R. Lenčiauskas neturės atlyginti žalos „Lino“ akcininkams

R. Lenčiauskas neturės atlyginti žalos „Lino“ akcininkams

Panevėžio bendrovės „Linas“ kontrolę 2006 metais perėmęs Ramūnas Lenčiauskas bei su juo susiję asmenys smulkiesiems įmonės akcininkams neturės atlyginti žalos, atsiradusios dėl vengimo paskelbti oficialų pasiūlymą „Lino“ akcijoms supirkti.

Lietuvos apeliacinis teismas liepos 9 dieną atmetė penkių „Lino“ akcininkų ieškinį, kuriuo iš R.Lenčiausko, Lionės Lenčiauskienės, Eimanto Lenčiausko ir bankrutavusios įmonės „Nordic investicija“ solidariai prašyta priteisti 300,3 tūkst. eurų žalą. Teismas paliko galioti smulkiesiems „Lino“ akcininkams nepalankią pernai liepą priimtą Kauno apygardos teismo nutartį.

Apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad smulkieji „Lino“ akcininkai yra praleidę trejų metų senaties terminą, be to, jie neįrodė, kad dėl L. Lenčiauskienės, E. Lenčiausko ir R. Lenčiausko veiksmų patyrė reikalaujamą priteisti žalą. Bylos dalį dėl „Nordic investicijos“ atsakomybės nutraukė dar Kauno apygardos teismas, nes ši įmonė jau yra likviduota.

Anot Apeliacinio teismo, tikėtina, kad ieškinį pateikę „Lino“ akcininkai paskutines turėtas įmones akcijas pardavė 2007 ir 2008 metais, todėl trejų metų senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos.

„Būtent nurodytu laiku apeliantai (smulkieji „Lino“ akcininkai – BNS), įvertinę kainų skirtumus, turėjo ir galėjo suprasti apie jų ieškinyje nurodytos žalos atsiradimą (…) Apeliantai 2014 metų spalio 21 dieną ieškinį pareiškė akivaizdžiai praleidę senaties terminus“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad smulkieji „Lino“ akcininkai, žalą skaičiuojantys dėl kainų, kuria pardavė „Lino“ akcijas ir kuria jos turėjo būti superkamos oficialaus pasiūlymo metu, skirtumo, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

„Apeliantai, 2007 ir 2008 metų viduryje pardavę turėtas akcijas, žinojo jų pardavimo kainą, taigi, veikdami kaip apdairūs, rūpestingi „Lino“ akcininkai, turėjo visas galimybes sužinoti ir apie įmonėje vykstančius procesus, susijusius su įmonės valdymu, pagrindinių akcininkų veiksmais ir vykstančius dėl to teisminius ginčus, rūpintis savo teisėmis bei interesais įmonėje, jeigu patys to būtų norėję“, – pabrėžė Apeliacinis teismas.

Jis nurodė, kad byloje pateikti įrodymai ieškinį pateikusius „Lino“ akcininkus leidžia vertinti kaip itin patyrusius ir aktyvius akcijų rinkos dalyvius, sudariusius daug sandorių rinkoje su vertybiniais popieriais, įskaitant ir su „Lino“ akcijomis, juos perkant–parduodant ir uždirbant iš kainų skirtumo.

Apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad nors praleista ieškinio senatis jau yra pakankamas pagrindas jį atmesti, smulkieji „Lino“ akcininkai neįrodė ir to, kad dėl L. Lenčiauskienės, E. Lenčiausko ir R. Lenčiausko kaltės (vengimo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti įmonės akcijas) patyrė prašomą priteisti žalą.

„Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebuvo konstatuotas E. Lenčiausko ir L. Lenčiauskienės pareigos pateikti kitiems akcininkams oficialų pasiūlymą supirkti akcijas pažeidimas, (…) šie atsakovai nėra atsakingi už galimos žalos atsiradimą“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.

Teismai yra konstatavę, kad pareigos skelbti oficialųjį pasiūlymą yra neįvykdęs R. Lenčiauskas. Tačiau, anot Apeliacinio teismo, šių neteisėtų R. Lenčiausko veiksmų nepakaktų jo civilinei atsakomybei taikyti, nes įstatyme įtvirtinta prievole skelbti oficialų pasiūlymą yra siekiama užtikrinti smulkiųjų akcininkų teises, o ne galimybę gauti maksimalų pelną iš akcijų pardavimo.

„Akcijų privalomo išpirkimo pareiga visų pirma sietina su smulkiųjų akcininkų teisių dalyvauti įmonės valdyme pažeidimo prevencija, o ne su ketinimu užtikrinti asmenims (akcininkams), neturintiems siekio dalyvauti įmonės valdyme ir naudotis akcininkams suteikiamomis teisėmis, bet aktyviai dalyvaujantiems finansinių priemonių rinkoje ir uždirbantiems iš akcijų verčių pokyčių, galimybę į maksimalaus pelno gavimą“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Apeliacinio teismo teigimu, ieškinį pateikę smulkieji „Lino“ akcininkai nepateikė jokių įrodymų, kad R. Lenčiauskas, E. Lenčiauskas ir L. Lenčiauskienė ėmėsi varžyti jų kaip akcininkų teises, be to, jų tikslas buvo turimas akcijas perparduoti ir tokiu būdu gauti ekonominę naudą, o ne dalyvauti įmonės valdyme.

„Tuo atveju, jeigu akcijas būtų pavykę parduoti brangiau, o tokia galimybė byloje nepaneigta, pardavimo nuostolių (…) būtų išvengta. Taigi negautų pajamų, kaip nuostolių, neišvengiamumas dėl (R. Lenčiausko – BNS) neteisėtų veiksmų nebuvo įrodyta“, – konstatavo Apeliacinis teismas.

Jis taip pat panaikino Kauno apygardos teismo nutartimi nuo 2014-ųjų spalio taikytas laikinąsias apsaugos priemones – E. Lenčiauskui ir L. Lenčiauskienei priklausančio turto ir piniginių lėšų areštą 300,3 tūkst. eurų sumai.

R. Lenčiauskas, E. Lenčiauskas, L. Lenčiauskienė ir „Nordic investicija“ 59,16 proc. „Lino“ balsų įgijo 2006 metų liepos 11 dieną. Oficialaus pasiūlymo metu už akcijas smulkiesiems akcininkams jie turėjo mokėti po 0,226 euro, tačiau pasiūlė tik po 0,081 euro, o neužregistravus oficialaus pasiūlymo, vėliau ignoravo teismų įpareigojimus supirkti „Lino“ akcijas.

2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R.Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 159,29 tūkst. eurų baudą.

2017 metų pabaigoje 23,15 proc. „Lino“ akcijų valdė Kaune registruota asociacija EEEE, 22,49 proc. – Belizo „Roocero Associates“, 17,29 proc. – Kipro „Danelika Services“, 10,08 proc. – Vilniuje registruota bendrovė „Rivena“.

„Lino“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų