OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Renginių bagažas ištuštės

Renginių bagažas ištuštės

Pripažinimą ir gerą vardą pelniusių Panevėžio kultūros įstaigų vadovai gūžčioja pečiais. Daugelį metų vykusius festivalius nušlavė Lietuvos kultūros taryba, nes nematė reikalo skirti jiems finansavimą. Kaip jaučiasi prie suskilusios geldos likę kultūrininkai?

Pripažinimą ir gerą vardą pelniusių Panevėžio kultūros įstaigų vadovai gūžčioja pečiais. Daugelį metų vykusius festivalius nušlavė Lietuvos kultūros taryba, nes nematė reikalo skirti jiems finansavimą.

Bene didžiausią nuostolį pajuto Panevėžio lėlių vežimo teatras. Jis Kultūros tarybai buvo pateikęs keturis projektus, tačiau trys iš jų negavo finansavimo.

Teatro direktorius Antanas Markuckis stebisi, kad nepatvirtintas net trisdešimt metų gyvavęs edukacinis projektas. Lėlių vežimo teatras į gastroles po kaimus su arkliais ir vežimais nepajudės, todėl vaikams vasarą teks likti be spektaklių.

A. Markuckis sako ant nieko nepykstantis – jis į viską stengiasi žiūrėti su humoru.

„Šiais metais bus mažiau darbo. Jeigu Kultūros taryba mano, kad tai, ką mes darome, nereikalinga, tada nebesuprantu, kas Lietuvai yra reikalinga“, – „Sekundei“ teigė Lėlių vežimo teatro direktorius.

Kitas projektas, kurį ši įstaiga ketino vykdyti šiais metais, būtų buvęs skirtas visos Lietuvos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

„Norėjome bent morališkai palaikyti ligotus vaikus ir nors šiek tiek šviesos įnešti į jų sunkią kasdienybę“, – mintimis dalijosi A. Markuckis.

Jis nesuvokia, kokiu principu dirba Kultūros tarybos ekspertai. Lėlių vežimo teatro vadovas įsitikinęs, kad projektų vertinimas primena rašinėlių konkursą.

Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas A. Markuckis su kartėliu priėmė žinią, kad trisdešimt metų puoselėta tradicija buvo nustumta.

Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas A. Markuckis su kartėliu priėmė žinią, kad trisdešimt metų puoselėta tradicija buvo nustumta.

„Turbūt mums reikia pasidėti tarptautinių žodžių žodyną ir rinkti žodžius, kurių ekspertai nesuprastų ir pamanytų, kad mes siūlome ką nors labai protingo ir mums būtinai reikia skirti finansavimą, – sarkazmo neslėpė A. Markuckis. – Nežinau, kaip vadinamieji ekspertai vertina projektus ir dirba: ar per pilnatį, ar per jaunatį, ar pagal nuotaiką.“

Lėlių vežimo teatro direktorius prisipažįsta, kad kovoti ir įrodinėti nesiruošiantis.

„Šiais metais rengtiems projektams finansavimo gauti iš kitur nesitikiu. Aš tikrai neisiu ir nekovosiu. Nematau prasmės kautis su vėjo malūnais“, – tvirtino įstaigos vadovas.

Jis neslepia nusivylimo tuo, kad viešojoje erdvėje kultūra ypač aukštinama, bet realybė visiškai kitokia. Kaip ir kasmet, daugiausia remiami projektai didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Atakuos miesto valdžią?

Šiais metais panevėžiečiai gali likti ir be dvylika metų vykusio tarptautinio filmų festivalio „Europos kinas ir dieną, ir naktį“. Žinia, kad būtent šis projektas negavo finansavimo, kino centro „Garsas“ direktorę Genę Pučinskienę šokiravo.

Jai net į galvą neatėjo, kad ilgus metus pilnas žiūrovų sales rinkęs ir panevėžiečių itin laukiamas festivalis Kultūros tarybai pasirodys nebereikalingas.

„Mes to tikrai nesitikėjome. Matyt, tokia politika: kino festivaliai turi vykti tik sostinėje“, – nusivylimo neslėpė G. Pučinskienė.

Ji mano, kad reikėtų pradėti diskutuoti dėl vertinančių projektus ekspertų kompetencijos.

„Viskas ten labai slapta. Galbūt paraiškoje parašėme ne tokį žodį, kokio reikia…“ – svarstė kino žinovė.

Pažadais, kad festivalį žada rengti bet kokia kaina, „Garso“ direktorė nesišvaistė. Tai parodys tik laikas.

Kino centro „Garsas“ direktorė G. Pučinskienė apgailestauja, kad panevėžiečiai liks be dvylika metų rengto tarptautinio festivalio „Europos kinas ir dieną, ir naktį“.

Kino centro „Garsas“ direktorė G. Pučinskienė apgailestauja, kad panevėžiečiai liks be dvylika metų rengto tarptautinio festivalio „Europos kinas ir dieną, ir naktį“.

Tačiau rankų neketina nuleisti teatro „Menas“ direktorius Kęstutis Vaičiulis. Nors Kultūros taryba nesuteikė finansavimo ne vienerius metus vykstančiam kamerinių spektaklių festivaliui, K. Vaičiulis optimizmo nepraranda.

„Šį festivalį galime daryti arba jo nedaryti – tai nėra privalu. O spektaklius mes privalome statyti, nes tai mūsų kasdienė duona“, – pabrėžė teatro vadovas.

K. Vaičiulis, negavęs rėmimo iš Kultūros tarybos, iš karto kreipėsi į Savivaldybę. Atsakymo, ar miesto valdžia galės prisidėti prie kamerinių spektaklių festivalio organizavimo, jis nuspėti negalįs.

„Jeigu valdžia neparems, bandysime festivalį rengti iš savo lėšų. Tada tarp svečių nebebus latvių ar lenkų, išsiteksime vietinių būryje. O jei visi atsuks nugaras… Gal kitais metais minties jį rengti atsisakysime“, – kalbėjo K. Vaičiulis. Jį Kultūros tarybos sprendimas neskirti lėšų festivaliui taip pat nustebino.

Ne itin džiugios naujienos pasiekė ir Dailės galerijos direktorių Egidijų Žukauską. Jis apgailestauja, kad Kultūros tarybos dėmesio nesulaukė tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas 2017“ bei tarptautiniai keramikos simpoziumai. E. Žukauskas įsitikinęs, kad nukentės viešinimo reikalai, tačiau renginiai vyks.

Situacija sudėtinga

Lietuvos kultūros tarybai priklauso ir du Panevėžio atstovai – rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Vilys bei Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Rima Maselytė.

Pasak R. Maselytės, teikiamas paraiškas Kultūros tarybai pirmiausia vertina kultūros ir meno ekspertai, o jie atrenkami pagal viešuosius pirkimus.

„Kartais jų pateikiami vertinimo rezultatai yra gana įdomūs. Jie nustato, kurie projektai yra geresni, o kurie – ne tokie geri. Aš išgyvenu dėl visų miesto projektų ir jaunų kuriančių žmonių. Nesinori, kad jie pradėtų bėgioti iš Lietuvos“, – „Sekundei“ teigė bibliotekos direktorė.

R. Maselytė mano, kad kultūros įstaigoms neskiriama pakankamai lėšų. Ji įsitikinusi, kad valstybė savo įkurtomis įstaigomis nesirūpina, todėl jos privalo finansavimo ieškoti pačios, kad galėtų teikti kokybiškas paslaugas.

„Viešai deklaruojama, kad kultūra yra valstybės pagrindas, tačiau tada, kai prabylama apie lėšas, reikalingas išgyventi bei įvairioms iniciatyvoms, pamatome, kokia reali situacija“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji apgailestauja, kad sostinė vis labiau tolsta nuo regionų. Tačiau R. Maselytė tiki, kad Kultūros ministerija ir Vyriausybė imsis naudos kultūros įstaigoms atnešiančių žygių.

Konkurencija didelė

Lietuvos kultūros taryba 2017 metų pirmajam finansavimui sulaukė 3344 paraiškų. Pagal ekspertų rekomendacijas finansavimą paskyrė tik 1095 projektams.

„Tokia finansavimo ir poreikio proporcija išlieka kasmet, nes Kultūros rėmimo fondo lėšų nuolat nepakanka bendruomenės poreikiams patenkinti. Tad pagal galimybę finansuojama viena trečioji projektų, arba maždaug viena penktoji prašomo finansavimo“, – „Sekundei“ tvirtino Kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė.

Jos teigimu, svarbiausiu kriterijumi vertinant paraiškas ir ekspertai, ir Lietuvos kultūros tarybos nariai laiko projektų kokybę, tad finansavimas visų pirma skiriamas profesionaliai parengtoms paraiškoms.

Specialistė tvirtina, kad šiais metais Lietuvos kultūros taryba lėlių teatrą pirmą kartą finansavo kaip atskirą sritį, kuriai skirta atskira finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis suma. Todėl dalinis finansavimas buvo paskirtas tik devynioms iš 27 pateiktų iniciatyvų, joms paskirta 77800 eurų.

„Tarp nefinansuotų lėlių teatro projektų liko projektai ne tik iš Panevėžio, bet ir Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Utenos ir Vilniaus“, – aiškino G. Dapšytė.

Ji neslepia, kad teatro srityje juntama itin stipri konkurencija, nes įvairių šalies regionų pateikiama daug vertingų projektų, jų vertinimo balai aukšti, o finansavimas yra ribotas. Teatro srityje šiame etape dalinis finansavimas paskirtas 62 iš 149 pateiktų paraiškų.

Lietuvos kultūros taryba vasario 9 dieną skelbs antrojo finansavimo etapo konkursą ir kvies teikti paraiškas antrojo šių metų pusmečio kultūros ir meno projektams. Telieka tikėtis, kad iki to laiko Panevėžio kultūros įstaigų vadovai karčias piliules, kurias šįkart teko priimti iš Kultūros tarybos, jau bus nuriję.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų