Atsiradus neformaliojo švietimo krepšeliui, rajono vaikams irgi atsivėrė platesnės galimybės įvairesnei popamokinei veiklai, tačiau moksleiviai gali lankyti tik vieną būrelį, net jei tėvai sutinka mokėti už kelis.

Rajono vaikams užtrenkė duris

Rajono vaikams užtrenkė duris

Įvestas neformaliojo švietimo krepšelis, turėjęs į būrelius pritraukti kuo daugiau vaikų, atsisuko kitu kampu. Panevėžio rajone tėvai priversti ieškoti būdų, kaip apeiti tvarką, kad atžalos turėtų galimybę lankyti ne vieną būrelį. Mat net ir už pinigus vaikai į daugiau užsiėmimų nepriimami.

Kaip pasakojo Panevėžio rajone gyvenantis asmens duomenis pabūgęs viešinti tėtis, jo šeima augina du vaikus. Abu mokosi puikiai, bet sūnus yra ramesnis ir popamokinė veikla jo ne itin domina. Dukra – atvirkščiai – jos visur pilna. Mergaitė nuo rudens lankė du būrelius – vieną mokykloje, kitą organizuojamą kaimo vietos bendruomenės. O šią savaitę tėvai buvo įspėti, kad galimybės vienam vaikui lankyti du būrelius neliko, nes labai griežtai vedama apskaita.

„Būrelio vadovė aiškino, krepšelis, kuris skiriamas vienam vaikui iš ES ir valstybės lėšų, nėra dalinamas. Dukra labai nori lankyti abu būrelius, tad pasiūliau pats sumokėti už antrąjį. Man paaiškinta, kad ir to padaryti negalima“, – stebėjosi Panevėžio rajono gyventojas.

Kodėl taip yra, kad vaikai į būrelius nepriimami net už pinigus, tėčiui visiškai neaišku. Jis suprato tik tai, kad būrelio vadovei negalima rinkti pinigų iš tėvų. Bėda ir tai, kad po būrelio vaikai išvežiojami į namus, tad jeigu vaikas nėra oficialiai įtrauktas į lankančiųjų sąrašus, jis negali būti pavėžėjamas.

Tad tėvams teko ieškoti kitų išeičių – į antrąjį neformaliojo švietimo būrelį, finansuojamą ES ir valstybės, užrašė sūnų, nors iš tiesų jį lanko dukra.

„Suprantu, kad taip negalima, bet kito pasirinkimo šiuo atveju neturėjome. Pati rajono Savivaldybė mus savotiškai įstūmė į tokią situaciją. Mieste, kiek teko domėtis, tėvams suteikta galimybė patiems mokėti už vaikų būrelius. Idėja finansuoti vaikų užimtumą labai gera, bet šiuo atveju neapgalvota iki galo. Iš pradžių taip apsidžiaugėme, kad ir rajone vaikams atsirado įvairesnių ir įdomių veiklų, net parvežami iš būrelių, bet pasirodė, kad ne viskas taip gražu. Iš tų gerų norų užkertamas kelias vaikams tobulėti“, – apgailestauja tėtis.

Duodamų pinigų neima

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Sigitos Jasiūnienės teigimu, neformaliojo švietimo projektas vykdomas Europos Sąjungos, Lietuvos biudžeto ir savivaldybių lėšomis, todėl keliami labai griežti apskaitos reikalavimai. Kiekviena savivaldybė privalėjo pasitvirtinti savą lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarką, o jos pagrindinis reikalavimas, kad neformaliojo švietimo krepšelio lėšomis gali būti finansuojamas tik vienas būrelis vienam vaikui.

„Mes neturime tokios sistemos, kad tėvai galėtų sumokėti už antrą ar kitą papildomą būrelį. Tik vienam – robotikos – būreliui neužtenka rajono Savivaldybės skiriamų lėšų, tad trūkstamą dalį tenka padengti tėvams. Mokėti patiems už kitus būrelius nėra galimybių“, – aiškino S. Jasiūnienė.

Pas mokytojas savi sąrašai

Panevėžio rajone iš neformaliojo švietimo krepšelio finansuojamus užsiėmimus lanko 755 mokiniai. Jie gali rinktis iš 46 programų, kurias organizuoja 21 teikėjas. Šiuo metu su būrelių organizatoriais pasirašomos naujos sutartys, bet planuojama, kad skaičiai išliks panašūs. S. Jasiūnienė tikina, kad nors tėvai net ir norėdami negali mokėti už antrą ar trečią būrelį, finansuojamą NVŠ lėšomis, vaikams nėra užtrenkiamos durys. Būrelius dažniausiai organizuoja mokyklų pedagogai ar laisvieji mokytojai, o jie noriai priima visus vaikus. Tiesiog jeigu vaikas jau turi pasirinkęs vieną būrelį, į lankančiųjų sąrašą neįtraukiamas.

„Nežinau tokio atvejo, kad teikėjas pasakytų, jog jei vaikas negauna krepšelio, jam nėra vietos. Nebent tame būrelyje iš tiesų per daug vaikų. Gali nepriimti ir tie vadovai, kurie važinėja iš miesto, pavyzdžiui, robotikos ar anglų kalbos, nes jie dirba tik su į sąrašą įrašytais vaikais. Visais kitais atvejais esame sutarę, kad būreliai priims visus norinčius. Sąrašuose jų nebus, finansavimo negaus, bet veikloje tikrai gali dalyvauti“, – tvirtino S. Jasiūnienė.

Kiek tokių vaikų, kurie nėra įtraukti į oficialius sąrašus, bet būrelius lanko, specialistė negalėjo atsakyti – tokie duomenys nėra renkami.

„Mes privalome vaikus tikrinti pagal sąrašą, nes kas mėnesį turime teikti ataskaitas. Būreliai dažniausiai vyksta mokyklose, todėl paprastai juose dirba tie patys pedagogai. Jie mielai vaikus į būrelį priima ir be krepšelio. Jie įtraukti į mokytojos sąrašą, gali ateiti ir lankyti, nors oficialiuose sąrašuose ir nefigūruoja. Tokių vaikų nemažai, nors tikslios apskaitos neturime“, – aiškino S. Jasiūnienė.

Renkasi kiek nori

Rajono tėvams sukant galvas, kaip vaikams parūpinti vietą keliuose būreliuose, mieste tokių bėdų nėra. Panevėžio neformaliojo švietimo įstaigas lankantys vaikai popamokinę veiklą gali rinktis laisviau. Praėjusį pusmetį vien neformaliojo švietimo krepšelio lėšomis finansuojamų būrelių mieste veikė apie šimtą – nuo sporto, užsienio kalbų ir meninių programų iki informacinių technologijų ugdymo ar pilietiškumo. Pasak Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Vizbarienės, NVŠ krepšelį gavo 3807 panevėžiečiai. Nespėjusieji norimo būrelio išsirinkti praėjusį pusmetį tą gali padaryti iki sausio 21 d. Dėl galimybės dalyvauti popamokinėse veiklose ir gauti NVŠ krepšelį reikėtų kreiptis į teikėjus. Per mėnesį Savivaldybės įstaigų užsiėmimus pasirinkusiam moksleiviui bus kompensuojama 10 Eur mokesčio, prioritetinių krypčių programas (techninė kūryba, medijos, informacinės technologijos, verslumo ugdymas, gamta ir ekologija) – 17 Eur, kitas programas – 13 Eur.

„Vienas mokinys gali gauti finansavimą tik už vieną neformaliojo ugdymo veiklą, kuri yra finansuojama „pinigų paskui vaiką“ principu. Tačiau jeigu tėveliai sutinka mokėti, vaikas gali lankyti tiek būrelių, kiek tik nori. Savivaldybė šito tikrai nereguliuoja“, – teigė S. Vizbarienė.

Komentarai

  • Alytaus rajono mokykla. 24 mokiniai, 14 mokytojų. 18 būrelių. Realiai nei vienas nelanko nieko. Tik visi vaikai paskirstyti po būrelius. Normaliai atrodo? Už anglų kalbos mokytoją visi vaikai geriau kalba angliškai. Štai kodėl po tokių mokyklų mokinys vadinamas prarastos kartos vaikas.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų