Metalo supirkimo aikštelė registrų centre jau išregistruota, tačiau už tvoros čia, gyventojų teigimu, tebeverda nelegali veikla, nuodijanti visą miestelį. V. Bulaičio nuotrauka.

Ramygala – ant ekologinių minų lauko

Ramygala – ant ekologinių minų lauko

 

Ramygaliečiai juokauja, kad jų miestelyje išsivystė nauja rasė –tepaluotieji juodaodžiai. Tačiau iš tiesų viskas daug rimčiau – tamsių veidų ir tamsios sąžinės gyventojai visą miestelį laiko taršos nelaisvėje.

Prasigėrę, nuskurdę, be darbo ir pakeitę ne vieną sugulovą žmonės kaime jau nieko nebestebina ir nekliūva. Tokius atokius rajono kampelius seniai pamiršo ir valdžia, ir kitos institucijos. Tačiau regis, kad nė pats Dievas nebepastebi, kas daug metų vyksta Ramygaloje. Čia saujelė gyventojų su savo nešvariais darbeliais įkalino visą miestelį.

Ramygaliečiai nebeišmano, kur šauktis pagalbos. Vienas per kitą vietos gyventojai guodžiasi, kad miestelio pakraštyje deginami laužai ir sklinda aitrūs dūmai.

Deginti šiaudus, lapus, kepti šašlykus kaimo vietovėje Lietuvos įstatymai nedraudžia. Tačiau juodi dūmai su tokia ekologija nieko bendro neturi. Ramygaliečiai tvirtina, kad miestelio pašonėje deginamos įvairios išardytos technikos detalės. Ir tai esą daroma nuolat, vos ne kasdien ištisus metus.

„Sekundei“ ramygaliečiai akimirksniu suruošė gyvą susitikimą, kad galėtų išpasakoti savo įsisenėjusias bėdas. Žurnalistų nuostabai, išsiprašę iš darbų, palikę namų reikalus, į pokalbį pačiame miestelio centre atėjo daugiau nei dešimtis pasipiktinusių vietinių gyventojų.

Atliekas metalo supirkėjai degina apleistose Ramygalos pievose, pamiškėse, pakelėse. Pirmiausia čia atsiranda kokia nors krūva padangų, paskui pasirodo dūmai.

Visi mato ir užuodžia

„Jie jau mums skambinėja, grasina už tai, kad skundžiamės“,– pirmiausia prabilo susirinkusieji, leisdami suprasti, jog jų skriaudėjai – ne šiaip paprasti kaimiečiai.

Grėsmingą įspėjimą netrukus pagyvino ir aplink miestelio centre su žurnalistais bendravusių žmonių būrį ėmę važinėti automobiliai. Juose, pasak ramygaliečių, tie patys gyventojai, ramybės neduodantys visam miesteliui.

Anot besiguodžiančiųjų, Ramygalos pakraštyje yra trys gana apleistos sodybos, jų kiemai esą primena sąvartynus. Ten gyvena keletas asmenų, jau daug metų superkančių spalvotuosius metalus. Savo veiklą, žmonių teigimu, jie vykdo ir atokiau nuo Ramygalos laukuose stovinčiose fermose. Jas juosia tvora, o vartai užrakinti didele spyna. Patys pastatai pilni šlamšto, jį saugo sargas su šunimi.

„Iš žmonių metalų jie nesuperka, vežasi iš Vilniaus automobilių laužynų. Atsigabenę visokių sėdynių, kitų mašinų detalių, šį turtą narsto, o ko nepajėgia išimti – išdegina. Į laužą sumetamos ir likusios nuo darbo atliekos“, – vienas per kitą pasakojo ramygaliečiai.

Apie naują darbo dieną metalo supirktuvėje žmonės tvirtina sužinantys dažniausiai naktį. Tamsiu paros metu tai viename, tai kitame Ramygalos gale esą supleška laužai ir miestelį apgaubia juodi dūmai.

„Pašoki iš miego ir užuodi, kad dega kažkas. Leki prie virdulio, „rozečių“ – o čia vėl pleška padangos ar koks kitas mašinų laužas“, – apie neramų gyvenimą pasakojo ramygaliečiai.

„Metalistų“ laužai, anot jų, čia dažnai liepsnoja ir dienomis, tik teršėjai stengiasi sulaukti palankaus vėjo, kad dūmai nesklistų pas kaimynus. Mat šie apie žalą gamtai, kartu ir pačių gyventojų sveikatai praneša atsakingoms institucijoms.

Kur besi, ten pažeidimas

„Mūsų vaikai nebeatsigina bronchito. Pjaunam žolę ir paskui žoliapjovę kyla debesis juodų, troškių dulkių. Jos nusėda ant mūsų auginamų daržovių, uogų, vaisių, medžių. Tokią karštą vasarą langų negalime atsidaryti, springstame nuo šito nuolatinio dvoko“, – vieni per kitus piktinosi Ramygalos gyventojai.

Jie stebisi, ar šiais laikais, kai į miestą net dyzelinių automobilių ketinama nebeįsileisti, kaimo žmones galima nuodyti į valias. Jų sveikata esą nerūpi nė vienai institucijai.

Ramygaliečiai jau patys nebesuskaičiuoja, kiek yra parašę raštų, skundų ir kiek skambinę bendruoju pagalbos telefonu, kad būtų išvaduoti iš teršėjų savivalės. Tačiau atsakymų sulaukia vienodų – nėra kaip pažaboti pažeidėjų.

„Aplinkosaugininkai mums paaiškino, kad degintojai ne kartą bausti, bet jie neturi jokio turto, pajamų, o metalo paimti negalima“, – kalbėjo raštą pareigūnams surašiusi gyventoja.

Ramygaliečių teigimu, baudžiami ne patys tariamieji verslininkai, o jų darbuotojai. Šie neva ir atsivežami tokie, kad vykdant pažeidimą iš jų nebūtų ko paimti.

„Atsigabena ir nelegaliai įdarbina vis naujų darbininkų, kurie nieko nebeturi ir nebijo gadintis sveikatos. Jei jau pamatysi pajuodusį žmogų – žinok, kad iš to laužyno“, – juokauti per sukąstus dantis bandė ramygaliečiai.

Labiausiai juokiasi, anot jų, šioje situacijoje patys degintojai. Paskutinį kartą pagalbą kvietę žmonės buvo paprašyti nueiti ir pažiūrėti, kas dega.

„Paskambini ir niekas nebevažiuoja. Kaip nueisi pažiūrėti, ką degina, jei dar ir pagaliu gausi per kuprą“, – nuogąstavo susirinkusieji.

O jų drąsa nebuvo įvertinta. Viena moteris parodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksavo, kaip į pamiškę priekaboje atvežamos deginti atliekos. Nufilmuotas pats pažeidimas, bet šie įkalčiai naudos nedavė.

Net kaimynų, kas dieną matančių, kaip į orą paleidžiami nuodingi dūmai, parodymai nieko nepadeda. Priešingai – žmonės esą tesulaukia pažeidėjų keršto ir grasinimų.

„Nuėjau paprašyti, kad nebedegintų, tai man policiją iškvietė“, – atsiduso kalbinta moteris.

Pasak ramygaliečių, metalo supirkėjų veikloje kur pirštą besi, ten pažeidimas – čia turėtų apsilankyti ne tik aplinkosaugininkai, bet ir policija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir net Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Įtartinoje sodyboje esą vyksta nelegalus darbas, važinėjama neregistruotomis mašinomis ir neprižiūrimi nepilnamečiai.

Ne atostogų rūpestis

Kaip visas šias tarnybas prisišaukti, jei į Ramygalos pagalbos šauksmą nereaguoja net pats jos seniūnas Valdas Chirv? Jo artimiausi giminaičiai gyvena šalia teršėjų, o seniūnijos vadovas, gyventojų teigimu, nieko nemato ir neužuodžia. Ne vienas teigė buvęs jo kabinete, bet pokyčių nesulaukė.

„Sekundės“ paprašytas palydėti pas pažeidėjus, V. Chirv taip pat nebuvo suinteresuotas padėti. Seniūnas teisinosi dabar atostogaujantis ir siūlė į pavojingą sodybą važiuoti su jo pavaduotoja.

„Šitą problemą žinau. Taip, tai ekologinė bomba visai Ramygalai: degina padangas, variklius varto ant žemės. Bet kokius dešimt kartų kvietėme aplinkos apsaugos specialistus, tai jie sako, kad nubaudžia. Šitas klausimas ne man“, – aiškino V. Chirv.

Paklaustas, ar nebandė pats kalbėtis su metalo supirkėjais, seniūnijos vadovas pasiūlė patiems žurnalistams tą padaryti. Laimė, po gąsdinančių ramygaliečių kalbų apie degintojus žmonės sutiko pas juos ir palydėti. Vietiniai aprodė vietas, kur dar sklido šviežias aitrus degintų atliekų kvapas. Nuodingų laužaviečių matyti apžėlusiose pievose, pakelėse, pamiškėse ir net vienos sodybos kieme, kur tebestyro iki pat viršūnės apdegęs medis.

Patys degina, patys skundžia

Per visą šią pradvokusią ekskursiją po Ramygalą žurnalistus lydėjo ir patys tariami pažeidėjai. Automobiliais jie stengėsi aplenkti keliaujant iki pačios metalo supirktuvės ir iki jų namų.

Tačiau išlipus pasitiko vienas šeimininkas.

Dėl savo sveikatos susirūpinę gyventojai nusprendė nebetylėti ir papasakojo, kas daug metų teršia gražų jų miestelį.

Almanto vardu prisistatęs vyras sakė žinantis, kad jį socialiniuose tinkluose skundžia Ramygalos gyventojai. Vyras tikino nuotraukose atpažinęs net iš kokių butų nufotografuoti juodi sklindantys dūmai. Tik jie, pasak pašnekovo, ne jo rankų darbas – laužus užsikuria ir paskui fotografuoja neva patys ramygaliečiai.

„Nežinau, iš kur čia ištraukėte viską. Kodėl ant mūsų taip „stumia“, nežinau. Viskas iš pavydo – kažkas nuvežė kažkur padangą, uždegė ir dabar „stumia“. Žmonėms bloga matyti, kad mes patys sukamės, užsidirbame pinigų“, – savo versiją drąsiai dėstė vienas buvusios metalo supirktuvės savininkų.

Jis dievagojosi, kad jau daugiau nei pusę metų nebedirba su spalvotaisiais metalais, ši veikla esą uždaryta. Prisipažino buvęs baustas aplinkosaugininkų, bet dabar neva jau susitvarkė ir į tą pusę nebežiūri.

Almantas pasakojo susidomėjęs nauja kryptimi – elektronika. Iš kompiuterių, televizorių ir kitos technikos esą galima išgauti brangiųjų metalų. Deginti šiame darbe neva nieko nereikia, nes atliekų nelieka. Dirba, pasak Almanto, jis naujame versle vienas, savo veiklos nespėjo įregistruoti ir mokesčių nemoka, mat dar neįsivažiavęs.

„Bijau taip dirbti, bet gyventi reikia. Čia tik pradžia, neturiu pinigų. Šeimos nebeturiu – atsisėdau dviem mėnesiams ir pabėgo“, – sunkios kasdienybės neslėpė už kelių eismo taisyklių pažeidimą kalėjęs vyras.

Paklaustas, ar nuo naujos veiklos taip susitepė tepalais, vyras patikino, kad remontavo mašiną. Jo automobilis žurnalistus aplenkė vykstant į metalo supirkimo sandėlį. Čia verslininkas žadėjo būtinai kada nors susitvarkyti ir išvežti visą susikaupusį šlamštą.

Sizifo darbas

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdyboje Ramygalos bėda nebuvo naujiena. Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės pavaduotojas Giedrius Motiejauskas teigė, kad šiame miestelyje asmenys dėl atliekų deginimo bausti ne kartą. Tačiau esmė ta, kad beveik visi jie kaskart būna kiti ir pažeidimą padaro pirmą kartą.

„Tas taškas žinomas, jį kontroliuoti stengėsi mūsų viršininkė, Atliekų ir mokesčių kontrolės skyrius. Bet ten dirbama nelegaliai, todėl suvesti galus ir užkirsti kelią pažeidimams neįmanoma. Kas kartą, kai nuvažiuoji, deginama naujoje vietoje ir degina naujas žmogus. Skundų daug buvo“, – aiškino pavaduotojas.

Už atliekų deginimą administracinių nusižengimų kodeksas asmenims numato baudą nuo 60 iki 300 eurų, įmonėms – nuo 170 iki 1170. Vieno paprasto laužo žala gamtai siekia apie 100 eurų.

„Vienam tokia bauda ir žala didelė, kitam – maža. Kai baudžiam pirmą kartą, dar privalu taikyti lengvatą“, – teigė G. Motiejauskas.

Atliekų tvarkymo įmonė Ramygaloje, jo žiniomis, išregistruota dėl bankroto. Tad bausti lieka tik pavienius fizinius asmenis.

Nors tokios pareigūnų pastangos tampa panašios į Sizifo darbą, pašnekovas ragina gyventojus netylėti apie matomus pažeidimus. Vieni aplinkosaugininkai, anot jo, tokių pažeidėjų niekada nesutramdys. Juos esą reikia bausti ir bausti, gal tada jie ir sustos.

Tačiau pavaduotojas taip pat pridūrė, kad jų tarnybą net 95 proc. pasiekiančių skundų būna melagingi.

„Kiek kartų vykome šašlykų. Praneša, kad jau degina, nuvykstame – kepa mėsa ir niekas mūsų nekvietė ant šių vaišių“, – apie nereikalingus iškvietimus sakė G. Motiejauskas.

Panevėžio apskrities policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistė Rasa Meištė teigė, kad policijai šis miestelis neužkliūva. Liepos mėnesį čia tebuvo vienas iškvietimas. Apie jokius grasinimus, neramumus ar neregistruotus ir netvarkingus automobilius čia, atstovės spaudai, žiniomis niekas nieko nepranešinėja.

Galerija

Komentarai

  • Reikėtų žurnalistams prieš rašant straipsnius [ne tik šio straipsnio]pasitikslinti,kad Ramygala-ne miestelis,ne kaimas,ne gyvenvietė,o turi miesto statusą,vienintelis Panevėžio raj.,

  • Ar miestelio statuso dūmų spalva pasikeis ?

  • Stabdom juos ar stojam patys?
    Ir kenciam kai visi būsim ligoti..

Rodyti visus komentarus (3)

Atsakymas į Jule komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų