Į regionus vilios dovanomis

Į regionus vilios dovanomis

Baiminantis, kad tuštėjantys regionai ir maži miesteliai nevirstų vaiduokliais, valdžia kurpia planą, kaip iš didmiesčių jaunus žmones parvilioti į provinciją. Jau nuo kitų metų vasaros jaunos šeimos, ieškančios pirmųjų savo namų, gali tikėtis gauti net 15 proc. siekiantį pradinį banko įnašą už būsto paskolą vien už tai, kad ryžtasi gyventi ne sostinėje ar kitame didmiestyje.

Tačiau tiek ekonomistai, tiek patys jaunuoliai abejoja, ar vien tokios valdžios dovanos privers geresnio duonos kąsnio ieškančius jaunus žmones sugrįžti ir kurtis toliau nuo visai kitokias galimybes siūlančių didžiųjų miestų.

Pagal valdžios užmojus, jau nuo kitų metų liepos jaunos šeimos, ieškančios pirkti pirmojo savo būsto, galės jį įsigyti gerokai lengviau, nes nebereikės kelerius metus taupyti pradiniam įnašui. Valdžia siūlo tiesiog dovanoti 15-a procentų visos paskolos. Tiesa, tokia privilegija galės pasinaudoti tik šeimos, būstą įsigijusios regionuose, kuriuose gyvena ne daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Panevėžyje gyveno 93598 gyventojai, tad ir panevėžiečiai gali tikėtis realios pagalbos iš valdžios įsigyjant nuosavą būstą. Tiesa, yra ir tam tikrų sąlygų – tokia nuolaida galios tik pirmam butui ar namui, būsto savininkai turės būti ne vyresni nei 35-erių metų ir būsto paskola negalės būti didesnė nei 87 000 eurų.

Šią kompensaciją galės gauti visos šeimos nepriklausomai nuo jų pajamų. Planuojama, kad pirmosioms būsto paskolų nuolaidoms kitąmet bus skirta apie 2 milijonai eurų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad tokia priemonė būtų didelė paspirtis jaunoms šeimos, kartu tai padėtų atgaivinti merdėjančius regionus.

„Panevėžiui trūksta daug inžinierių. Pagal tai, kokios investicijos pritrauktos į šį miestą, kalbant tiek apie profesinį, tiek apie koleginį švietimą, jaunimui Panevėžyje tikrai yra perspektyvų, čia galima dirbti ir užsidirbti. O tokia pagalba įsigyjant būstą būtų didelė paspirtis“, – sakė S. Skvernelis.

Patrauklu jaunoms šeimoms

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas „Sekundei“ teigė, kad jeigu Vyriausybė ryžtingai imsis įgyvendinti savo užmojus, labai tikėtina, kad ir Panevėžys iš to nemažai laimės. Mat pati Savivaldybė neturi jokių svertų, kurie galėtų privilioti čia likti arba sugrįžti iš emigracijos ar didžiųjų Lietuvos miestų jaunus žmones.

„Jeigu Vyriausybė įdėtų tokį indėlį, ir mūsų kuklios galimybės būtų visai kitokios“, – įsitikinęs miesto meras.

Jis pripažįsta, kad patrauklus ir motyvuojantis atlyginimas yra vienas pagrindinių, bet ne vienintelis svertas gyventi Aukštaitijos sostinėje. Labai svarbi ir aplinka. O Panevėžio privalumas tas, kad tai gana kompaktiškas ir jaukus miestas: iki Vilniaus ar Rygos – mažiau nei dvi valandos kelio, visai šalia ir Kaunas bei Šiauliai, netoli ir Baltijos jūra. Mieste beveik nėra jokių transporto spūsčių – bet kurią miesto vietą galima pasiekti per dešimt minučių. Patogus susisiekimas ne tik lengvuoju automobiliu ar viešuoju transportu, bet ir dviračiais.

Tiesa, R. Račkauskas sutinka, kad ne ką mažiau svarbu ir žmonių gaunamos pajamos bei perkamoji galia. Tačiau čia Savivaldybės rankos surištos – pats verslas turėtų daryti išvadas. Dalis įmonių teisinasi, kad negali mokėti didesnių atlyginimų dėl mažo našumo, tačiau visoje Lietuvoje pastebimos atlyginimų augimo tendencijos, tad reikia tikėtis, kad šios tendencijos neaplenks ir Aukštaitijos sostinės.

„Prisidedu prie manančiųjų, kad verslas turėtų jautriau į visa tai pažvelgti. Neabejotinai didesni atlyginimai būtų viena iš didžiausių paskatų likti ir gyventi Panevėžyje“, – mano Panevėžio meras.

Nenori juodo darbo

Tačiau jauni panevėžiečiai, išvykę mokytis į didžiuosius miestus, abejoja, ar lengvesnės sąlygos įsigyti nuosavą būstą juos parviliotų į Panevėžį. Ketvirtame kurse taikomąją fiziką studijuojantis Jonas Markevičius atviras – kad ir kokios patrauklios sąlygos bus sudarytos jauniems žmonėms įsikurti Aukštaitijos sostinėje, jį parviliotų tik daugiau veiklų jaunimui. Kol kas į gimtuosius namus jis grįžta tik pailsėti nuo darbų ir sostinės šurmulio.

Panevėžietis J. Markevičius teigė, kad Vilniuje atsiveria gerokai platesnės karjeros galimybės – grįžęs gyventi į Panevėžį, galėtų dirbti, anot jo, tik juodą darbą, o sostinėje – mokslinį.

„Grįžtu į Panevėžį tik pavalgyti mamos keptų kotletų. O jei rimtai, man čia norisi grįžti tik pailsėti, išsimiegoti, tiesiog ramiai praleisti laisvalaikį. Nes kitų galimybių – bent kol kas – Panevėžyje nėra. Esu naktibalda, man patinka naktinis gyvenimas, bet gimtajame mieste tokio seniai nėra. Be to, beveik visi draugai išvažinėję“, – atviravo vaikinas.

Bet vienas svarbiausių motyvų, likti sostinėje ar grįžti į gimtąjį miestą, yra darbas. Baigęs fizikos studijas, pasak Jono, Panevėžyje jis galėtų dirbti tik juodus darbus, tai yra elektriku arba kompiuterių meistru. O Vilniuje, kur daug tarptautinių kompanijų, atsiveria visos galimybės dirbti įdomų mokslinį darbą, už kurį mokamas gana patrauklus atlygis.

„Vilniuje jau turiu susikūręs neblogą karjerą ir grįžti į Panevėžį būtų per daug nuostolinga. Dirbu renginių organizatoriumi. Per tuos metus užaugau kaip specialistas, o ir alga nebloga, tačiau baigęs mokslus galvoju ieškotis darbo pagal specialybę. Sostinėje net ir studentai, jeigu nori, nesunkiai gali rasti darbo, o jeigu turi galvą ant pečių, ir gerai atlyginamo“, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietis.

Visgi valdžios siūlymus jauniems žmonėms pagelbėti įsigyjant pirmąjį būstą jis vertina teigiamai. Pasak Jono, tarp jo draugų yra nemažai tokių, kurie svarsto po studijų grįžti į gimtąjį miestą. Jeigu būtų tokia parama, tai padėtų jiems lengviau apsispręsti.

„Dėl valdžios sprendimo jauniems žmonėms padėti įsigyti būstą pigiau džiaugiuosi, nes kiti mano bendraamžiai ir pažįstami, manau, pasinaudos šia galimybe. Ypač tie, kurie neprisijaukino kito miesto ar čia taip ir nepradėjo savo karjeros“, – sakė J. Markevičius.

Vilioja karjeros galimybės

Šiemet Vilniuje magistrantūros studijas pradėjusi Raimonda Kriaučiūnaitė taip pat teigė, kad bent jau šiuo metu savo gyvenimą po studijų matanti Lietuvos ar kurioje kitoje Europos sostinėje. Jos teigimu, čia kelią prasimušti sunkiau – didesnė konkurencija darbo rinkoje, aukštesnės prekių ir paslaugų kainos, tačiau tuo pat metu tokie iššūkiai skatina siekti daugiau ir tam tikra prasme neleidžia užsisėdėti vienoje vietoje.

„Mane visada žavėjo didesni miestai, todėl kaip studijų vietą pasirinkau Vilnių, pusę metų praleidau Barselonoje. Didmiesčiai suteikia galimybę pažinti skirtingas kultūras, pamatyti platesnį pasaulio vaizdą, plečia akiratį – visa tai šiuo metu mane itin traukia. Galbūt po kelerių metų, kai norėsis sėslesnio, šeimyninio gyvenimo, grįšiu ir į Panevėžį, tačiau artimiausius metus matau didesniuose miestuose“, – atvira Raimonda.

Jau antruosius metus žurnalistikos studijas kremtantis Titas Atraškevičius taip pat prisipažino, kad jo nevilioja galimybė grįžti į miestą, iš kurio tik kiek daugiau kaip prieš metus išvyko. Vaikino teigimu, Vilniuje gerokai daugiau galimybių baigus žurnalistikos studijas – čia veikia daugybė laikraščių, žurnalų redakcijų, radijo stočių bei televizijų. Jo svajonė – dirbti televizijos eteryje, o Panevėžyje šiai jo svajonei nebūtų lemta išsipildyti. Sostinėje konkurencija didžiulė, bet ir darbo pasiūlymų gerokai daugiau. Jau nekalbant apie atlyginimų skirtumus.

„Labai noriu dirbti televizijoje, bet kaip viskas susiklostys, dar nežinia. Vilniuje žmonės daugiausia lieka ne dėl laisvalaikio galimybių, nes draugų gali susirasti bet kuriame mieste, veiklos taip pat rasi visur, bet darbo ir patrauklaus atlyginimo – tik didžiuosiuose miestuose. Norėčiau pradžioje uždirbti bent tūkstantį eurų, bet žinau, kad regione tokio gauti praktiškai neįmanoma. Tad net ir pigiau įsigijus būstą teks sukti galvą, kaip jį išlaikyti ir sumokėti likusią paskolą“, – kalbėjo T. Atraškevičius.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis

Gero recepto nėra

Regioninės atskirties problema labai opi ir ją iš tiesų reikia spręsti. Džiugu, kad Vyriausybė ieško problemos sprendimo būdų – pakeisti tas tendencijas, kurias matome jau gerą dešimtmetį.

Turbūt būtų sunku tikėtis, kad būsto įsigijimo parama pakeistų tą situaciją, nes pagrindinė priežastis, kodėl regionuose mažėja žmonių, – darbo vietų trūkumas.

Kita vertus, gerų specialistų trūksta ne tik Panevėžyje, bet ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tad žmonės renkasi gyvenamąją vietą pagal siūlomą darbo užmokestį, laisvalaikio galimybes, infrastruktūrą, reikalingą vaikams auginti.

Tai, kad lengviau taps įsigyti būstą, bus tik viena iš kompleksinių priemonių pakeisti migracijos tendencijas ir pritraukti jaunus žmones, mokslus baigusius didžiuosiuose miestuose. Bet kol nėra gerai mokamų darbo vietų, sunku tikėtis proveržio. Tad lygiagrečiai reikėtų galvoti apie kitas priemones, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas. Tai padėtų kurti naujus verslus regionuose. Užimtumą paskatinti galėtų ir Europos Sąjungos lėšos, nukreipiamos į darbo vietų kūrimą. Pavyzdžiui, Šveicarijoje nustatytas skirtingas gyventojų pajamų mokestis skirtinguose kantonuose. Ir mūsų savivaldybėms būtų galima suteikti daugiau teisių tiek nustatant mokesčius, tiek kuriant palankesnę aplinką verslui, investicijoms. Savivaldybės galėtų pačios nusistatyti kai kuriuos mokesčius.

Regioninė atskirtis nėra lengvai išsprendžiamas klausimas, su ja susiduria net pačios turtingiausios pasaulio šalys. Net Jungtinės Amerikos Valstijos turi tokių vietovių, kur didelis nedarbas, visuomenė sparčiai senėja, jaunimas masiškai emigruoja į didžiuosius miestus. Ir vien didelių finansinių injekcijų nepakanka, kad situacija pasikeistų.

Didmiesčiai visur yra traukos centrai. Verslui čia lengviau įsitvirtinti dėl didesnio vartotojų skaičiaus, lengvesnės darbuotojų paieškos.

Patiems gyventojams didieji miestai patrauklūs dėl įvairesnių laisvalaikio galimybių, geresnio vaikų ugdymo sąlygų bei kitų priežasčių. Tendencija keltis į didmiesčius yra natūrali ir neišvengiama, tačiau yra mažų miestelių, kurie gali tapti patrauklūs tam tikros srities specialistams.

Komentarai

  • Šypseną sukėlė jaunimo nuomonė :). Aš pats, kai buvau studentas, sakiau tą patį, bet grįžau, ir galiu pasakyti, nei kiek nesigailiu. Su šeima gyventi Panevėžyje yra daug patogiau, nei bet kokiame didmiestyje.

  • Grįžti į Panevėžį tikrai viliotų, jeigu būtų darbo pasiūlymų, kurių nėra ir žinoma, už patrauklią kainą. Šiuo metu buhalterės ar kompiuterių inžinieriui nėra darbų. Tad liekam didmiestyje 🙂

  • Labai smagu matyti, koks mūsų jaunimas pasiryžęs dirbti 🙂

  • Sveiki,
       Ar jums reikia skubios paskolos? susisiekite su „Europa“ finansinės ekonomikos augimo kompanija ir paskolinsite nuo 1000 iki 100 milijonų JAV dolerių asmenims, įmonėms ir bendradarbiaujančioms organizacijoms, kuriems reikalinga finansinė parama mažesne pagrįsta palūkanų norma yra 2%. Prašome susisiekti su mumis, jei norėtumėte gauti greitą ir lengvą paskolą per

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)
Daugiau leidinio naujienų