Renovacijos kokybė – po didinamuoju stiklu

Renovacijos kokybė – po didinamuoju stiklu

Mokslininkų skaičiavimais, kokybiška renovacija daugiabučio gyvenimą pailgina maždaug trisdešimt metų. Tačiau ir suėjus tam terminui namas tarnaus dar ne vieną dešimtmetį, jeigu vėl bus atnaujintas ir modernizuotas. Aukšta statybinių medžiagų ir darbų kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių pastato ilgaamžiškumą.

Tad renovuojant namus ypatingas dėmesys skiriamas renovacijos medžiagoms ir jų panaudojimui. Kauno technologijų universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslininkas Edmundas Monstvilas teigė, kad šiuolaikinės statybinės medžiagos, jeigu jos sertifikuotos, yra kokybiškos ir saugios. Reglamentacijoje nurodyta, kokie šių medžiagų rodikliai, kokios techninės savybės ir kur jos gali būti naudojamos. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad investiciniame plane būna nurodomos vienokios medžiagos, o į statybų aikštelę atkeliauja kitokios, todėl gali nukentėti darbų kokybė.

Ilgaamžiškumo garantija

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į pastato sandarumą. Kol nebuvo griežtų reikalavimų sandarumui, dažniausiai buvo naudojami tradiciniai statybų produktai. Pavyzdžiui, įstatyti nauji langai būdavo sandarinami montavimo putomis, nors jos negali užtikrinti sandarumo. Arba tiesiant inžinerines sistemas paliekamos angos, nors pro jas išeina šiluma.

Šią problemą nesunkiai galima išspręsti specialiais įdėklais. Kartais vadinamųjų šalčio tiltų gali būti ten, kur pastato sienos sujungtos su perdanga. Plika akimi pamatyti galimų šilumos nuostolių neįmanoma, tačiau namą patikrinus termovizoriumi matyti, kad opiausios vietos – nesandarūs langai ir durys.

„Tiesiog buvo tokios statybų tradicijos. Jau kokie dveji treji metai stebimi teigiami pokyčiai, tai susiję ir su augančia pačių statybos specialistų kvalifikacija. Panaudojus tinkamas medžiagas, sandarumo problemų pasitaiko daug rečiau. Tuo labiau kad visos sienų šildymo sistemos jau išbandytos, ir tiek atlikti techniniai bandymai, tiek praktika parodė, kad jos patikimos. Statybinės medžiagos tobulėja, nuolat atsiranda naujų technologijų, tad renovuotas daugiabutis tarnaus dar ilgai. Tik reikia, kad renovacija būtų kompleksinė“, – pabrėžė E. Monstvilas.

Papildomi saugikliai

Kontroliuoti, ar į statybų aikštelę atkeliauja kokybiški produktai ir ar jie naudojami pagal technologinius reikalavimus, yra techninę priežiūrą atliekančio specialisto darbas. Tačiau ir patys gyventojai neturėtų būti abejingi. Jeigu kyla net menkiausių įtarimų, jie turėtų kreiptis į specialistus – namo administratorių, techninį prižiūrėtoją, Valstybinę statybų inspekciją ar Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA).

BETA specialistai atvažiuoja ne tik gavę gyventojų skundų, bet dažnai vykdo ir planinius patikrinimus. Be to, nuo šių metų pradžios buvo įvestas papildomas investicijų planų patikrinimas – ne tik pirminis plano derinimas, bet ir detalus atskirų projekto dalių įvertinimas. Tai turėtų užtikrinti sklandesnį renovacijos procesą ir išvengti galimų pažeidimų ar neatitikimų pirminiame renovacijos etape.

Pasak Panevėžyje daugiausia renovuojamų namų administruojančios įmonės direktoriaus Gintaro Ruzgio, nors renovacijos kokybei skiriamas ypatingas dėmesys, kartais pasitaiko nedidelių defektų ar tiesiog netinkamos darbo kultūros.

Visi trūkumai yra šalinami iš karto, nelaukiant namo pridavimo komisijai vertinti dienos. Apie trūkumus, kurie buvo pastebėti renovuojamo namo gyventojų butuose, vykdant namo renovaciją, paprastai praneša bendrijų pirmininkai ar patys gyventojai.

Buvo ir tokių atvejų, kai atvykę Būsto energijos taupymo agentūros specialistai pamatė, kad palikti per žemi ventiliacijos kanalai. Dėl izoliacinio sluoksnio pasikėlus stogui, ventiliacijos kaminėliai liko žemiau, todėl galėjo netinkamai veikti ventiliavimo sistema. Norint ištaisyti defektą, rangovai privalėjo pamūryti aukščiau ventiliacijos kaminėlius ir iš naujo juos apskardinti.

„Stengiamės visus trūkumus, jeigu tokių atsiranda, šalinti iš karto – tada, kai namas atnaujinamas. Niekada nepasirašome darbų aktų, jeigu yra bent menkiausių pastabų. Aišku, kartais defektai jau išryškėja pogarantiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, nuo stipraus vėjo ar kitų veiksnių iškrenta apdailos plytelė. Neseniai teko viename name iš naujo skardinti stogo parapetus, mat netinkamai pritvirtinti jie barškėjo“, – pasakojo G. Ruzgys.

Defektų mažiau

Tam, kad būtų galima išvengti nesklandumų, kiekvieną savaitę rengiami vadinamieji „renovadieniai“, – kuriuose dalyvauja rangovai, administratorius, bendrijos pirmininkas, o ne retai ir namo gyventojai. Techninis prižiūrėtojas itin griežtai kontroliuoja, ar kokybiškos medžiagos naudojamos renovuojant namą, ar jos atitinka visus sertifikatus, ar yra tokios, kokios nurodytos projekte. Tenka pripažinti, kad kai kurie patys pirmieji Panevėžyje renovuoti namai buvo nudažyti netinkamais dažais, todėl fasadas pasidengė samanomis.

„Palyginti su pirmais renovuotais namais, dabar kokybei skiriamas ypatingas dėmesys. Labai griežtai žiūrima, kad visos medžiagos – nuo dažų iki keičiamų vamzdynų – būtų naudojamos tokios, kurios numatytos projekte. Ir tai duoda gerų rezultatų –  likusių nepastebėtų defektų gerokai mažiau“, – teigė G. Ruzgys.

Komentarai

  • Ne ,,kailinių“ dėka namas laikosi jie tik paupo šilumą. Namo ilgaamžiškumą apsprendžia betoninės konstrukcijos, kad pries renovaciją jų stovis būtų nuodugniai tikrinimas ir tai būtų įforminta atitinkamu aktu nežinau. Pvz. namo statybinių konstrukcijų nusidėvėjimas xx, likęs rezervas xx metų, likutinė vertė xx eurų. Pats sunkiausias klausimas BETA saminare buvo namo likutinė vertė į kuri neturėjo lektoriai konktretaus atsakymo nes to nereikalauja įnvesticinis projektas. Taigi tikslas aiškus: apvilkti senas griūvenas brangiais kailiniais gyventojų sąskaita, o po to tegu ir sugriūna po 5 ar 10 metų, Po 5 metų baigsis garantijos renovacijos darbams, paskola 10 – 20 metų. Kokiais pinigais bengrija remontuosis? Koks tikių namų likimas ateityje, kai baigsis jų resursas, pagal BETA ,Vyriausybė sprendimo neturi: griauti ar laukti kol sugrius.

    • Bet jeigu bus neprižiūrimos tos betoninės konstrukcijos, namai tikrai pradės griūti. Daugelyje Europos šalių seni daugiabučiai yra renovuojami ištisais kvartalais. Aišku, renovacija nėra tik sienų apšildymas už kosminius pinigus. Kai pagaliau baigsis tas sovietinis mąstymas, kad daugiabučiu turi rūpinti ne patys gyventojai, o valdžia, tol turėsime sovietinius baisuoklius kiaurais stogais.

      • Atsakyti
      • Nežinau kokias šalis Gerb. p. turi minty, bet Rusijoje chruščiovkos jau griaunamos, Ukrainoje – griūna pačios.Vokietijoje (rytinėje) tokie namai valdžios rūpestis: jei apsimoka pilnai rekonstruoja jei ne – griauna.ir suteikia kitą gyvenamą plotą. Gyventojai moka už butą ir patarnavimus. Lenkijoje ir valdžios ir privačiomis lėšomis. Taigi būtinas Vyriausybės sprendimas, kad gyventojai galėtų planuoti savo ateitį.

  • Namai ,tai baisuokliai,jau tie balkonai, nors nusišauk.Bet kodėl už vadinamą standartinį projektą, tą vatą iš mūsų lupą tokius didelius pinigėlius.Rengiamės devėtais rūbeliais,kaip tyčia ir dantukai byra, tiesiog nėr iš ko sutaupyt, o čia 6- 7 tūkst eur . reikia mokėti?Labai brangu.

  • Taip, brangu, bet kodėl dabar valstybė turėtų mokėti už daugiabučio renovaciją. Juk nuosavų namų gyventojams nemoka, visi tvarkosi savo lėšomis, tai kuo daugiabučių gyventojai kitokie. Ir taip jie gauna šiokią tokią paramą, o kai kuriems, kurių pajamos mažos, padengia ir visą kainą. Labiausiai renovacija nepatenkinti pensininkai, neva kiek mums čia liko, gerai ir taip, bet tuose daugiabučiuose gyvena ir jaunos šeimos, kuriems butų kaip sovietiniais laikais niekas nedalijo, reikia imti paskolą, norisi gyventi sutvarkytame name, nesibaiminant, kad nugarmėsi kažkada į apačią su visu balkonu. Daugiabutis yra visų ten gyvenančių bendras turtas, tad juo ir turi rūpintys patys, o ne valstybė. O jeigu netenkina, išeitis visada yra keltis į nuosavą namelį.

    • Atsakyti
  • tataigi teisingai zmones teisingai mato,kad ,,kailiniuoti,, namai greitai prades byreti nuo senatves.Va- ka tada reiks daryti??? nenoriu tiketi,kad miesto valdzia kakzka pades-jie nieko miesto gyventojams neduos,nes sakys,kad tie namai yra musu nuosavybe taigi kuoptis turetume kaip ir savo pinigeliais……velnias cia bus.Senu ,,churscioviu,, niekas negriaus ir naujo gyvenamo ploto nebus.

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų