Nors nuo S. Markevičienės tarptautinių startų prabėgo daugiau nei dešimtmetis, jai iki šiol priklauso 5000 m bėgimo pasaulio rekordas, pasiektas 2000-aisiais Sidnėjuje.

Prisiminė pergalių džiaugsmą

Prisiminė pergalių džiaugsmą

Garsiausia Lietuvos lengvaatletė su negalia – bėgikė Sigita Markevičienė – neužmiršta sportinių batelių ir aprangos.

Startavo su nauju partneriu

Daugkartinė Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė, pasaulio, parolimpinių žaidynių prizininkė bei planetos rekordininkė panevėžietė Sigita Markevičienė kovo pradžioje vėl turėjo progą prisiminti varžybų jaudulį ir pergalės jausmą.

Ji – vienintelė neregė sportininkė, atstovavusi Lietuvai net 5 parolimpinėse žaidynėse. Šiuo metu ji akyvi Panevėžio silpnaregių sporto klubo „Šviesa“ narė. Sigita pirmąjį pavasario savaitgalį Kaune startavo aklųjų ir silpnaregių suaugusiųjų Lietuvos lengvosios atletikos atvirame žiemos čempionate.

54-erių S. Markevičienė nugalėjo 200 m bėgimo rungtyje – 34,89 sek. (rez. su koeficientu – 33,15 sek.). Antroje vietoje liko daugiau nei dvigubai jaunesnė 25-erių Gluostė Norkutė (34,78 sek.).

Sigita taip pat pergale džiaugėsi ir 400 m bėgimo rungtyje – 1.27,57 min. (rez. su koeficientu – 1.23,19). Veteranių moterų bėgime ji taip pat neturėjo didelės konkurencijos, Sigita nuotolį įveikė per 1.31,63 min. (rez. su koef. – 1.27,05 min.).

60 m bėgimo rungtyje S. Markevičienė užėmė 2 vietą bendroje įskaitoje ir 1-ąją veteranų įskaitoje. Jos rezultatas finale – 9,92 sek. (pritaikius koeficientą – 9,42 sek.).

Sigita taip pat varžėsi ir 1500 m bėgimo rungtyje, čia ji iškovojo antrąją vietą (7.45,72 min., rez. su koef. – 5.52,89 min.), šis rezultatas garantavo pirmą vietą veteranių įskaitoje.

Šįkart iš tikrųjų buvo sunku laimėti 400 m ir 200 m bėgimo rungtyse. Man padėjo jaunas lengvaatletis iš Sporto universiteto. Esame kartu dar nesusiderinę, buvo sunku. Eilę metų bėgiojau su Sergejumi Sokolovu, tad šįkart skirtumas buvo didelis bėgant su nauju partneriu“, – apie pergales kalbėjo S. Markevičienė.

Kadangi pagrindiniam treniruočių partneriui Sergejui Sokolovui skaudėjo koją, ruošiausi savarankiškai. Tokio rimto pasiruošimo nebuvo. Dar problema – sugedo mūsų sporto klubo bėgimo takelis. Nerandame meistrų, kurie galėtų pataisyti elektronikos gedimus. Tad šis pasiruošimas buvo kiek silpnesnis“, – pridūrė penkių parolimpinių žaidynių dalyvė.

Pasak jos, šis žiemos ir vasaros lengvosios atletikos čempionatai bei rudenį vykstančios kroso pirmenybės yra svarbiausios metų varžybos.

Žinoma smagu nugalėti. Kai bėgau su nauju partneriu, jis nesakė kaip mums sekasi, kelinti bėgame, tik po finišo supratau, kad nugalėjome. Galbūt ir 60 m rungtyje būčiau užėmusi pirmą vietą, jei būčiau bėgusi kartu su S. Sokolovu. Pritrūko vos dviejų šimtųjų sekundės dalių. Manau, vasarą Šiauliuose vyksiančiame čempionate galėsiu bėgti su Sergejumi“, – vylėsi S. Markevičienė.

Pokalbio pabaigoje bėgikė paprašė pagalbos ieškant elektrinikos meistro, kuris galėtų sutvarkyti bėgimo treniruoklį. „Susitvarkius bėgimo takelį, mums būtų didžiausias džiaugsmas. Ant jo treniruojasi ir vyresnio amžiaus žmonės. Jis labai patogus, nereikia vedlio, nėra jokių duobių, nelygumų, vėjo. Tai labai geras dalykas“, – apie klubą „Šviesa“ ištikusią bėdą kalbėjo tituluota lengvaatletė.

Trūksta tik olimpinio aukso

Sigitai Markevičienei dar vaikystėje patiko bėgimas, kvietė treniruotis į sporto mokyklą, tačiau merginai nesinorėjo palikti gimtosios Upytės, draugų, tėvų, tad į Panevėžį tuo metu nepersikėlė. Po automobilio avarijos praradusi regėjimą Sigita vėl atrado bėgimą.

Nors nuo S. Markevičienės tarptautinių startų prabėgo daugiau nei dešimtmetis, jai iki šiol priklauso 5000 m bėgimo pasaulio rekordas, pasiektas 2000-aisiais Sidnėjuje. Beje, iki Rio de Žaneiro parolimpiados jai priklausė ir regėjimo negalią turinčiųjų 1500 m pasaulio rekordas.

Jos medalių kolekcijoje trūksta tik parolimpinio aukso. Jis būtų kabėjęs ant S. Markevičienės krūtinės, jei ne pasikeitusios taisyklės. 1996 metais Atlantos parolimpinėse žaidynėse kartu su neregiais varžėsi ir silpnaregiai. Aklųjų sportas suskirstytas į trys grupes pagal regėjimo aštrumą. B1 – visiškai nematantys sportininkai, visada bėgantys su juos lydinčiais lyderiais, B2 – silpnaregiai, galintys bėgti su lyderiu, B3 grupės atstovai varžosi savarankiškai. 1996-aisiais sujungė aklųjų ir silpnaregių grupes.

Nors tose žaidynėse Sigita pagerino aklųjų moterų pasaulio rekordą, tačiau liko trečia, nes ją lenkė dvi silpnaregės. „Daugeliui sunku suprasti, kaip tai gali būti: pasieki pasaulio rekordą, o užimi tik trečią vietą. Iš tikųjų tuomet buvo labai skaudu, atrodė, lyg kaip koks pasityčiojimas, tokia keista situacija. Vėliau atskyrė skirtingas aklųjų sporto grupes“, – vieną skaudžiausių sportinės karjeros momentų pernai savaitraščiui „Panevėžio balsas“ prisiminė S. Markevičienė.

Prizininkų gretose

Ir kiti Panevėžio atletai Kaune lipo ant apdovanojimų pakylos. 400 m bėgimo rungtyje, veteranų įskaitoje dominavo panevėžiečiai. Pirmą vietą iškovojo Pranas Pliuška – 1.17,84 min. (rez. su koef. – 1.02,78 min.). Antrą vietą užėmė Arvydas Markevičius – 1.16,69 min. (rez. su koef. – 1.06,86 min.). Ketvirtas Anicetas Stankūnas (1.38,54 min., rez. su koef. 1.18,50 min.).

Vyrų 60 m rungties bėgime 5-tą vietą bendroje įskaitoje ir pirmą veteranų gretose užėmė Pranas Pliuška (klubas „Šviesa“, tren. S. Sokolovas). Jo rezultatas – 9,63 sek. (pritaikius koef. – 9,15 sek.).

Šioje rungtyje taip pat varžėsi ir 18-metis Rokas Ažubalis, kuris nuotolį įveikė per 9,78 sek. (treneris J. Auga) ir bendroje įskaitoje liko 6-tas. Jis nugalėjo jaunimo amžiaus įskaitoje.

11-tą vietą bendroje įskaitoje ir 4-tą veteranų gretose užėmė 58-erių Zigmantas Rimkus (10,53 sek.).

Identišką laiką užfiksavo ir kitas 64-erių panevėžietis Anicetas Stankūnas – 10,53 sek., veteranų įskaitoje jis užėmė 3-ią vietą.

3-ią vietą 3000 m bėgimo rungtyje užėmė S. Markevičienės vyras Arvydas (13:14.41 min.). Jis trečią poziciją užėmė 1500 m bėgimo rungtyje veteranų įskaitoje (5:59.87 min.). Ketvirtas liko A. Stankūnas.

Šuolio į tolį rungtyje 2 vietą veteranų įskaitoje užėmė Zigmantas Rimkus, jis sėkmingiausiu pirmuoju bandymu nušoko 3,7 metrus. Pirmą vietą užėmęs Vytautas Girnius panevėžietį pralenkė vos 6 cm.

Rutulio stūmimo rungtyje 3 vietą užėmė P. Pliuška, sėkmingiausiu ketvirtuoju bandymu vyras įrankį nustūmė 7,72 m (rez su koef. – 8,49 m). Rutulio stūmimo jaunimo įskaitoje pirmąsias dvi vietas pasidalino panevėžiečiai Simas Devainis (8,27 m) ir Rokas Ažubalis (7,68 m). Veteranų įskaitoje trečias – A. Stankūnas (8,63 m, rez. su koef. – 10,56 m).

J. Augos nuotr. Panevėžio silpnaregių ir aklųjų lengvaatlečių ekipa Kaune lengvosios ateltikos manieže, ketvirta iš dešinės – Sigita Markevičienė, ketvirtas iš dešinės – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių čempionas Mindaugas Bilius.

***

Sigita Markevičienė – vienintelė neregė sportininkė, atstovavusi Lietuvai 5-iose parolimpinėse žaidynėse. 1992 m. Barselonoje ji iškovojo net 3 sidabro ir vieną bronzos medalį, o 1996 m. Atlantoje (JAV) medalių kolekciją papildė dar vienu bronziniu apdovanojimu. Upytėje gimusi S. Markevičienė, be pasirodymo Barselonoje ir Atlantoje, taip pat varžėsi Sidnėjuje (2000 m.) bei 2004 metais Atėnų parolimpiadoje, o 1994 m. jėgas išbandė Lilehameryje, žiemos parolimpinėse žaidynėse, slidinėjimo rungtyse. Šiuo metu ji akyvi Panevėžio silpnaregių sporto klubo „Šviesa“ narė.

Parolimpiniai medaliai: Barselona (1992 m.), sidabras – 800 m, 1500 m, 3000 m bėgimo rungtyse, bronza – 400 m rungtyje. Atlanta (1996 m.), bronza – 800 m bėgimo rungtis. Už nuopelnus nereginčiai sportininkei suteiktas ir Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų