Požiūris į profesines mokyklas gerokai pasikeitęs – vis daugiau jose mokosi motyvuoto jaunimo, net kelis kartus išaugo studentų, kurie jau turi aukštojo mokslo diplomą, skaičius.

Profesinių mokyklų pertvarka neaplenks ir Panevėžio

Profesinių mokyklų pertvarka neaplenks ir Panevėžio

Darbdaviai jau ne vienerius metus vis garsiau kalba, kad profesinėse mokyklose rengiami specialistai neturi reikiamų kompetencijų ir jiems patiems tenka pamokyti naujuosius darbuotojus.

O praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerijos pradėtas centralizuotas priėmimas parodė, kad profesinio mokymo įstaigose gausu nereikalingų programų, vaikai viliojami įvairių valstybės suteikiamų lengvatų sąskaita, dalis profesinių mokyklų yra tuščios. Tad pertvarka būtina.

Pertvarkos rengėjų teigimu, didžiuosiuose miestuose profesinio mokymo įstaigos turėtų išlikti savarankiškos, tačiau joms reikėtų labiau specializuotis, daugiau programų ir toliau galėtų siūlyti regionų centruose veikiančios profesinio mokymo įstaigos. O mažuose miesteliuose, kur bendrojo ugdymo įstaigos konkuruoja su profesinėmis, būtų einama prie technologinių mokyklų steigimo. Jose mokiniai galėtų įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir profesiją. Pertvarkoje numatyta profesinių mokyklų tinklą plėtoti atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimą – į ekonomikos vystymosi prognozes. Planuojama, kad profesinių mokyklų pertvarka turėtų būti įgyvendinta iki 2020 m., tačiau kai kurie realūs žingsniai jau žengti – peržiūrėjus profesinio mokymo programas, daugiau kaip 300 jų išregistruota. Kai kurios jų buvo skirtos jau išnykusių profesijų specialistams rengti arba buvo registruotos daugiau nei prieš 15 metų, tad nebeatitinka šiandienos poreikių.

„Profesinis mokymas atnaujinamas iš esmės, stiprinama jo kokybė. Švietimas turi suteikti reikiamas kompetencijas žmogui ir reikiamus specialistus darbo rinkai. Ką ir kaip rengti, apibrėžia mokymo programos ir jų pasiūla. Mokyklos, rengdamos specialistus, turi atsižvelgti į tai, ko reikia darbo rinkai. Profesinių mokyklų mokiniams turi būti suteiktos tos kompetencijos, kvalifikacijos, kurios atitinka darbo rinkos poreikį ir kurios leidžia gauti norimą darbą“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Visos senosios profesinio mokymo programos palaipsniui bus keičiamos naujomis, lanksčiai įgyvendinant modulines profesinio mokymo programas. Taip bus galima užtikrinti, jog parengti specialistai galės per kuo trumpesnį laiką įsilieti į darbo rinką.

Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius B. Sadula teigė, jog miesto profesinės mokyklos ir centrai nėra konkurentai, tad turėjo išsigryninti programas, kad šios nesidubliuotų.

Be konkurencijos

Ši pertvarka neaplenks ir Panevėžio, tačiau profesinių mokyklų vadovai tvirtina, kad kardinalių pokyčių nebus. Darbo rinka ir konkurencija tarp mokyklų jau seniai padiktavo, kuriuo keliu reikia eiti. Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula teigė, kad jų mokykloje teko atsisakyti penkių mokymo programų, kurios jau buvo pasenusios, tad nesurinkdavo reikiamo skaičiaus moksleivių. Nuostolių dėl to nepatirs nei moksleiviai, nei pedagogai ar pati mokykla, mat uždaromos programos nebuvo vykdomos trejus metus. Jų mokę pedagogai jau išleisti užtarnauto poilsio, o norintieji mokytis šių specialybių gali rinktis kitas miesto profesines mokyklas.

„Mieste veikia trys profesinės mokyklos ir centrai. Kad nebūtume vieni kitiems konkurentai, turime išsigryninti programas. Mes atsisakėme maisto ruošėjų, siuvėjų ir kitų specialybių. Nors šios specialybės darbo rinkai reikalingos, tačiau šiuos specialistus ruošia kitos mokyklos, turinčios atnaujintas ir modernias bazes. Negalime konkuruoti valstybiniais pinigais“, – teigė B. Sadula.

Be to, profesinės mokyklos turi prisitaikyti prie šiandienos poreikių. Didžiuliai Europos Sąjungos pinigai investuoti mokslo bazėms kurti, tad būtų nelogiška tų pačių programų mokyti neturint tokių bazių. Taip pat reikia atsižvelgti ir į verslo poreikius bei darbo rinkos tendencijas, todėl atsiranda naujų programų. Pavyzdžiui, Panevėžio profesinio rengimo centre rengiama nauja robotikos programa.

„Kartu su kitomis mokymo institucijomis siekiame glaudžiai bendradarbiauti su Panevėžio regiono verslu ir stengiamės ruošti tuos specialistus, kurių reikia darbo rinkai. Robotikos programai turime visą reikalingą įrangą, o šios specialybės darbuotojų dabar ypač reikia“, – tvirtino B. Sadula.

Be abejo, kai kurios specialybės populiarumo nepraranda jau daugybę metų. Daugiausia jaunimo sutraukia automobilių mechaniko, kompiuterinės įrangos derintojo, informacinių technologijų mokymo programos. Grožio paslaugų specialistų paprastai šiek tiek mažiau ruošiama krizės metais, tačiau nuo pat nepriklausomybės pradžios tai viena populiariausių specialybių.

Geri specialistai išgraibstomi

Pasak B. Sadulos, jaunuolių, tiek baigusių universitetą ar kolegiją, tiek ir profesinę mokyklą, įsidarbinimo rodikliai labai panašūs. Jeigu žmogus nori dirbti, jis darbą randa nesunkiai. Gal kiek sunkiau yra tiems jaunuoliams, kurie iš prigimties yra lėtesni, nedrąsūs, nepasitiki savimi ir tai visiškai nepriklauso nuo pasirinktos specialybės.

„Jaunimas, baigęs profesinę mokyklą, dirba, toliau mokosi, tobulėja. Vos vienas kitas neįsidarbina per pirmuosius metus. Darbo tikrai yra, tik reikia norėti dirbti. Sakyčiau, didesnė bėda yra su vyresniais žmonėmis, kurie nuolat suka ratus apie Darbo biržą“, – mano B. Sadula.

Po pertvarkos jau nuo pradinių klasių vaikai bus supažindinami su karjeros planavimo galimybėmis. Kuo daugiau moksleiviai žinos apie profesijos galimybes, tuo mažiau vėliau klaidžios pasirinkdami. Pasak vadovo, profesinės mokyklos, palyginti su praėjusiu dešimtmečiu, kardinaliai pasikeitusios. Atnaujintos ne tik mokymo bazės, bet ir gerokai aukštesnis mokymo lygis. Didelė klaida buvo padaryta nepriklausomybės pradžioje, kai geras gyvenimas buvo siejamas tik su aukštuoju išsilavinimu, tačiau tiek Lietuvos, tiek ir Europos patirtis rodo, kad geras specialistas amatininkas kartais uždirba daugiau nei aukštąjį mokslą baigęs specialistas. Ir pokyčių jau matyti – į profesines mokyklas ateina vis jaunesni, jau po aštuonių klasių moksleiviai.

„Negalima lyginti to, kas buvo prieš penkiolika metų ir dabar. Džiugu, kad požiūris į profesinį mokymą keičiasi. Kitaip ir būti negali, nes jaunimas mato, kad visoje Europoje amatininkai gyvena gerai. O mes vis dar dažnai galvojame, kad norint gerai gyventi reikia baigti aukštąją mokyklą, tačiau ir amatas gali būti ne prastesnis kelias“, – įsitikinęs B. Sadula.

Karjeros startas

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos vadovas Tautvydas Anilionis teigė, kad jų mokymo įstaigoje neteko uždaryti nė vienos programos, nes jau prieš kurį laiką jie atnaujino ir perėjo prie modulinių programų. Didžioji dalis jų skirtos verslui, informacinėms technologijoms, maisto ruošai, tad kasmet sutraukia pilnas grupes norinčio studijuoti jaunimo. Į kai kurių specialybių vieną vietą pretenduoja po kelis kandidatus.

„Nuo praėjusių metų priėmimas vykdomas per LAMA sistemą, tad negalime matyti, kokie konkursai, žinome tik galutinį rezultatą. Tačiau ankstesniais metais kai kurių specialybių surinkdavome ne po vieną suplanuotą, o kelias grupes. Dažniausiai tai specialybės, kurios patrauklios jaunimui ir paklausios darbo rinkoje“, – tvirtino T. Anilionis.

Jo teigimu, nemažai žmonių jau įvertino profesinio mokymo perspektyvas. Anksčiau į profesines mokyklas ateidavo nemažai nemotyvuoto jaunimo, o dabar atvirkščiai. Net kelis kartus išaugo skaičius studentų, kurie į profesinę mokyklą ateina jau baigę universitetus. Jauni žmonės į profesines mokyklas žiūri kaip į karjeros pradžią. Gavus profesinio mokymo diplomą galima eiti dirbti, o kartu ir siekti aukštojo mokslo, jeigu manoma, kad tai reikalinga.

„Požiūris į profesines mokyklas jau seniai pasikeitęs, tik kai vis apie tai kalbama, ta vertė tarsi sumenksta. Kaip sakoma, kas per ilgai tampoma, nebėra solidu“, – šypsosi T. Anilionis.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų