės kitame etape.

Kaip sakė daugiabučių renovacijos administratoriumi Kupiškyje paskirtos bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ direktorius Rimantas Adomauskas, prieš keletą metų teko gerokai pavargti, bandant gyventojus įtikinti renovacijos nauda. Dabar, priešingai – patys žmonės suinteresuoti atnaujinti savo daugiabučius.

Šį proveržį daugiausia lėmė gerieji pavyzdžiai. Kupiškis – nedidelis miestas, tad gyventojai vieni su kitais pasikalba, pasidalija patirtimi, kaip jų gyvenimo kokybę pakeitė renovacija, kiek susitraukė sąskaitos už šildymą.

„Kurių neįtikinome, jau neįtikinsime, o kurie buvo abejojantys, jau patys prašosi. O pirmaisiais metais reikėjo vos ne lazda varyti, kad gyventojai bent išklausytų, kokius pokyčius gali atnešti renovacija. Pati geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Iš kaimynų, draugų susižino, kad po renovacijos gyventi ne tik jaukiau, gerokai išauga turto vertė, bet ir mokėti tenka mažiau, nors prisideda ir įmokos už renovaciją“, – teigė R. Adomauskas.

Per visus tuos metus, kai galima dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, Kupiškyje tik dėl vieno daugiabučio renovacijos buvo kilę bėdų – bendrovė „Užupio statyba“, turėjusi renovuoti Vytauto gatvėje esantį daugiabutį, net neįpusėjusi darbų juos metė. Tačiau pavyko rasti kitus rangovus ir sėkmingai baigti renovaciją.

„Mums, kaip administratoriams, ir gyventojams buvo daug nerimo, tačiau viskas sėkmingai išsisprendė. Liko tik baigiamieji darbai. Nors šis namas buvo renovuotas ilgiausiai, dabar tai pats gražiausias daugiabutis Kupiškyje“, – sakė R. Adomauskas.

Įvertino naudą

Beveik visi Kupiškio daugiabučiai renovuoti diegiant pagrindines energinio efektyvumo priemones – gyventojai apsisprendė keisti duris, langus, šiltinti sienas, stogą, perdangas, rekonstruoti šildymo sistemą. Tačiau yra ir tokių, kurie keičia ir visus vamzdynus ar dažo laiptines. Kaip pažymi daugiabučių administratoriaus vyriausiasis inžinierius Sigitas Dulksnys, žmonės patys rodo iniciatyvą renovuoti savo namus, tad jiems tereikia ateiti į susirinkimus ir atsakyti gyventojams į kylančius klausimus. Viena iš tokio aktyvumo priežasčių – gerokai sumažėjusios sąskaitos už šildymą. Kupiškyje didžioji dalis renovuotų namų gyventojų sutaupo kone 60 proc., o kai kuriais atvejais ir dar daugiau iki tol suvartotos šilumos energijos. Pavyzdžiui, Vytauto gatvės 11-ojo namo gyventojai prieš renovaciją vidutiniškai už vieną šilumos kilovatvalandę mokėdavo 2,18 euro, o po renovacijos – tik 0,60 euro. Kone keturis kartus mažiau už šilumos energiją moka ir Jaunimo gatvės 1-ojo namo gyventojai. Iki renovacijos viena kilovatvalandė kainavo 1,83, o namą atnaujinus – jau tik 0,45 euro.

„Žmonės jau įvertino renovacijos naudą, ypač tai, kad gerokai sumažėja sąskaitos už šildymą. Iš 32 renovuotų namų tik du namai neturi daliklių sistemos – gyventojai už šilumą moka tiek, kiek ir suvartoja. Gyventojai turi galimybę taupyti, bet šalti tikrai netenka. Tiesa, turėjome nusiskundimų, kad per šalta, tačiau skaitmeniniai termometrai parodė, kad visais atvejais namuose temperatūra siekė apie 22 laipsnius šilumos. Tiesiog gyventojai nebuvo pratę taupyti ir net žiemą gyvendavo plačiai atlapotais langais“, – pasakojo S. Dulksnys.

Jo teigimu, renovacija neapsiriboja vien miesto daugiabučiais – po truputį atnaujinami ir gyvenviečių – Noriūnų bei Šepetos daugiabučiai. Tokių namų, kurie suvartoja itin daug šilumos energijos ir vienintelis gelbėjimosi ratas galėtų būti renovacija, yra ir daugiau. Bet dažnai gyventojams koją kiša nemaži įsiskolinimai už komunalines paslaugas, tad bankai nesuteikia finansavimo. Tiesa, rajone yra ir gerųjų pavyzdžių, kai sumažinus skolas ir šiek tiek pakoregavus investicinį planą, žmonės sulaukė renovacijos.

„Renovacija vyksta ne tik pačiame Kupiškyje, bet plečiasi ir kaimiškose vietovėse. Renovuotų namų seniūnijose būtų gerokai daugiau, tik koją kiša įsiskolinimai. Nors nepasiturintiesiems renovacija nekainuoja nė euro, o gyvenimo kokybė renovuotame name – nesulyginama“, – sakė S. Dulksnys.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų