Rajoną semia vanduo

Rajoną semia vanduo

Lygumomis garsėjantis Panevėžio kraštas dėl gausių kritulių ir dar įšalusios žemės virsta mažąja Venecija.

Po vandeniu atsidūrę ne tik ištisi dirbamos žemės plotai. Vanduo jau semia ir gyvenamuosius namus. Miesto nuotekas išvalantys valymo įrenginiai Nevėžninkų kaime jau dirba maksimaliu režimu, o tvinstančios „Ekrano“ užtvankos skydai pakelti jau bene dešimt kartų aukščiau nei esant įprastam kritulių kiekiui.

Dembavoje įsikūrusios Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis, sausį vienam kvadratiniam metrui žemės teko 64 mm kritulių. Tai reiškia, kad pirmąjį metų mėnesį Panevėžiui vandens teko dvigubai daugiau nei įprasta šiam metų laikui – sausio mėnesio norma tesiekia 38 mm į kvadratinį metrą.

Daugiausia Aukštaitijos sostinėje kritulių iškrito paskutinę šio mėnesio dekadą – 41 mm/kv.m.

Pavasariška žiema gyventojams jau kelia galvos skausmą.

Skęsta sodybos

Krekenavos seniūnijos Žibartonių kaimo gyventoja Gražina Pakalnienė, išgąsdinta sparčiai tėvelio sodybą semiančio vandens, puolė skambinti seniūnui, šis vaduoti žibartoniškių iš vandens gniaužtų šaukėsi ugniagesius. Tačiau net ir po tokios gelbėjimo operacijos žibartoniškių kieme potvynis nė kiek neatslūgo – ugniagesiai pripažino esantys bejėgiai kovoti su gamtos stichija.

Žibartoniuose gyvenančio G. Pakalnienės pensininko tėvelio sodyboje surasti sausą vietą sudėtinga. Po vandeniu atsidūrė daržai, kaimyno žiemkenčiais užsėti žemės plotai. Iki gyvenamojo namo laiptų belikęs vos pusmetris dar neapsemtos žemės. Namo rūsyje vandens prisikaupę jau apie 20 cm. Visiškai nedaug trūksta, kad vanduo pasiektų čia saugomas daržoves.

„Ekrano“ užtvankoje vandens lygis pakilęs daugiau nei 80 cm aukščiau normos – užtvankos skydai jau pakelti 40 cm vietoje įprastų 5 cm. V. Bulaičio nuotr.

Pasak G. Pakalnienės, nors šeimos vyrai vandenį išpumpuoja lauk, tokia pagalba nėra išeitis. Į gruntą susigėręs vanduo vėl suteka atgal į rūsį.

Labiausiai žibartoniškiai baiminasi, kas nutiktų, jei vanduo apsemtų greta sklypo įrengtą elektros dėžę – iki jos liko vos metras.

„Kai vanduo jau beveik pasiekė elektros dėžę, išsigandom, puolėm seniūnui skambinti. Jei dabar jau skęstam, kas mūsų laukia pavasarį. Juk ir sniegas, ir lietus dar priešaky“, – nuogąstauja G. Pakalnienė.

Moteris baiminasi, kad gali pasikartoti prieš septynetą metų juos skandinęs potvynis, kai vanduo sėmė ne tik kiemus, bet ir prie ūkinių pastatų sukrautas mėšlo krūvas ir tekėjo į Žibartonių užtvanką.

Gelbėjimo darbai atidėti

Krekenavos seniūno Vaido Kaušakio teigimu, tiek vandens, kiek skandina žibartoniškių daržus ir kiemus, pašalinti neįmanoma.

Seniūnas įtaria, kad žmonių turtas skęsta ne tik dėl gausių kritulių ir įšalo, bet ir galbūt sugedusios melioracijos sistemos.

„Žemė įšalusi, o nuo laukų sutekantis vanduo neperlipa kelio į Žibartonių užtvanką ir tvenkiasi aplink sodybą. Gali būti, kad sugedusi melioracijos įranga. Ieškojome sprendimų ir su Savivaldybės Žemės ūkio skyriumi, bet kol vanduo nenuslūgęs, nieko negalime padaryti“, – pripažino seniūnas.

V. Kaušakį guodžia, kad spustelėjus šaltukui vanduo turėtų pamažu slūgti.

Anot seniūno, potvyniai semia ne tik Žibartonius, bet ir nemažą dalį seniūnijos.

„Kiekvienas nukritęs lašas lieka nesusigėręs į žemę. Per seniūniją važiuojant ištisai matyti apsemti laukai. Neatsimenu tokių laikų, kad rudenį ir žiemą Nevėžis tvintų kone kasdien“, – sako V. Kaušakys.

Anot jo, nors seniūnijos ūkininkai spėjo rudenį nusikulti javus, bet pasėti žiemkenčiai jau bus išmirkę.

Semiamas visas rajonas

Vandens semiamas bemaž visas Panevėžio rajonas. Laukai ežerais virtę ne tik Krekenavos, bet ir Karsakiškio, Miežiškių, Raguvos, Paįstrio seniūnijose, po vandeniu atsidūrė ištisos sodininkų bendrijos.

„Man šiurpas eina. Nežinau, kada pasieksime avarinę situaciją. Jau dabar begalės vandens upėse, grioviuose ir laukuose. Bet kuriuo momentu laukiame blogų žinių iš bet kurios rajono vietos“, – pripažįsta rajono meras Povilas Žagunis.

Pasak jo, nerimą kelia ir kylantis vandens lygis Nevėžyje ties įmonės „Aukštaitijos vandenys“ valymo įrenginiais Nevėžninkų kaime. Jei vanduo praardytų šlaitą ir prasiveržtų į nuotekų valyklą, upei grėstų ekologinė katastrofa.

Kol kas, pasak mero, Nevėžyje prie valymo įrenginių vandens lygis pakilęs maždaug metrą. Praėjusią vasarą, kai rajono Savivaldybė paskelbė ekstremalią padėtį, vanduo upėje buvo pakilęs net 3,70 m.

P. Žagunį guodžia, kad šlaitas, skiriantis upę ir nuotekų valyklą, šiuo metu dėl įšalo stabilesnis bei vasarą.

Praėjusią savaitę Panevėžio rajone lankantis aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, Savivaldybė jam pristatė tris šlaito sustiprinimo projekto variantus, kainuosiančius nuo 200 tūkst. iki 350 tūkst. eurų.

„Ministras pažadėjo ieškoti lėšų per Europos Sąjungos fondus“, – teigė meras.

Įjungė maksimalų režimą

Kol rajono Savivaldybė bando ieškoti išeičių, kaip sustiprinti šlaitą, skiriantį Nevėžį ir nuotekų valyklą, šioji pastarosiomis dienomis dirba maksimaliu režimu.

Įmonės „Aukštaitijos vandenys“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Svajūno Mikeškos teigimu, per praėjusią savaitę į nuotekų valyklą atitekėjo daugiau nei 270 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Valymo įrenginiai pajėgūs per parą priimti 30 tūkst. kub. m.

„Dirbame maksimaliu režimu, bet tragedijos dar nėra. Lietaus vanduo nėra labai užterštas ir jo valymas netoks sudėtingas“, – sako S. Mikeška.

„Ekrano“ užtvankoje vandens lygis pakilęs daugiau nei 80 cm aukščiau normos – užtvankos skydai jau pakelti 40 cm vietoje įprastų 5 cm. V. Bulaičio nuotr.

Užtvankoje kyla vanduo

Kylantį vandens lygį Nevėžyje stebi ir „Ekrano“ užtvanką prižiūrinčios įmonės „Panevėžio gatvės“ darbuotojai.

Bendrovės direktoriaus Gintaro Petrausko teigimu, užtvankoje vandens lygis pakilęs daugiau nei 80 cm aukščiau normos.

Vandens kiekius bandoma reguliuoti kasdien pakeliant užtvankos skydus. Įprastai jie pakelti 5–10 cm, šiuo metu – jau 40 cm.

„2017-ųjų visą rudenį ir žiemą vandens lygis didelis. Senvagėje takeliai prie Nevėžio beveik nuolatos po vandeniu. Guodžiamės, kad bent žiema nesnieginga ir upės nepasipildys sniegu, bet kritulių daugiau nebereikia“, – sako G. Petrauskas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų