Pažagieniuose, Švyturio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai džiaugiasi, kad pasirinko kiek brangesnes, bet ilgaamžiškesnes priemones – savo namą renovavo nuo pat pamatų iki stogo. V. Bulaičio nuotr.

Renovacijai įkvepia gerieji pavyzdžiai

Renovacijai įkvepia gerieji pavyzdžiai

Praėjo jau dešimt metų, kai Panevėžyje buvo pradėti renovuoti dar sovietmečiu statyti daugiabučiai. Per šį laiką gerokai patobulėjo technologijos, medžiagos, atsirado inovatyvių sprendimų, visa tai leidžia daugiabučius atnaujinti dar kokybiškiau.

Pastebima, kad vis daugiau panevėžiečių, planuojančių savo namo renovaciją, renkasi ne minimalias ar pigiausias energijos vartojimo efektyvumo priemones, bet ieško išskirtinės kokybės.

Kaip pasakojo Pažagienių, Švyturio gatvės 25-uoju numeriu pažymėto namo gyventoja, kaimo bendruomenės „Pažagieniai“ valdybos pirmininkė Elena Stanienė, jų daugiabutis buvo baigtas renovuoti prieš metus. Visi gyventojai sutarė, kad namą atnaujinti būtina. Kaimynystėje jau buvo renovuoti trys daugiabučiai, tad gyventojai galėjo konsultuotis, kam pinigų nereikėtų taupyti ar kokių klaidų išvengti. Visi šalia esantys daugiabučiai fasadui atnaujinti pasirinko dekoratyvinį tinką, tačiau jau po kelerių metų spalvos nubluko, tad Švyturio gatvės 25-ojo namo gyventojai nutarė pasirinkti „kvėpuojančias“ keramikos plyteles. Kad tai bus geriausias sprendimas, suprato tuomet, kai namo pirmininkas su dar keliais vyrais aplankė tokiomis plytelėmis dengtus namus ir pabendravo su jų gyventojais – tuo metu mieste tokių namų buvo tik du. Pasak E. Stanienės, geriausia reklama – gyvi pavyzdžiai, tad jų namo pirmininkas lankėsi ne tik Panevėžyje, bet ir Vilniuje, kad lengviau būtų apsispręsti, kurias renovacijos priemones pasirinkti.

„Visi vienbalsiai nutarėme, kad reikia rinktis brangesnį, bet kokybiškesnį variantą. Gyventojai suprato, kad kokybė geriau negu sutaupyti pinigai tam kartui. Renovaciją visų pirma darėme dėl savęs, norėjosi, kad būtų ilgaamžiška ir gražu, todėl žiūrėjome labai atsakingai“, – sakė E. Stanienė.

Darė dėl savęs

Pensinio amžiaus gyventojai baiminosi įsipareigojimų bankui, tačiau mažas pajamas gaunantiems gyventojams renovacija nekainuoja nė cento. O darbingo amžiaus gyventojai renovacijos siekė dėl mažesnių šildymo kainų. Tačiau gavo gerokai daugiau. Pasak moters, didelė problema buvo tai, kad kampiniuose butuose gyvenantieji nuolat šaldavo, o po renovacijos ir šiuose butuose laikosi komfortiška temperatūra. Pagaliau dabar patys gyventojai gali reguliuotis, kiek šildyti net atskirus kambarius – ant kiekvieno radiatoriaus sumontuoti dalikliai. Buvo pakeista visa šildymo sistema, vamzdynai, net rekuperacija įrengta. Renovacija padėjo išspręsti ir dar vieną opią problemą – iki tol name buvo įsiveisęs pelėsis, jokiomis priemonėmis žmonės negalėjo jo išnaikinti. Dabar pelėsio nebeliko. E. Stanienė svarsto, kad tam įtakos turėjo ne tik rekuperatoriai, bet ir apšiltintos išorinės sienos. Mat anksčiau šios sienos peršaldavo, tad nuo drėgmės kai kuriuose kampuose ir įsiveisdavo pelėsis.

„Tiems, kurie vis dar dvejoja, šimtu procentų patarčiau namus renovuoti. Dabar ne tik šilčiau, nebeliko pavojingo sveikatai pelėsio, bet man, kaip moteriai, labai svarbu, kad namas estetiškai gražus ir iš tolo traukia akį“, – kalbėjo E. Stanienė.

Ji džiaugiasi, kad renovacija buvo atlikta itin kokybiškai. Iš dalies tai lėmė ir glaudus bendradarbiavimas – darbų vadovas kiekvieną sekmadienį atvykdavo į jų namą, įvertindavo atliktus darbus, pabendraudavo su gyventojais, įpūsdavo įkvėpimo, kad viskas bus gerai. Be abejo, labai svarbu, kad ir patys žmonės neliktų tik pasyvūs stebėtojai ir padėtų pirmininkui ar bet kuriam kitam žmogui, kuris rūpinasi renovacija. Tik glaudžiai bendradarbiaujant gyventojams pavyko pasiekti, kad būtų padaryti ir tie darbai, kurie net nebuvo įtraukti į investicinį planą, pavyzdžiui, rangovai pakeitė naujais gėlynų bortelius, kuriuos apgadino technika atkasdami pamatus.

„Reikia atsakingo ir kompetentingo pirmininko bei pozityviai nusiteikusių ir kaip kumštis stiprių kaimynų. Renovacija – tai beveik tas pats, kaip pastatyti naują namą, tad turime patys atsakingai į tai žiūrėti. Mūsų name viskas vyko puikiai, nes žinojome, kam tai darėme“, – sakė E. Stanienė.

Keičiasi pasirinkimai

Velžio komunalinio ūkio už renovaciją atsakinga laikinai Daugiabučių namų administravimo ir pastatų priežiūros tarnybos vadovo pareigas einanti Jolanta Čekanauskaitė teigė, kad gyventojai į renovaciją jau žvelgia daug plačiau – renkasi ne tik pačias būtiniausias energiją taupančias priemones, bet ir valstybės nekompensuojamus darbus – nuo naujos elektros instaliacijos iki vamzdynų stovų keitimo. Lygiai tas pats ir su fasadais, daugeliui jau nebeužtenka tiesiog atnaujinti daugiabučio išvaizdą, ieškoma ilgaamžių ir patvarių sprendimų, kurie būna šiek tiek brangesni.

„Patirtis rodo, kad pigiausias pasirinkimas ne visada toks būna. Rajone gana daug medžių, želdinių, dulkių, nemažai namų šildomi kietuoju kuru, tad tinkuojami fasadai po kiek laiko apsineša, nublunka ir reikia perdažyti, o ventiliuojami fasadai ir plytelės ilgaamžiai, pakanka jas tiesiog nuplauti – gerokai paprasčiau ir pigiau prižiūrėti“, – kalbėjo J. Čekanauskaitė.

Per pastaruosius metus rajone buvo atnaujinta daugybė daugiabučių, tad galvojantieji apie renovaciją gana aktyviai bendrauja su jau renovuotų namų gyventojais, važiuoja apžiūrėti ir pasisemti patirties iš kaimynų.

„Renovacijos nauda jau nebereikia įtikinėti, net vyresnio amžiaus žmonės nori renovuoti namus. Mat jeigu pajamos nedidelės, renovaciją kompensuoja valstybė, tad dažnai gyventojai jau renkasi ne pigiausias, o kokybiškiausias priemones“, – pažymi J. Čekanauskaitė.

Atsinaujino. Pažagieniuose, Švyturio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai džiaugiasi, kad pasirinko kiek brangesnes, bet ilgaamžiškesnes priemones – savo namą renovavo nuo pat pamatų iki stogo. V. Bulaičio nuotr.

Komentarai

  • …nuo pamatų iki stogo…, o kas stogą renovuos?

  • stogas irgi renovuotas

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų