BNS nuotr.

Panevėžio rajono pirtyse kyla kainų temperatūra

Panevėžio rajono pirtyse kyla kainų temperatūra

Panevėžio rajono pirčių mėgėjams netrukus gali teks plačiau atverti pinigines – pasiūlyta branginti šias paslaugas ir taip nors iš dalies palengvinti rajono Savivaldybės biudžeto naštą.

Panevėžio rajono gyventojai kaitinasi dešimtyje pirčių – Smilgių, Naujamiesčio, Dembavos, Velžio, Ramygalos, Raguvos, Upytės, Vadoklių, Krekenavos ir Ėriškių. Geležiečiai turi galimybę praustis mokykloje įrengtame duše, nes viešosios pirties Karsakiškio seniūnijoje nėra.
Praėjusiais metais  pirtyse maudėsi daugiau nei 15 tūkst. žmonių. Už šias paslaugas rajono pirtis administruojantis  VšĮ Velžio komunalinis ūkis surinko beveik 23 tūkst. eurų, o išlaidos siekė net 112 tūkst. eurų. Skirtumą teko kompensuoti Panevėžio rajono savivaldybei.

Tokie nuostoliai rajono biudžetą slegia jau ne vienerius metus. Nuo 2006-ųjų  kompensacijos dydis už pirties paslaugas išaugo net tris kartus. O lankytojų  sumažėjo daugiau nei 6 tūkstančiais.

Todėl Panevėžio rajono tarybai pasiūlyta didinti tų paslaugų kainą. Atsižvelgiant į lankytojų amžių ir socialinę padėti, paslaugos rajono pirtyse gyventojams turėtų brangti nuo 26 centų iki 1,13 euro. Bilieto kaina svyruos nuo vieno iki trijų eurų.

Dabar Velžio, Dembavos, Smilgių, Raguvos pirtyse maudynės kainuoja nuo 1,45 iki 2,61 euro. Naujamiestyje, Ramygaloje,  Upytėje, Vadokliuose, Ėriškiuose už tokias paslaugas lankytojai moka nuo 1,16 iki 2,03 euro. Krekenavoje – nuo 0,87 iki 2,03 euro.

„Praėjusiais metais vieno apsilankymo pirtyje savikaina buvo  7,40 euro. Iš tokių maudynių  mes gauname tik apie 1,50 euro pajamų. Nuostolių priežastys – mažėja gyventojų, mažėja ir pirčių lankytojų“, – „Sekundei“ aiškino Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Jadvyga Balčienė.

Tačiau nuostolingai dirbančių pirčių, anot jos, uždaryti planų nėra. Žmonėms esą reikia tokių paslaugų.

Suapvalino į brangesnę pusę

Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas teigia, kad itin brangiai kainuoja Geležiuose esantis dušas. Nors jame besilankantys asmenys moka mažiau nei eurą, vienos maudynės atsieina 18 eurų.

„Mūsų įmonei pirtys nėra našta – tai didžiausia skylė rajono biudžetui. Tačiau  kelti kainas pasiūlėme mes – jos jau seniai, dar esant litams, buvo koreguotos.  Dabar ketiname suapvalinti į didžiąją pusę. Tada ir Savivaldybei bus šiek tiek lengviau, ir gyventojams nereikės ieškoti centų. Be to, iki šiol kainos buvo skirstomos į kelias pozicijas: vaikams, pensininkams, suaugusiesiems. Dabar bus mažiau skirstymo “, – „Sekundei“ aiškino direktorius.

Jo nuomone, viešosios pirtys yra socialinė paslauga ir atsisakyti jų nežadama. Nors lankytojų  mažėja, tačiau priemiesčio pirtis mėgsta miesto gyventojai.

Pasak direktoriaus, bendrovės prižiūrimos pirtys nuolat atnaujinamos ir remontuojamos iš rajono Savivaldybės lėšų. Čia keičiami gultai, baldai.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų kaimo pirtys geresnės už miesto“, – pabrėžė V. Virbalas.

Brangus dušas – tuščioje mokykloje

Pirčių lankytojų planai didinti kainą nedžiugina, bet dalis jų žada maudytis ir toliau. Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkės Sigitos Rudienės teigimu, šiame miestelyje esanti pirtis kūrenama kas antrą savaitgalį. Penktadieniais maudosi moterys, šeštadieniais – vyrai.

Krekenavos pirtyje per vieną darbo dieną apsilanko  apie 15–20 asmenų, iš viso pernai jų buvo 783. Vaikai maudytis ateina labai retai.

„Prieš Kalėdas ir Velykas į pirtį kviečiame nemokamai. Tada ir lankytojų būna daugiau. Aišku, žmonėms svarbu paslaugų kaina. Bet jei pirties bilietai brangs, manau, kas buvo pripratę prie tokių malonumų, neatsisakys jų ir toliau. Nebent sumažės pensininkų“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.

Nemažai nusimaudyti norinčių gyventojų sulaukiama ir Geležių duše. Čia 2016 metais paslauga suteikta 170 asmenų. Bėda tik ta, kad dušas įrengtas mokykloje. O ji, kaip žinia, nuo rudens bus uždaryta.

Kaip tuomet veiks dušas, nežino ir jį administruojanti bendrovė – prireikus tokios paslaugos esą bus toliau teikiamos. Tik Savivaldybei veikiausiai tai kainuos dar daugiau.

„Kiek žinau, uždarius mokyklą, bus išjungta ir dabar naudojama krosnis. Tuščiame pastate likusią sporto salę ir turbūt dušą šildys mažesnė krosnis. Dėl to rajonui mūsų maudynės gali būti brangesnės“, – svarstė  Geležių kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Maršantienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų