Profesinėms mokykloms – nerimo dienos

Profesinėms mokykloms – nerimo dienos

Nors iki mokslo metų pradžios liko kiek daugiau nei savaitė, pasirinkusieji studijas profesinėse mokyklose tik šios savaitės pabaigoje sužinos, ar įstojo mokytis į pasirinktą specialybę. Kai kuriose jų į vieną vietą pretenduoja po tris ar net dešimt kandidatų, tad neįstojusieji per pirmąjį etapą tik rugsėjo viduryje žinos, kokiu profesiniu keliu pasuks. Laukimu gyvena ne tik moksleiviai ir jų tėvai, bet ir profesinių mokyklų bendruomenės.

Šiemet priėmimas į profesines mokyklas pirmą kartą organizuojamas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti sistemą. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, centralizuota priėmimo sistema gerokai patogesnė stojantiesiems – studentai galėjo pasirinkti ne vieną, o penkias programas per pagrindinį priėmimo etapą ir tris programas – per papildomą priėmimo etapą.

Dokumentus reikėjo pildyti internetu. Tai itin patogu išvykusiesiems į užsienį ar gyvenantiesiems kituose miestuose. Be to, nauja sistema esą padės išvengti neskaidraus priėmimo, mat pasitaikė tokių atvejų, kai profesinės mokyklos diplomą gaudavo nestudijavę asmenys arba studentais tapdavo net tos pačios profesinės mokyklos darbuotojai.

Tačiau pačios profesinės mokyklos tokia priėmimo tvarka nesidžiaugia. Kaip teigė Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narys, Panevėžio regiono atstovas Bronius Sadula, tiek patys moksleiviai, jų tėvai, tiek ir mokykla gyvena nežinodami.

Pirmosios sutartys su moksleiviais bus pasirašomos tik savaitės pabaigoje, o neįstojusieji į norimą specialybę turės iš naujo rinktis kitas profesijas ir teigiamo ar neigiamo atsakymo laukti iki pat rugsėjo vidurio, kai mokslai jau bus prasidėję.

O tokių bus nemažai. Mat nuo šių metų įvestos kvotos – iki šiol profesinės mokyklos galėdavo suformuoti papildomas populiarių specialybių grupes, o dabar to padaryti nebegalės. Pagrindinis tokių pokyčių motyvas – kad darbo rinkai būtų ruošiami visų sričių reikiami specialistai, o ne būsimi bedarbiai.

„Daugelis mūsų moksleivių – nepilnamečiai, tad versti juos taip ilgai laukti stojimo rezultatų tikrai nenormalu. Ankstesniais metais jau liepos pabaigoje būdavo pirmieji rezultatai, o dabar – kai rugsėjo 1-oji ant nosies. Ir kam taip tempti tą gumą? Viskas vėluos, bet mes jau esame užgrūdinti tų nesibaigiančių švietimo sistemos pertvarkų, atlaikysime ir šią, tik vaikų gaila“, – „Sekundei“ teigė B. Sadula.

Šventė be vaikų

Nors Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl priėmimo terminų pakeitimų, kol kas nesulaukta jokios reakcijos. Pasak B. Sadulos, pati centralizuota priėmimo sistema yra gera, tačiau terminus, iki kada gali būti priimti stojimo dokumentai ir skelbiami rezultatai, būtina koreguoti.

Tokiu metu profesinės mokyklos jau dėliodavo darbuotojų darbo krūvius, sudarinėdavo tvarkaraščius, planuodavo mokymosi procesą, o šiandien net neaišku, kiek mokinių mokysis, ar reikės nutraukti susidomėjimo nesulaukusias mokymo programas.

„Sistemoje matome, kad mūsų mokykloje sulaukta 1094 prašymų mokytis, bet šie skaičiai neatspindi realios situacijos, nes galima rinktis net penkias profesijas. Į kai kurias specialybes tokie konkursai, kokių niekada neturėjome, pavyzdžiui, į automobilių mechanikos specialybę – 102 kandidatai, panašus skaičius ir į po dešimties klasių automobilių mechanikos specialybę – 92 norintieji, apdailininko – 60, higieninės kosmetikos kosmetiko – 90. Turime net dešimt specialybių, į kurias konkursai didžiuliai“, – pasakojo direktorius.

Į populiariausias specialybes pateks tik geriausiai besimokę moksleiviai, o likusieji už borto privalės rinktis tas specialybes, kur yra laisvų vietų. Paradoksalu, tačiau antrojo priėmimo etapo rezultatai paaiškės tik rugsėjo viduryje.

„Rugsėjo 1-ąją organizuosime šventę. Joje dalyvaus tik dalis vaikų, nes kiti bus priversti laukti rezultatų. Tai visiška nesąmonė, tačiau ką nors pakeisti esame bejėgiai. Žinome, kad vaikų tikrai turėsime, gal mažesniems profesiniams centrams didesnis galvos skausmas, ar pavyks suformuoti grupes. Bet toks delsimas tikrai niekam nenaudingas“, – tvirtino B. Sadula.

Trūksta mokytojų

Jo teigimu, dabar didesnė problema yra ne moksleivių, o pedagogų trūkumas. Prisivilioti jaunų specialistų jau dabar neįmanoma. Dar po kelerių metų, kai į pensiją išeis dabar dirbantys profesijų mokytojai, situacija gali tapti katastrofiška.

„Mėgstama pabrėžti, kad mokytojų per daug, bet iš tiesų jų katastrofiškai trūksta, ypač atskirų profesijų – automechanikos, staliaus specialybių bei kitų. Valdžia teigia, kad pedagogai gauna tūkstantį eurų siekiančius atlyginimus, tačiau iš tiesų jauno pedagogo, baigusio aukštąją mokyklą, atlyginimas už etatą siekia 407 eurus neatskaičius mokesčių. Išgirdę tokį atlyginimą jie tiesiog apsisuka ir išeina. Vyresni gal ir eitų, bet tokio amžiaus jau nebenori dirbti su jaunąja karta, be to, reikia gerai išmanyti ir informacines technologijas, nes mokymo procesai automatizuoti. Latvijoje, kai pedagogams už etatą atlyginimai buvo pakelti iki 800 eurų, jaunų žmonių mokyklose tiesiog pasipylė“, – kalbėjo profesinės mokyklos direktorius.

Daugėja motyvuotų vaikų

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis taip pat tvirtina, kad gyvena laukimu. Norinčiųjų mokytis netrūksta, ypač dideli konkursai į tokias specialybes kaip informacinės technologijos ir maisto ruošimas, tačiau kokia reali situacija, paaiškės tik iki rugsėjo vidurio.

„Turėsime nemažą iššūkį, nes ketinimų mokytis turime daug, o kaip moksleiviai pasirinks, nežinia“, – „Sekundei“ sakė T. Anilionis.

Kitas dalykas, kad net ir savaitės pabaigoje paaiškėjus, kiek moksleivių bus priimta per pirmąjį etapą, sutarčių nebus galima taip greitai pasirašyti, kaip norima. Mat kartu su dokumentais reikia pateikti ir sveikatos pažymą, o dalis medikų tokiu metu atostogauja, dalis dirba didesniu krūviu, nes prieš rugsėjį sveikatą turi pasitikrinti ir moksleiviai bei darželinukai.

Vis dėlto, anot direktoriaus, reikėtų džiaugtis ne didėjančiu mokinių skaičiumi, o jų motyvacija mokytis. Ilgą laiką vyravo požiūris, kad į profesines mokyklas eina tik tie, kurie nesugeba mokytis gimnazijose ar net iš jų išmesti. Tai atbaidydavo gabesnius vaikus. Tačiau požiūris po truputį keičiasi.

„Esu švietimo darbuotojas, vertinantis ne kiekybę, o kokybę ir gylį. Į profesines mokyklas turi ateiti tie, kurie rimtai planuoja karjerą, o ne tiesiog praleisti laiką ir gauti mokslo baigimo pažymėjimą. Džiaugiuosi, kad požiūris keičiasi ir ateina vis daugiau motyvuotų vaikų, vėliau sėkmingai laikančių valstybinius egzaminus ir stojančių į aukštąsias mokyklas. Net neabejoju, kad profesinę mokyklą baigęs jaunuolis bus geresnis inžinierius nei tas, kuris į aukštąją stojo pabaigęs gimnaziją“, – mano T. Anilionis.

Kelias profesinei karjerai

Nors į profesinę mokyklą galima stoti ir po gimnazijos ar net aukštosios mokyklos baigimo, idealiausias variantas, anot direktoriaus, kai jaunuoliai ateina po aštuntos ar dešimtos klasės. Tada jie ne tik įgyja profesiją, bet ir baigia vidurinę mokyklą. Taip jie išeina paruošti gyvenimui – arba gali toliau mokytis, arba ieškotis darbo. Nors daugelis jaunuolių renkasi aukštuosius mokslus, statistika rodo, kad kai kurių profesijų žmonių, pavyzdžiui, statybininkų, šaltkalvių, automechanikų, grožio specialistų, uždarbis apie 20 proc. didesnis nei vidutinė alga šalyje. Baigusieji profesines mokyklas greičiau susiranda darbą ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

„Profesinė mokykla yra geriausias kelias profesinei karjerai. Idealiausia, kad ši karjera prasidėtų jau nuo šešiolikos metų, nes kai į profesinę mokyklą ateina 25-erių jaunuolis be jokios darbo patirties, jam būna gerokai sunkiau. Be to, per penkerius profesinėje mokykloje praleistus metus ji tampa antraisiais namais, kur jauni žmonės gauna ne tik žinių, bet formuojasi labai svarbios vertybinės nuostatos“, – teigė T. Anilionis.

 

Komentarai

  • O kelinta rugsejo 1 i mokykla ?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų