Ką žada nutapyti intriguojamame paveiksle svarbiausiam Katalikų bažnyčios vadovui, panevėžietis savamokslis menininkas Rytis Minkevičius laiko paslapty. Asmeninio archyvo nuotr.

Puolusio angelo dovana popiežiui

Puolusio angelo dovana popiežiui

Lietuva nekantriai laukia atvyksiančio popiežiaus Pranciškaus, o panevėžietis Rytis Minkevičius jau ruošia drobę Jo Prakilnybės paveikslui. Už jį pragariškos praeities savamokslis dailininkas sako galintis sulaukti net deportacijos.

Ką žada nutapyti intriguojamame paveiksle svarbiausiam Katalikų bažnyčios vadovui, R. Minkevičius neatskleidžia. Pastaraisiais metais jis stengiasi kuo ilgiau savo planus išlaikyti paslaptyje, kad šie išsipildytų su kaupu ir vyras patikėtų, jog gyvenime galima pasiekti viską.

Religijos tema Ryčiui niekada nebuvo svetima. Prieš keletą metų Tytuvėnų bažnyčiai jis nutapė unikalų popiežiaus Jono Pauliaus II portretą. Ta proga buvo sukurtas dokumentinis filmas, pats kūrinio autorius išsakė mintis apie tikėjimą, Dievą.

Tačiau dauguma jo paveikslų kalba, kad tapytojo požiūris į religiją ne visai sutampa su Bažnyčios. Šio dailininko kūryboje tikėjimo fragmentai sumišę su erotika, skausmu, krauju, baimėmis.

„Nesu skandalistas ir specialiai skandalų nesiekiu – aš piešiu taip, kaip man atrodo, kaip suprantu…“ – sako nuogos moters su rožiniu tarp kojų paveikslą parodęs R. Minkevičius.

Šis jo darbas sukėlė visą emocijų gūsį dailininko socialinio tinklo paskyroje.

Bet prie tokių vertinimų pašnekovas jau pripratęs. Jo asmenybė, kaip ir paveikslai, niekada nepalieka abejingų. Nors pastaruosius kelerius metus panevėžiečio Ryčio tapyba puošia ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei Amerikos galerijas, menininkas laimi tarptautinius konkursus, kuriuose dalyvauja šimtai dailininkų iš viso pasaulio, dalis jo gyvenimo liko už purvinos alkoholio ir kalėjimo širmos.

Religijos tema Ryčiui niekada nebuvo svetima. Prieš keletą metų Tytuvėnų bažnyčiai jis nutapė unikalų popiežiaus Jono Pauliaus II portretą. Asmeninio archyvo nuotr.

Religijos tema Ryčiui niekada nebuvo svetima. Prieš keletą metų Tytuvėnų bažnyčiai jis nutapė unikalų popiežiaus Jono Pauliaus II portretą. Asmeninio archyvo nuotr.

 

 

Tarp priešingų polių

„Toks visas mano gyvenimas: arba balta juosta, arba juoda – visada esu ant krašto, vidurio nebūna. Bet viskas čia gerai – taip ir turėjo būti. Jei ne mano praeitis, nebūčiau šiandien toks, koks esu“, – teigė iš Kupiškio rajono kilęs dailininkas.

Gimė ir užaugo R. Minkevičius beveik 30 km nuo Panevėžio esančiame Subačiuje. Jau mokykloje pedagogai pastebėdavo, kad šis vaikas turi neeilinį talentą. Tačiau mokytojos šeimoje užaugęs ekscentriškas jaunuolis niekur po dvylikos klasių nebesimokė. O paskui klostėsi tik blogiau. Apie tolesnį jo gyvenimą dabar liudija ant viso kūno likę daugybė gilių randų.

Rytis 13-a metų praleido Lietuvos kalėjimuose. Už vienokius ar kitokius gana sunkius nusikaltimus blaškėsi iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Laisvėje jo vadinamu juoduoju laikotarpiu pašnekovui tekdavo būti labai mažai – su „zeko“ etikete grįždavęs menininkas sulaukdavo tokio aplinkinių spaudimo, kad po „daugiadienių“ prie butelio nusikalsdavo ir grįždavo atgal. Vėl dingdavo visos iliuzijos apie gražią laisvę, artimuosius, draugystę ir meilę – likdavo tik „zonos“ įstatymai.

Atsibudo alkanas

Tačiau 2010-aisiais R. Minkevičiaus gyvenime pagaliau įvyko pabudimas. Prieš tai ne kartą bandęs atsistoti ant kojų, jis galutinai sukaupė visą valią ir išlipo iš nusikaltimų liūno. Jau aštuoneri metai, kai iš naujo įsimylėjo laisvę. Ši laikotarpį pašnekovas laiko tikruoju savo prisikėlimu.

„Atsibudau alkanas – ne maisto, o žinių, tikslų, svajonių, planų. Dabar gyvenimas yra nuostabus. O žvelgdamas atgal džiaugiuosi tik tuo, kad metai „lageriuose“ daugiau man davė, nei atėmė “, – sako alkoholiui, kaip ir kalėjimo grotoms, „sudiev“ taręs menininkas.

Tik sulaukęs keturiasdešimties jis galėjo suprasti, ką reiškia turėti automobilį, vairuotojo pažymėjimą, savo namus.

Naujos aistros kitokiam pasauliui apimtas Rytis netrukus tokį patį jausmą pajuto ir kūrybai. Tiesa, ir nelaisvėje jis tapė. Panevėžiečio darbai iš kalėjimo plaukdavo į tarptautinio lygio konkursus, kur nosį nušluostydavo net profesionalams. Tik nuodėmingasis laimėtojas ir čia būdavo išskiriamas – jam premijas už pergales skirdavo kuklesnes, nei už nugaros likusiems „švariems“ konkurentams.

Išėjęs į laisvę po ilgų kalėjimo metų, R. Minkevičiaus iš pradžių ieškojo pagalbos, bandė bendradarbiauti su nuteistuosius globojančiomis organizacijomis, glaudėsi pas vienus draugus, pas kitus. Tačiau galutinai prisikėlė tik susipažinęs su menininke iš Vilniaus. Sunkiai sirgdama moteris įkvėpė panevėžietį nieko nelaukti ir visur dalyvauti – rodyti darbus pasauliui. Juk viską šiais laikais galima pristatyti internetu, niekur nevažiuojant iš namų.

Tarptautinis pripažinimas

R. Minkevičius prieš dvejus metus ryžosi dalyvauti Jungtinėje Karalystėje paskelbtame konkurse, kuriam darbus atsiuntė per 400 menininkų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvis savo kategorijoje laimėjo antrąją vietą – jis pateikė siurrealizmo stiliumi tapytą paveikslą. Šis autoriui visada pats mieliausias.

„Manau, kad visada ir liksiu siurrealistas. Man labai svarbus natūralumas – jei piešiu rožę, tai taip stengiuosi ją nugludinti, kad net kvepėtų. O visa tai supynus su fantazija, keistomis sąsajomis, priešingybėmis, kyla labai daug minčių“, – savo kūrybą apibūdina Rytis, pats besižavintis genialiojo ispanų dailininko Salvadoro Dali kūryba.

Tais pačiais metais panevėžietis talentą parodė ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) meno žinovams. Ir tapo vieno prestižiškiausių šios šalies konkursų, daug metų rengiamų Holivude, prizininku. Nugalėjęs šimtus konkurentų siurrealizmo kategorijoje lietuvis užėmė trečiąją ir penktąją vietas. Jo kūriniai „Naujoji karta“ bei „Ateities peizažas“ kartu su kitų menininkų priziniais darbais buvo pristatyti 25 geriausiose JAV meno galerijose.

Šiais metais pašnekovas tame pačiame konkurse pateko į geriausiųjų šimtuką.

Nors pastaruosius kelerius metus panevėžiečio Ryčio tapyba puošia ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei Amerikos galerijas, menininkas laimi tarptautinius konkursus, kuriuose dalyvauja šimtai dailininkų iš viso pasaulio, dalis jo gyvenimo liko už purvinos alkoholio ir kalėjimo širmos. Asmeninio albumo nuotr.

Nors pastaruosius kelerius metus panevėžiečio Ryčio tapyba puošia ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei Amerikos galerijas, menininkas laimi tarptautinius konkursus, kuriuose dalyvauja šimtai dailininkų iš viso pasaulio, dalis jo gyvenimo liko už purvinos alkoholio ir kalėjimo širmos. Asmeninio albumo nuotr.

Užsienyje įdomiau

Ir kuklesni nei anksčiau šiųmečiai jo pasiekimai neliko be atsako – neseniai R. Minkevičius pasirašė sutartį su Čikagos dailės galerija, kuri panoro pardavinėti savamokslio dailininko iš Lietuvos darbus. Keletas jų jau iškeliavo pas Australijos meno mylėtojus.

„Negaliu atsidžiaugti, kiek šiais laikais pasaulis duoda galimybių. Piešiu Panevėžyje, ir per internetą mano darbus gali matyti bet kur“, – sakė tapytojas.

Kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje savo kūrybos Rytis vis dar nedemonstruoja. Prieš keletą metų turėjo nedidelę parodą, bet ji buvo ne Panevėžyje. Su savo miesto menininkais savamokslis mažai bendrauja ir neketina stoti į jokias dailininkų sąjungas.

„O ką man tai duos? Man įdomiau pačiam skintis kelią į pasaulines galerijas – mane traukia azartas“, – teigė pašnekovas. Ir pridūrė, kad savame krašte jis pasigendantis meno kokybės: „Man niekada nepatiko toks menas – „tep lep“, reikia į jį sudėti visą save. Panevėžyje sunkiai randu, kas mane tikrai sužavėtų.“

Darbo biržos klientas

R. Minkevičius, nors ir savamokslis, prisistato dailininku. O kol nėra toks populiarus gimtinėje, mina Darbo biržos slenksčius, nepaisant to, kad jo paveikslai internete įkainoti ir 2000, ir 3000 eurų.

„Mūsų valstybė nesirūpina savo piliečiais ir jų nemyli. Reikia bėgti iš čia“, – įsitikinęs menininkas, kuriam tenka gyventi tik iš kūrybos.

Rytis taip pat prisiduria darydamas tatuiruotes. Šis amatas – kol kas Panevėžyje labai populiarus ir žmonės mielai renkasi meniškos sielos meistro paslaugas. Tatuiruotė, pasak pašnekovo, tik greitas ir geras uždarbis. Bet svarbiausią vietą R. Minkevičiaus gyvenime visgi užima tapyba.

„Turiu didelių planų ir jie pildosi. Kai atsisuku, tai pats stebiuosi, kaip per trumpą laiką sugebėjau prisivyti gyvenimą. Dar neišgarsėjau, bet kiek jau nuėjau nuo kalėjimo vartų“, – optimizmu švytėjo tapytojas, kuris dar prieš dvejus metus tikino būsiąs tarp Amerikos menininkų. Ir šiandien jo darbai jau už Atlanto.

Todėl panevėžietis nesiliauja dirbęs. Nors vasarą, kai vilioja saulė, jūra, prisėsti prie molberto sunkiau, sąžinė menininkui nebeleidžia ilsėtis per ilgai. Minčių, ką piešti, pasak pašnekovo, kyla netikėtai. Tad idėjas jis brangina labiau nei pačią techniką.

„Aišku, nemokėdamas tapyti, savo idėjų neįgyvendinsi. Bet mintys šioje srityje brangiausia, jos mano galvoje atsiranda iš niekur nieko. Būna, tapau paveikslą ir jau žinau, ko imsiuosi paskui“, – sakė Rytis.

Dar nepavėlavo

Paklaustas, ar spėjo per aštuonerius metus susitvarkyti ir asmeninį gyvenimą, kai visą jaunystę iššvaistė kalėjimams, dailininkas nusišypsojo, kad dar nepavėlavo. Šiuo metu jis turi gyvenimo draugę ir tuo džiaugiasi. O kaip bus toliau, niekas nežino.

Sunkiausia, pasak Ryčio, grįžus į laisvę buvo iš naujo nusipelnyti savo giminių, nuviltų draugų ir pažįstamų pasitikėjimą. Šią draugystę vyras atrado iš naujo, kaip ir jį atrado minėti žmonės. Ne vienas jų stebisi, kaip kardinaliai kartais gali pasikeisti gyvenimas ir kiek reikia turėti jėgų atsistoti parklupus.

„Niekad nežinai, kas bus ateity, bet manau, kad kalėjimams ir visam purvui aš paaukojau pakankamai. Dabar viskas „liuks“, – dar kartą pabrėžė į meną ir teisingą kelią atsivertęs menininkas.

Galerija

Komentarai

  • Popiežius – Jo Šventenybė, ne Prakilnybė. Nesumaišyk, Ryti, kai su Jo Šventenybe kalbėsi 🙂

    • Jūsų žiniai, Popiežių tinka vadinti ir Jo Prakilnybe, ir Jo Šventenybe

      • Deja, netinka…

      • Prakilnybe kreipiamasi į karališkus asmenis. Popiežius nėra karalius, karalius yra Kristus.

  • Šaunuolis. . Džiaugiuosi jo pasiekimais. Linkiu pasiekti savo tikslą. Džiugu, kad atranda žmogus save. Visur…ir kūryboje ir asmeniniame gyvenime.

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų