Profesinis mokymas – neatrastos galimybės

Profesinis mokymas – neatrastos galimybės

 

Panevėžys vadinamas pramonės miestu, tačiau moksleivių ir studentų pasirinkimai ne visada atliepia verslo ir valdžios poreikius. Nors pastaraisiais metais itin akcentuojama, kad didžiausias įsidarbinimo perspektyvas Aukštaitijos sostinėje turi įgijusieji amatą, jaunimas į profesines mokyklas vis tiek nesiveržia.

Panevėžyje šios švietimo įstaigos dar tikisi iki rugsėjo tuščius suolus užpildyti neįstojusiaisiais į aukštąsias mokyklas.

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Grybauskienė neslėpė, kad šiemet per pirmąjį priėmimą nesurinkta tiek moksleivių, kiek planuota. Tiesa, iki rugsėjo 3-iosios, kada baigsis priėmimas į profesines mokyklas, dar laiko yra, tad didelė galimybė sulaukti tiek pirmakursių, kaip ir praėjusiais metais. Juolab kad jau dabar jaučiamas itin didelis stojančiųjų suaktyvėjimas.

„Grupės gana greitai pildosi baigusiaisiais dvylika klasių. Gal šie jaunuoliai neįstojo į universitetus, gal jiems per brangu išvykti mokytis į Vilnių ar Kauną, o gal tiesiog neturėjo galimybių paduoti dokumentų, nes buvo išvykę padirbėti į užsienį“, – svarsto N. Grybauskienė.

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla skelbia šiemet per pirmąjį priėmimą nesurinkusi tiek moksleivių, kiek planuota. Tačiau populiarių specialybių, nuo multimedijos paslaugų teikėjo iki apskaitininko-kasininko, studijas siūlanti įstaiga tikisi, jog iki priėmimo pabaigos stojančiųjų atsiras gal net daugiau. MRPVM nuotr.

Aukštųjų absolventams duris užvėrė

Šiemet M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykloje populiariausios specialybės – multimedijos paslaugų teikėjo, apskaitininko-kasininko, sporto klubo veiklos organizatoriaus, siuvėjo, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo. Beveik 90 proc. siūlomų programų yra modulinės – skirtingai nei anksčiau, kai vienu metu buvo mokoma keletą dalykų, modulinėse programose moksleiviai nesiblaško, vienu metu mokosi tik vieno dalyko ir tik jį baigę eina prie kitų.

Tiesa, keletas programų nesudomino stojančiųjų, tad teko jas uždaryti po pagrindinio priėmimo – vizualinės reklamos gamintojų, padavėjų-barmenų programa. Virėjų po dešimt klasių mokykla surinko didelę grupę ir dar būtų norinčiųjų, bet baigusiesiems 12 klasių pasiūlyta konditerių programa nebuvo populiari. Beje, durys liko užvertos turintiesiems aukštojo mokslo diplomą. Mat nuo šių mokslo metų suaugusieji nemokamai gali mokytis tik tęstinėse profesinėse studijose, kurių mokykla nevykdo.

„Ankstesni metai, kai galėjo stoti ir baigusieji universitetus bei kolegijas, parodė, kad profesinės mokyklos reikalingos. Pernai kai kuriose mūsų specialybėse net 60 proc. studentų sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Universitetinis išsilavinimas duoda bendrą išprusimą, o profesinis suteikia konkrečius gebėjimus, kuriuos galima pritaikyti darbo rinkoje ir iš to valgyti duoną. Deja, šiemet tokie žmonės gali mokytis tik tęstinėse studijose, kurių neorganizuojame, bet vėliau galvosime apie tai“, – sakė N. Grybauskienė.

Tiesiausias kelias į karjerą

Pavaduotojos teigimu, tam, kad nedidelė dalis moksleivių po dešimt klasių ateina į profesines mokyklas, įtakos turi ir tai, jog baigusieji aštuonias klases dažniausiai renkasi gimnazijas. Tik rajonuose dar liko dešimtmečių mokyklų, kurias baigę jaunuoliai dažniausiai renkasi profesinį mokslą. Todėl nemažą dalį moksleivių sudaro Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Ukmergės, Panevėžio rajonų gyventojai. Tiesa, pastebima, kad vis dažniau profesinės mokyklos duris praveria prieš kelerius metus baigusieji dvylika klasių ir jau spėjusieji įgyti darbo patirties. Nors vis dar gajus mitas, kad profesines mokyklas renkasi kitur neįstojusieji, šis požiūris keičiasi. Prie to didele dalimi prisideda profesinių mokyklų atnaujintos mokymo bazės – šiuolaikiškos, modernios ir aprūpintos visa reikalinga technika.

„Trūkstant darbo jėgos, įmonės priima visus, net neturinčius jokios profesijos, patys pamoko darbo vietoje. Tačiau neturintį kvalifikacijos žmogų daug lengviau atleisti, jo mažesnės karjeros galimybės bei darbo perspektyvos. Todėl nemažai tokių darbuotojų grįžta mokytis ir įgyti profesiją, pradeda kitaip vertinti išsilavinimą“, – pastebi N. Grybauskienė.

Įgijus profesinį išsilavinimą gerokai išauga įsidarbinimo galimybės. 2016 m. rezultatai rodo, kad 61 proc. M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos absolventų įsidarbino, 21 proc. tęsia mokymąsi profesinėse ar aukštosiose mokyklose. Dalis jaunų žmonių išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį. Mokyklos turimais duomenimis, 62 proc. jos absolventų dirba pagal įgytą kvalifikaciją.

„Įsidarbinimo galimybės priklauso tik nuo pačių noro dirbti. Darbdaviai būsimus specialistus graibsto jau mokyklos suole, ypač trečiame kurse. Į Darbo biržą eina tik tie, kurie nenori dirbti“, – teigė pavaduotoja.

Pasak mokyklos direktoriaus Tautvydo Anilionio, profesinis mokymas – tiesiausias kelias į karjerą, tik ne visi dar tokią galimybę tinkamai įvertino.

„Profesinis mokymas patrauklus jauniems žmonėms, nes tai geriausias kelias galvojant apie karjeros galimybes. Tikimės, kad iki rugsėjo sulauksime gerokai daugiau stojančiųjų, bet neturiu vilties, kad pasieksime tokius rodiklius, kokie buvo prieš penketą metų – vaikų mažėja visame mieste“, – sakė T. Anilionis.

Miesto profesinės mokyklos apgailestauja, kad po stojamųjų į aukštąsias jiems esą telieka trupiniai.

Miestiečiams amatas nerūpi

Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula atviravo, kad stojimo rezultatai jo labai nenustebino, nors atėjo šiek tiek mažiau moksleivių po dešimt klasių. Jo nuomone, tai, kad daugiau miesto jaunimo pasuko į gimnazijas, o ne profesines mokyklas, yra ir miesto, paties jaunimo bei jų tėvų problema – iš 750 miesto dešimtokų amato mokytis atėjo tik 5 proc. moksleivių. Didžioji dalis įstojusiųjų – Panevėžio rajono, Pakruojo, Pasvalio, Kupiškio bei Radviliškio gyventojai.

Todėl svarstoma daugiau dėmesio skirti žemesniųjų klasių mokiniams ir jų tėvams, supažindinti juos su profesinio mokymo galimybėmis.

„Gal visi bus profesoriai su gimnaziniu išsilavinimu. O po dvylikos klasių reikia rūpintis karjera, kurti šeimas, nors ir čia profesijų pasiūla didelė. Kaip ir praėjusiais metais, laukiame paskutinių savaičių, kai plūstelės neįstojusieji į universitetus“, – kiek ironizuoja B. Sadula.

Panevėžio profesinio rengimo centre šįmet populiariausios specialybės po 10 klasių buvo apdailininkas statybininkas, automobilių elektromechanikas ir kirpėjas, mat neleidus komplektuoti higieninės kosmetikos programos po 10 klasių, merginos plūstelėjo į kirpėjų mokymo programą.

„Mergaitėms gana siauras specialybių pasirinkimas, teks galvoti, ką kitiems mokslo metams joms pasiūlyti“, – sakė direktorius.

Šiemet pirmą kartą mokykla nesurinko mechatronikų bei santechnikų specialybių mokymo grupių. O baigusieji aukštąjį mokslą gali rinktis tik dvi profesijas – techninės priežiūros darbuotojo bei apdailininko statybininko mokymo programas. Mat nuo šių mokslo metų aukštojo mokslo diplomus turintys studentai yra nukreipiami į dideles atskiras mokymo bazes turinčius centrus.

„Gal blogai tai, kad į profesines mokyklas labai vėlai vyksta priėmimas. Reikėtų priėmimą organizuoti jau vasario mėnesį kartu su gimnazijomis. Dabar mums lieka tik trupiniai“, – kalbėjo B. Sadula.

Priima tik suaugusiuosius

Šiemet pirmą kartą priėmimą per bendrąją LAMA sistemą organizavo ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centras. Skirtingai nei profesinės mokyklos, Darbo rinkos mokymo centras mokytis kviečia suaugusiuosius, turinčius pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Kaip sakė Panevėžio darbo rinkos mokymo centro pavaduotoja Jolanta Kaziukaitienė, mokytis valstybės finansuojamoje vietoje pirmai ar antrai kvalifikacijai įgyti per pirmąjį priėmimo etapą panoro šešios dešimtys žmonių, o per antrąjį sulaukta 35 prašymų. Pagrindinis kontingentas – baigusieji dvylika klasių, nes centre mokoma tik profesijos, baigti vidurinį mokslą nėra galimybių.

„Turime 162 valstybės finansuojamas vietas, bet ar tiek bus užimtų, dar klausimas. Gal dar nelabai plačiai žinoma apie galimybę nemokamai įgyti profesiją“, – svarsto J. Kaziukaitienė.

Patraukliausios studijų programos – logistikos ekspeditoriaus, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, virėjo, siuvėjo, svečių aptarnavimo darbuotojo. Tačiau susidomėjimo nesulaukė padavėjo-barmeno mokymo programa.

„Turbūt nieko keisto, nes ir jaunimas įvardijo, kad šios specialybės nereikia mokytis, darbdaviai patys pamoko ir galima pradėti dirbti netrukus. Stengėmės pasiūlyti tas mokymo programas, kurių specialistų labiausia reikia darbo rinkoje. Maždaug pusė atėjusiųjų – iš karto po mokyklos, kita pusė – jau baigusieji profesinę mokyklą ir įgiję vidurinį išsilavinimą, tačiau norintys įgyti kitą profesiją“, – pastebi J. Kaziukaitienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų