J. Balčikonio gimnazijai vienintelei iš Panevėžio pavyko išsilaikyti tarp geriausių šalies mokyklų pagal beveik visų brandos egzaminų rezultatus. V. Bulaičio nuotr.

Reitingai kirto Panevėžio gimnazijoms

Reitingai kirto Panevėžio gimnazijoms

Jaunimui iš besitraukiančių regionų ilgainiui bus vis sunkiau konkuruoti su bendraamžiais iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos dėl valstybės finansuojamų vietų šalies aukštosiose mokyklose. Tokią liūdną perspektyvą demografinę krizę išgyvenančioms savivaldybėms piešia šalies švietimo įstaigų reitingų sudarytojai.

Panevėžiui jie gerų žinių irgi neturi – pagal atskirų dalykų brandos egzaminų rezultatus sudarytuose gimnazijų penkiasdešimtukuose šmėžuoja vos trijų miesto ir rajono mokyklų vardai.

Visoje Lietuvoje per 16 metų moksleivių skaičius sumažėjo beveik per pusę, dalyje savivaldybių – netgi triskart. Ne vienoje ryškėja liūdnas vaizdas, kai ilgainiui jose gali likti vos po vieną mokyklą ir darželį.

Tiesa, Panevėžio rajonui ir juolab miestui tas negresia, tačiau demografinės tendencijos ir čia verčia skambinti pavojaus varpais. Panevėžio rajone per 2000–2017 metus moksleivių skaičius sumažėjo beveik perpus: nuo 5 754-ių iki 3 154. Taip pat sparčiai klasės tuštėja ir Panevėžyje. 2000-aisiais miesto mokyklų suoluose sėdėjo 22 630 vaikų, o praėjusiais mokslo metais – vos 11 754.

Tokius duomenis pateikiančio žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, tai yra dramatiška ir tiesiogiai lemia prastėjančią ugdymo kokybę.

„Traukiantis mokinių skaičiui, mokykloms vis sunkiau prisikviesti aukštos kvalifikacijos talentingų, norinčių ir galinčių dirbti chemijos, fizikos, matematikos, anglų kalbos ir informacinių technologijų mokytojų. Tai itin kenkia ugdymo kokybei ir akivaizdžiai atsiliepia mokinių pasiekimams. Dėl to stojant į aukštąsias jaunimui iš mažesnių savivaldybių sunku konkuruoti su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos abiturientais dėl nemokamų vietų universitetuose“, – „Sekundei“ tvirtino G. Sarafinas.

Kad panevėžiečiams perlipti bendraamžių iš didžiųjų šalies miestų iškeltą kartelę darosi vis sunkiau, įspėja šių metų mokyklų reitingai. Pagal atskirų mokomųjų dalykų brandos egzaminų rezultatus sudarytuose geriausių gimnazijų sąrašuose – vos trys iš Panevėžio miesto ir rajono.

„Žinant, kad Lietuvoje yra 350 gimnazijų, nepatekusiųjų į penkiadešimtukus lygis silpnas“, – įvertino G. Sarafinas.

Išsiskyrė tik viena

Iš septynių Panevėžio gimnazijų į pirmųjų penkiasdešimties sąrašus pateko tik dvi – J. Balčikonio ir 5-oji. Iš rajono mokyklų tokiu pasiekimu gali pasigirti vienintelė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija.

Pasak reitingų sudarytojų, Panevėžio mokyklos prastokai moksleivius išmoko kalbų, bet, kad ir kaip būtų keista, abiturientai šįmet puikiai laikė pasirinktąjį rusų kalbos brandos egzaminą. Pagal šio dalyko rezultatus sudarytame šalies gimnazijų penkiasdešimtuke Panevėžio 5-oji gimnazija su dar keturiomis mokyklomis dalijasi 1–5 vietomis. Tarp penkiasdešimties geriausiai anglų kalbos egzaminą laikiusių gimnazijų pavyko patekti tik vienai Panevėžio mokyklai – J. Balčikonio gimnazijai, įsitvirtinusiai 19-oje vietoje.

Lietuvių kalbos reitingo lentelės penkiasdešimtuke irgi minima tik viena mokykla iš Aukštaitijos sostinės – vėlgi J. Balčikonio gimnazija, užėmusi 11-ą vietą.

Reitingų sudarytojai paneigia, kad geriausius mokymo rezultatus demonstruoja tik didmiesčių garsios mokyklos. Pavyzdžiui, tarp penkiasdešimties šalies mokyklų, šįmet geriausiai abiturientus parengusių fizikos brandos egzaminui, – Krekenavos M. Antanaičio mokykla, įsitvirtinusi 32-oje vietoje. Vos keliomis pozicijomis žemiau – vėlgi J. Balčikonio gimnazija. Ši mokykla 12-oji šalyje ir pagal praėjusių mokslo metų biologijos brandos egzaminų rezultatus. Į geriausiai vaikus biologijos išmokiusių mokyklų gretas pateko ir Panevėžio 5-oji gimnazija, reitinge užėmusi 34-ą vietą.

J. Balčikonio abiturientai pasirodė besą ir puikūs matematikai. Jų egzamino rezultatai gimnaziją kilstelėjo į 12-ą šio dalyko penkiasdešimtuko vietą.

Šios gimnazijos auklėtiniai užsirekomendavę ir kaip geri IT specialistai. Iš geriausius šio dalyko egzaminų rezultatus pademonstravusių šalies gimnazijų J. Balčikonio – 24-a. Ji taip pat vienintelė Panevėžio gimnazija, įsitvirtinusi chemijos, istorijos, geografijos dalykų mokyklų penkiasdešimtukuose.

E. Kuchalskis nesutinka, kad Aukštaitijos sostinės mokyklų akademinis lygis žemesnis nei didžiųjų miestų: beveik visų valstybinių brandos egzaminų balų vidurkis viršija šalies vidurkį.

Vadina stebuklu

Reitingų sudarytojai neslepia nuostabos, kas nutiko kitoms Aukštaitijos sostinės gimnazijoms, nesužibėjusioms nė vieno mokomojo dalyko reitinguose.

„Panevėžio gimnazijos visada išsiskirdavo aukštu parengimo lygiu. Kokie stebuklai per metus nutiko, kad penkiasdešimtukuose beliko vos dvi jūsų mokyklos? Galbūt keičiasi mokytojų karta, gal dalis išėjo į pensiją? Surasti aukštos kvalifikacijos specialistų net Vilniaus licėjui sunku“, – svarsto G. Sarafinas.

Visgi, anot jo, išvadas apie mokyklos moksleivių parengimo kokybę galima daryti tik įvertinus bent ketverių mokslo metų tendencijas.

„Vienerių metų prastus rezultatus dar galima paaiškinti tos mokinių laidos menkesne motyvacija. Bet jei mokykla trejus metus iš eilės atsiduria žemiau penkiasdešimtuko, signalas, kad joje nėra gerai“, – mano G. Sarafinas.

Ekonominis efektas nesuveikia

Tarp penkiasdešimties geriausių šalies progimnazijų šmėžuoja irgi vos dvi iš Panevėžio – „Vyturio“ ir „Šaltinio“ mokyklos.

„Kitos mokyklos gali motyvuoti, kad jose mokiniams tiesiog gera. Bet į mokyklą einama ne vien gerai praleisti laiko, turi būti ir akademiniai pasiekimai. Jei net regioninių savivaldybių mokyklos aplenkia Panevėžio miesto, vietos švietimo strategai turėtų rimčiau daryti išvadas“, – sako G. Sarafinas.

Vis dėlto švietimo tinklo pertvarka, nukreipta vien į ekonominį efektą, jo nuomone, nėra tinkamiausias būdas gelbėti mokyklų įvaizdį.

„Labai mažai jungiamų mokyklų galvoja apie aukštesnį ugdymo lygį. Jei turėtų tokį tikslą, ieškotų, kaip sutelkti geriausius mokytojus. Bet mokyklos dažniau primityvokai kalba apie savo finansinę padėtį, pedagogų gerovę, bet nekelia į pirmą vietą mokinio. Jei jungiant mokyklas būtų pasakyta, kad mokinių akademiniai pasiekimai, brandos egzaminų rezultatai, stojimas į aukštąsias mokyklas pagerės – pirmyn. Bet ar girdėjote, kad pertvarką daranti Savivaldybė bent šnekėtų tokiomis kategorijomis?“ – pažymi G. Sarafinas.

Anot jo, dejuoti dėl išsivaikštančios periferijos, mažėjančio gyventojų ir vaikų skaičiaus – ne išeitis. Pasak reitingų sudarytojo, yra regionų, ir net mažų savivaldybių, kurių mažoms mokykloms pavyksta prasibrauti į reitingų viršūnes. Pavyzdžiui, geriausių gimnazijų penkiasdešimtuke bent penkiolikoje mokyklų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vidurkis nesiekia net 50 balų, bet Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos abiturientų bendras šio egzamino vidurkis siekė 93. Antroje vietoje likęs Vilniaus licėjus pasiekė 79 balų vidurkį.

„Nebūtina išsikelti tikslo, kad mokykla sieks aukštumų visuose dalykuose. Jei mokykla turi bent tris kietus lituanistus ar du puikius matematikus, chemikus, biologus, savaime kils į viršų. Kai administracija turi su vaiku susietą viziją, tiesiog negali nesisekti“, – sako G. Sarafinas.

Šalies kontekste – ne prasčiausi

Panevėžio Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistas Eugenijus Kuchalskis nesutinka, kad Aukštaitijos sostinės mokyklų akademinis lygis žemesnis nei didžiųjų miestų.

„Lietuvos kontekste panevėžiečių abiturientų rezultatai tikrai atrodo gerai, beveik visų valstybinių brandos egzaminų balo vidurkis viršija šalies vidurkį. Nacionalinio egzaminų centro direktorė net yra minėjusi, kad jei leistų savo vaiką į mokyklą, tai Panevėžyje arba Vilniuje. Ir netgi labiau linktų į Panevėžį“, – sako E. Kuchalskis.

Anot jo, Aukštaitijos sostinėje gimnazijų rezultatai apylygiai.

„Panevėžyje nėra gimnazijų arba labai gerai, arba labai blogai parengiančių mokinius egzaminams. O Vilniuje yra visokių – nuo labai prastų iki labai gerų“, – mano specialistas.

Atsakyti, kodėl vos dvi Panevėžio mokyklos pateko į šalies geriausiųjų penkiasdešimtukus, pasak E. Kuchalskio, reikalinga detali analizė, apimanti ne vienerių metų, o kur kas ilgesnio laikotarpio ugdymo rezultatus.

„Kol kas Panevėžys pagal egzaminų rezultatus tikrai nėra šalies gimnazijų gale“, – tvirtina E. Kuchalskis.

Komentarai

  • ot paguoda! ,,nėra šalies gimnazijų gale“… nebemoka rašyti, nebemoka skaičiuoti, keikiasi rusiškai intelektas ,,0 “ Liūdna ateitis.

    • liūdna ateitis pensininkam, jaunimui gera perspektyva išvažiuoti

      • o kam mažaraščiai reikalingi? Tualetų kuopti? O pensininkams ne bėda: kas netingėjo turi geras pensijas ir po kelias sąskaitas banke.

  • idiotizmas sudarynėti tokius reitingus. Lyginti licėjų kur mokiniai atrenkami iš visos Lietuvos ir eilinę gimnaziją kur mokosi įvairaus gebėjimo mokiniai -paprasčiausiai nekorektiška.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų