„Automatikos sistemos“ neseniai užbaigė Pakruojo rajone veikiančioje įmonėje „Dolomitas“ projektą, kelių tiesimo sektoriuje atversiantį naują puslapį akmens pramonėje, ir taip prisidėjo prie keliams tiesti naudojamo asfalto aukštesnės kokybės.

Rankų darbą keičia automatika

Rankų darbą keičia automatika

 

Kalbos apie aštuonių valandų darbo dienos sutrumpinimą bent iki šešių paliekant tą patį ar net didesnį užmokestį vis dar atrodo iš fantastikos srities. Visgi ateitį projektuojantys futurologai tvirtina, jog tai – netolima realybė.

Pasauliui stovint ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio, robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet auga. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo duomenimis, vien Lietuvoje per artimiausius kelis dešimtmečius robotizacija ir automatizacija gali paveikti daugiau nei 60 proc. darbo vietų.

Rinkoje konkurencingos siekiančios išlikti įmonės priverstos spartinti gamybos procesą ir prie konvejerio žmogų keičiantis dirbtinis intelektas šiandien tampa norma.

Laikai, kai automatika gelbėjo tik sunkiąją pramonę, – jau praeitis. Darbo vietos sparčiai automatizuojamos visuose pramonės sektoriuose.

„Dirbame su pačių įvairiausių pramonės šakų įmonių – nuo vandentvarkos, akmens pramonės iki maisto gamybos, technologinių procesų automatizavimu ir atnaujinimu. Siūlome sprendimus, kaip automatizuoti procesą nuo pirminio produkto apdorojimo iki pakavimo ir sandėliavimo“, – teigė elektrotechnikos ir automatikos įrenginių gamybos srityje besispecializuojančios Panevėžio įmonės „Automatikos sistemos“ inovacijų ir plėtros vadovas Andrius Meržvinskas.

Plečia asortimentą

Technologinių pokyčių tendencijas pramonės sektoriuje iliustruoja augantis užsakymų programuotojams skaičius. Anot A. Meržvinsko, naujų „Automatikos sistemų“ įgyvendinamų automatizavimo projektų skaičius kasmet ūgteli vidutiniškai 10 proc.

Jo teigimu, automatizavimo sistemų privalumai – akivaizdūs, jie matomi jau ne tik logistikos centruose ar sandėliuose, kur fizinį darbą atlikdavusius krovikus senokai pakeitė įrenginiai, paskirstantys ir išrūšiuojantys produkciją.

Naujosios technologijos gerokai paspartino ir maisto gamybos procesus. Kadaise pieno perdirbimo įmonėse įrangą darbuotojai plaudavo rankiniu būdu, gaišdami laiką kaskart keičiantis gaminamo produkto receptūrai ar pieno rūšiai. Dabar technologinės linijos sumontuotos taip, kad įranga automatiškai išplaunama nebeužtrunkant kelių valandų ją ardant ir nestabdant gamybos proceso.

„Darbo vietų automatizavimas kasdien darosi aktualesnis. Kiekviena įmonė ieško būdų, kaip sumažinti išlaidas. Jei sutrumpėja produkto gamybos laikas ir sąnaudos, jis automatiškai gali būti atpiginimas arba už tą pačią kainą padaromas didesnis kiekis“, – sako A. Meržvinskas.

Technologinių pokyčių tendencijas pramonės sektoriuje iliustruoja augantis užsakymų programuotojams skaičius. Anot A. Meržvinsko, naujų „Automatikos sistemų“ įgyvendinamų automatizavimo projektų skaičius kasmet ūgteli vidutiniškai 10 proc.

Panevėžio įmonės klientų sąraše – didžiosios Lietuvos bendrovės: sulčių fabrikas „Eckes-Granini Lietuva“, įmonės „Pieno žvaigždės“ filialai Pasvalio sūrinė bei Mažeikių pieninė, taip pat bendrovės „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“, Marijampolės konservų fabrikas, „Aukštaitijos vandenys“, Pakruojyje esantis „Dolomitas“, „Gubernija“, „Volfas Engelman“ bei daugelis kitų įmonių.

Nauji programuotojų pasiūlyti sprendimai įmonėms leidžia ne tik sutaupyti gamybos sąnaudas, bet ir konkurencinėje kovoje išsiveržti į priekį rinkai pasiūlant naują produktą.

„Automatikos sistemos“ neseniai užbaigė projektą, kelių tiesimo sektoriuje atversiantį naują puslapį akmens pramonėje, ir taip prisidėjo prie keliams tiesti naudojamo asfalto aukštesnės kokybės.

Pakruojo rajone veikianti įmonė „Dolomitas“, kasanti ir gaminanti įvairių frakcijų dolomitinę skaldą kelių pramonei, pasistatė fabriką, kurį automatizavo, malant mažos frakcijos skaldą gaminami milteliai – naujas produktas Lietuvos kelių pramonėje.

„Automatikos sistemos“ naujojoje gamykloje atliko automatizavo procesų valdymą, kitaip tariant, sukūrė naują produktą gaminsiantį „protą“.

Vietoje keturių operacijų – dvi

Panevėžio automatikos sistemų kūrėjų paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvoje veikiančios įmonės. Panevėžiečiai darbo vietas automatizavo Estijos jogurtų fabrike, Ukrainos spirito kombinate, dabar kelia koją į už Lietuvos ribų statomą geriamojo ir valgomojo jogurto gamyklą. Idėjas, kaip gamybos procesą padaryti našesnį, siūlančios ir programavimo bei instaliavimo darbus atliekančios „Automatikos sistemos“ taip pat dirba Artimuosiuose Rytuose, Skandinavijoje bei kitose Europos šalyse.

Pasak A. Meržvinsko, galima prognozuoti, kad automatizuotos sistemos bei robotai ateityje pakeis žmones, kurie šiandien atlieka rutininius darbus – krauna, perkelia, veža, surenka ar skirsto krovinius, prekes.

„Automatizavus darbo vietą išvengiama žmogiškojo faktoriaus nulemtų klaidų, dirbtinių trikdžių procese. Pavyzdžiui, jei darbuotojas ne laiku atsuks sklendę ar paleis motorą, visas procesas gali strigti. Pagal sudėtingą algoritmą programuotojo parašyta programa užkerta kelią tokiems trikdžiams. Automatizuotas procesas įmonei leidžia sutaupyti darbo jėgos. Mūsų pačių įmonė elektros spintų gamyboje naudoja automatizuotus įrenginius, kurie nuima žievę nuo kabelio ir užspaudžia antgaliuką, anksčiau tai atlikdavo su replėmis žmogus – vietoje keturių operacijų dabar užtenka dviejų“, – teigia A. Meržvinskas.

Atsiperka ir per pusmetį

Pramonės sektorių automatizuojant ir robotizuojant, jau kelis dešimtmečius netyla kalbos, kad technologijos iš žmonių grasina atimti pragyvenimo šaltinį. Automatikos sistemų kūrėjai tikina, jog tokie įrenginiai naudingi ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui. Automatika atlieka fiziškai sunkius, rutininius darbus bei operacijas, kurias darydamas žmogus greitai pavargsta.

„Automatizuotą liniją kažkas irgi turi aptarnauti – valdyti, stebėti gedimus. Žmogus, kuris prie jos dirbo fizinį darbą, per mėnesį gali išmokti ir tapti operatoriumi“, – sako A. Meržvinskas.

Anot jo, įvertinus demografines tendencijas, spartų visuomenės senėjimą ir mažėjantį dirbančių žmonių skaičių, pramonės ateitis yra darbo vietų automatizavimas.

Per kiek laiko atsipirks į jas įdėtos investicijos, A. Meržvinsko teigimu, tiesiogiai priklauso nuo įmonės kuriamo produkto ir jo kiekio.

„Jei įmonė pagamina 5000–10000 vnt. produkcijos per mėnesį, automatizuoti darbo vietas turbūt iš tiesų neekonomiška. Bet jei tiek per dieną, automatizavimas gali atsipirkti per pusmetį“, – sako inovacijų ir plėtros vadovas.

Naikina fizinį darbą

Panevėžio įmonės „Automatikos sistemos“ vienas stambiausių užsakovų įmonė „Rokiškio sūris“ automatizavusi procesus, kuriems atlikti reikėjo sunkaus fizinio darbo.

Bendrovės direktorius Dalius Trumpa teigia, jog sprendimą elementarų fizinį darbą pakeisti panevėžiečių programuotojų sukurtomis automatinėmis operacijomis lėmė natūralūs poreikiai.

„Kol kas vadovaujamės principu automatizuoti ir robotizuoti pačias fiziškai sunkiausias darbo vietas. Kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius, pagaminame per 150 tonų gatavos produkcijos, o tai labai daug. Ją reikia sudėti, sukiloti. Rankomis tą atlikti sudėtinga net ir stipriam žmogui“, – sako D. Trumpa.

Pasak direktoriaus, jau akivaizdu, kad toks sprendimas pasiteisino. Technologiniai pokyčiai iš įmonės darbuotojų pragyvenimo šaltinio neatėmė. Anot vadovo, dalies darbo vietų automatizavimas įmonei leido plėstis neieškant papildomos darbo jėgos.

Prieš 18-iolika metų startavusi vos su dviem darbuotojais šiandien Gyčio Preidžio vadovaujama bendrovė „Automatikos sistemos“ – viena didžiausių Panevėžio įmonių, rinkoje diktuojanti technologinių pokyčių tendencijas.

O šiandieninė situacija darbo rinkoje, pasak D. Trumpos, gerokai sutrumpino investicijų į darbo vietų automatizavimą atsiperkamumo laiką.

„Robotai ne tik tobulėja, bet ir pinga. Dabar jie kur kas prieinamesni nei prieš penketą metų, o darbo vietos brangsta. Todėl jau kai kur rankų darbą apsimoka keisti robotais“, – mano direktorius.

Darbo rinkoje neišvengiami pokyčiai

Nuogąstavimus, kad automatika pramonėje pakeis žmones, Lietuvos automatikos ir robotikos asociacijos prezidentas Gintautas Narvydas vadina mitu.

„Kai arklį laukuose pakeitė traktorius, pakeitęs dvidešimt artojų, ar žmonės liko be darbo? Vienas turėjo tepalus gaminti, kitas remontuoti, trečias prižiūrėti ir tik dvidešimtas vairuoti. Trečiosios pramonės revoliucijos pradžia pažymėta irgi stakles fabrikuose laužiusių darbininkų sukilimais. Daugėjant automatizuotų darbo vietų žmonėms vėlgi teks keisti kvalifikaciją. Jaunimas jau supranta, kad geriau mokytis automatikos, nei eiti kilnoti dėžių“, – palygino G. Narvydas.

Anot jo, technologiniai pokyčiai diktuoja naują darbo pobūdį. Kol kas kaip fantastų svaičiojimą atrodantį planą nuo 8 valandų darbo dienos pereiti prie 6 valandų futurologai vadina realybe. Laikas, kai už žmogų dirbs robotai, jau ateina.

„Sunkus fizinis darbas imlus laikui. Automatizuota darbo vieta kur kas pigesnė, ji sumažina gamybos sąnaudas – per tą patį laiką pagaminama gerokai daugiau. Kol kas Lietuvoje automatika ir robotika tėra pereinamosios stadijos pradžioje, bet tai yra neišvengiama ateitis“, – neabejoja G. Narvydas.

Komentarai

  • tai bent idomybiu musu mieste yra, nebuciau net pagalvojes. reikia daugiau tokiu svieciamojo pobudzio straipsniu, jie tikrai idomus.

    • Tiksliai!

  • Galvotiems vyrams apie galvojančius vyrus parašyta! Reikia populiarinti miesto įmonių veiklą.

    • Yes!

  • Tik pagalvok kaip gerai panevėžiečiai laikosi! Aplodismentai!

  • Saunu, kad robotai keicia darbininkus, dirbancius fizini darba. As visada uz tai, kad trumpinti darbo diena arba, kad savaitgalis truktu 3 dienas 🙂 Malonu girdeti, kad ir Panevezyje yra protingu zmoniu.

  • Nu nu, bus tau savaitgalis tris dienas. Pasvajok. Bet šiaip tai tikrai faina, kad Panevezys ne kažkokioj uodegoj. Visi kalba, kad kaimas, o pasirodo, kokių protingų vyrų turim.

    • Atsakyti
  • Panevezys buvo ir bus. Niekur nedings. Zmones jau dabar grizta kurtis ir gyventi cia!

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų