Nuo pat Velykų Algirdo g. 23-iojo namo vienos laiptinės gyventojai jaučiasi lyg po karo – norint pakeisti senus vamzdžius, buvo iškirstos angos, tačiau jos ir toliau neužtaisytos, daliai gyventojų pasiskundus neva nekokybiškai atliekamais darbais.

Remonto darbai sukiršino gyventojus

Remonto darbai sukiršino gyventojus

Algirdo gatvės 23-iuoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai jau kuris laikas gyvena kaip ant adatų. Prieš Velykas čia buvo pradėti senų ir sutrūnijusių vamzdžių keitimo darbai, tačiau iki šios dienos vienoje iš laiptinių ir toliau žioji sienose iškirstos skylės.

Kelios namo gyventojos, pamačiusios, kaip darbininkai angas taiso putų polistirenu ir gipskartonio plokštėmis, pareikalavo nutraukti šiuos, jų akimis, nekokybiškai atliekamus darbus. Daugiabučio gyventojai pasidalijo į dvi stovyklas – vieni pageidauja, kad darbai būtų tęsiami, kaip ir buvo numatyta sutartyje, o kiti reikalauja kitomis medžiagomis sutvarkyti iškirstas angas. Kol gyventojai tarpusavyje nesusitars, kaip reikėtų sutvarkyti laiptines, remonto darbus atlikusi įmonė juos sustabdė.

Kaip „Sekundei“ pasakojo daugiabučio gyventojos – Birutė Sereikienė, Edita Skardžiuvienė ir Irena Morkūnienė, kovo pabaigoje įmonės „Merlangas“ darbuotojai laiptinėje iškirto angas, kad būtų galima pakeisti senus vamzdžius. Moterys sutinka, kad keisti vamzdžius buvo būtina, tačiau tai, kaip buvo atliekami darbai, joms sukėlė nemenką šoką. Plytos buvo iškirstos, sukrautos į krūvą ir vėliau tiesiog išvežtos, o angos buvo taisomos putų polistirenu bei gipskartono plokštėmis.

„Pati daug metų dirbau statybų srityje, tad žinau, kad mūrinės sienos negali būti taisomos putų polistirenu ar gipskartoniu. Juk čia eina vamzdžiai, renkasi kondensatas ir drėgmė, tad iš tokių medžiagų po kelerių metų liks tik popierius. Kitų laiptinių gyventojai nesipiktino, bet tikriausiai net ne visi supranta, be to, viskas labai greitai buvo paslėpta po apdailos plokštėmis“, – kalbėjo B. Sereikienė.

Moterims pareikalavus, kad sienos būtų mūrijamos iš plytų, kaip ir visas namas, darbuotojai susirinko įrankius ir išvažiavo. O visai neseniai savo nepasitenkinimą atliekamais darbais išreiškusios moterys sulaukė laiško, kad joms už priverstinį darbų nutraukimą ir prastovas teks sumokėti.

„Kaltos likome mes, bet darbų mes nesustabdėme, o tik paprašėme, kad jie būtų atliekami kokybiškai, taip, kaip ir priklauso. O dabar dar ir turėsime sumokėti už prastovas. O kas mums atlygins už nepatogumus, kuriuos sukėlė įmonė, sustabdžiusi darbus, juk kai kur pro atviras angas galima patekti net į butus“, – stebėjosi daugiabučio gyventojos.

Birutė Sereikienė, daug metų dirbusi statybų srityje, teigė, kad mūrinės sienos, kur eina vamzdžiai, renkasi kondensatas ir drėgmė, negali būti taisomos putų polistirenu ar gipskartoniu, nes iš tokių medžiagų po kelerių metų liks tik popierius.

Pasigedo skaidrumo

Moterų teigimu, kiek keista ir tai, kad apie vamzdžių keitimo darbus gyventojai net nebuvo informuoti, tad iki nelaimės buvo tik vienas žingsnis. Darbininkai, pradėję kirsti angas, nepasirūpino, kaip apsaugoti gyventojus. Nedaug trūko, kad krentantys plytų gabalai sužeistų pro šalį einančią gyventoją. Be to, po tokio remonto buvo sugadinti ir betoniniai laiptai, nors kai prieš keletą metų vyko namo renovacija, juos pavyko išsaugoti.

„Plytos krito gabalais, išmušė laiptuose skyles. Bet juk galima buvo juos apsaugoti kažką pasiklojant. Nei darbo kokybės, nei kultūros, nei organizuotumo. Be to, su mumis net nesitarė, kokias medžiagas naudoti, gal galima buvo rasti ir pigesnį variantą. Be to, niekas nekontroliuoja statybos kokybės“, – piktinosi Algirdo gatvės daugiabučio gyventojos.

Įtarimų, kad darbai vykdomi neskaidriai, joms kelia ir lėšų rinkimas. Visi piniginiai reikalai turi būti aptariami visuotiniame gyventojų susirinkime, o jo šiuo atveju nebuvo – viską nusprendė namo valdyba. Be to, jos neturi jokios informacijos, kur panaudojami iš gyventojų surenkami pinigai tikslinėms ir kaupiamosioms lėšoms. Su namo pirmininku moterys bendros kalbos nerandančios. Jau praėjusiais metais norėjusios pakeisti namo pirmininką, tačiau gyventojų daugumos pritarimo nesulaukusios. Pasak moterų, jų name gyvena daugiausia garbaus amžiaus senjorų, kurie nesigilina, kas yra daroma su jų pinigais.

„Namo pirmininkas net nebegyvena mūsų name, tad prireikus jį prisikviesti sudėtinga. Net raktų nuo elektros skydinės neduoda, neva mes neturime kvalifikacijos. Didžiausia bėda, kad net nenorima eiti į dialogą su gyventojais“, – kalbėjo moterys.

Viskas blogai

Namo pirmininkas Gintaras Tamulevičius neslėpė, kad šiuo metu name yra nemažai problemų, kurias sukėlė trys gyventojos. Būtent jos išplūdo ir išvaikė čia dirbusius „Merlango“ darbuotojus.

Jam nesuprantama, kodėl apskritai kilo tokia situacija, nes angos taip tvarkomos visoje Lietuvoje. Kitos šio namo laiptinėse irgi buvo sutvarkytos, niekas iš gyventojų nekėlė jokių pretenzijų, bet trims gyventojoms atrodo, kad turi būti kitaip – taip, kaip pageidauja jos.

„Nebuvo dar nė vieno namo gyventojų susirinkimo, kad jos nebūtų kėlusios problemų. Šiuo atveju irgi – iškoneveikė darbuotojus, neleido jiems dirbti. Tad jiems nebeliko nieko kito, kaip tik nutraukti darbus“, – sakė namo pirmininkas.

G. Tamulevičius namo pirmininku buvo išrinktas jau po namo renovacijos, tad jam nesuprantama, kodėl šios moterys nesipiktino tada, kai buvo daroma renovacija. Dabar taisomas paliktas brokas, tačiau ir tai blogai. Tačiau tik šioms trims moterims. Kiti namo gyventojai pirmininką spaudžia toliau tęsti pradėtus darbus, tačiau kol gyventojams nepavyks rasti bendro sutarimo, „Merlangas“ nesiims nebaigtų darbų.

„Bijau, kad kiti gyventojai nesurengtų joms savo linčo teismo. Kai kurie planuoja darbus baigti savo lėšomis ir tada paduoti šias gyventojas į teismą, o tada remontas kainuos kelis kartus brangiau“,– teigė G. Tamulevičius.

Anot pirmininko, angas užtaisyti galima ir jas užmūrijant, tačiau bėda, kad per renovaciją tos pačios angos jau buvo iškirstos ir užmūrytos iš plytų likučių. Dar kartą mūryti plytų atliekų jau nebeįmanoma. O perkant naujas plytas remontas pabrangsta apie 700 eurų. Darant pagal visus reikalavimus, puikiai tarnauja ir gipskartonis.

„Tegul pasiima kūjį ir pabando išdaužti – neįmanoma. Ta garsiausiai rėkianti moteris gal kažkada ir buvo inžinierė, bet per kelis dešimtmečius technologijos pasikeitė, viską sutvarkius ir užarmavus, niekaip tokios sienos neišversi. O laiptai jau buvo išdaužyti seniau – visose laiptinėse jie tokie patys. Iš pradžių tokias kalbas dar nuleisdavau juokais, juk senas žmogus, bet dabar jau verkti norisi, kai iš neturėjimo ką veikti daromos tokios nesąmonės. Visi gyventojai piktinasi dėl tokio jų elgesio“, – kalbėjo G. Tamulevičius.

Lauks gyventojų sprendimo

„Merlango“ darbų vadovas Artūras Sirbikė teigė, kad visa ši situacija kilo dėl gyventojų nesusikalbėjimo. Įmonė šiame name keičia jau ne pirmą stovą. Darbų pradžioje buvo sutarta, kad pakeitus vamzdžius sienos bus atstatomos taip, kaip buvo. Tačiau tik pradėjus darbus paaiškėjo, kad nebėra ką mūryti – jau per renovaciją angos buvo užtaisytos statybų atliekomis. Tad pasitarus su namo atstovais buvo nuspręsta mažesnes skyles užtaisyti polistirenu, o didesnes – gipskartoniu. Tokią technologiją naudoja daugelis – niekas mažų angų jau nebemūrija. Algirdo g. 23-iajame name jau taip buvo sutvarkyti keturi stovai, bet pretenzijas pareiškė tik vienos laiptinės gyventojai.

„Priekaištus tiems, kas darė, reikėjo išsakyti per renovaciją, bet tada niekas to klausimo nekėlė. Tad dabar turime ieškoti išeičių, kaip pagelbėti gyventojams. Mes galime sienas padengti net auksu ar perstatyti visą namą – patys savininkai turi nuspręsti, ko jie nori. Manau, kad šioje situacijoje reikia susėsti ir viską išsiaiškinti, kad galėtume tęsti pradėtus darbus“, – teigė A. Sirbikė.

„Merlango“ direktorė Santa Vaškevičienė patvirtino, kad buvo priversti stabdyti darbus, kol gyventojai tarpusavyje susitars, ko jie nori. Įmonė gali angas užmūryti ir naujomis plytomis, bet tuomet darbų sąmata išaugs.

„Sutartyje buvo numatyta, kad mes atstatysime putų polistirenu ir gipskartonio plokštėmis, bet jokių sunkumų nėra angas sumūryti iš naujų plytų, tik kaina jau bus kita. Liūdna, kai gyventojai nesutaria tarpusavyje, o mes turime sugerti visas blogas emocijas ir nepasitenkinimą, nors darome tik tai, ko pageidavo gyventojai“, – sakė S. Vaškevičienė.

Galerija

Komentarai

  • Naudojant karvių mešla ir žabus, kaina DAR atpigtu!

  • Kodėl gipskartonis jeigu buvo plytos? Ar nebemoka mūryti? Kad nebemoka plieninių vamzdžių virinti tai tikrai žinau.

  • Tai chalturscikai, pats dirbu prie renovacijos–tokių nesąmonių nedarom

    • Atsakyti
  • Kaip mineta – buvo sutarta skyles uzmuryti, tik plytos pasirode sudauzytos. Nupirkt naujas kainuotu 700 euru. Paskaiciuokim:
    -silikatines plytos vieneto kaina – 0.14euro.
    Uz 700 euru galima nupirkt 5000 plytu! Labai jau skyletos sienos…

  • Tokius „meistrus“ ir aš vyčiau lauk. Išmuša plytas ir po to užtaiso su putom it gipskartoniu. Tai chalturščikų brigada. O pirminikui tai nerūpi nes negyvena tame name. Man toks pirmininkas irgi nepatikimas. Gal būt jis naudojasi kaupiamosiomis lėšomis samdydamas tokius chalturščikus. Namas turi būti pamūritas iš plytų, o ne iš putų sulibdytas.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų