T. ŠIAUDINIO nuotr.

Pralobti bandė tuštindami norvegų sąskaitas

Pralobti bandė tuštindami norvegų sąskaitas

Panevėžio apygardos teisme baigta nagrinėti byla, kurioje šiaulietis ir trys panevėžiečiai kaltinami sukčiavimu ir nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų legalizavimu.

Per kelis kartus teisiamieji iš Norvegijos bankų klientų pasisavino daugiau nei 246 tūkst. eurų. Deja, pasidžiaugti lengvai įgytais pinigais nespėjo – atsidūrė teisiamųjų suole. Tiesa, nuosprendžio jie laukė laisvėje, tik vienas jų iki šiol atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje už kitus nusikaltimus.

Nekuklūs užmojai

Prokurorė siūlė skirti griežčiausią bausmę – iki devynerių metų laisvės atėmimo, tačiau teismas tik šio nusikaltimo organizatoriui skyrė šešerių metų nelaisvės bausmę. Kitiems pataisos namuose teks praleisti nuo trejų iki ketverių metų. Tačiau visiems teks atlyginti patirtą žalą.

Kaip teigė Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė, visiems keturiems kaltinamiesiems pareikšti įtarimai, kad jie 2013 metais, susibūrę į organizuotą nusikalstamą grupuotę, iš Norvegijos bankų klientų pasisavino nemažas pinigų sumas: nuo 49 iki beveik 99 tūkst. eurų, iš viso – 246 tūkst. eurų. Bylos duomenimis, į klientų sąskaitas buvo įsibrauta pasinaudojus kenkėjiška programa, specialiai tam sukurtu kompiuteriniu virusu „Torpig Trojan“, leidžiančiu prisijungti prie bankų informacinių sistemų. Apie tai, kad iš klientų sąskaitų dingo įspūdingos sumos pinigų, paaiškėjo tik tuomet, kai klientai kreipėsi į savo bankus. Aiškinantis, kur mįslingai dingo tų žmonių indėliai, paaiškėjo, kad visais atvejais piniginės lėšos buvo pervedamos į lietuvių suburtos nusikalstamos grupuotės banko sąskaitas.

„Įrodyti kibernetinius nusikaltimus elektroninėje erdvėje gana nelengva, tam prireikė nemažų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Panevėžio apygardos prokurorų pastangų. Pagalbos buvo kreiptasi ir į užsienio valstybes“, – teigė J. Pocienė.

Panašūs nusikaltimai – ne naujiena

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad organizuotą grupuotę subūrė jau septynis kartus teistas žinomos dainininkės Vitalijos Katunskytės sūnus 37-erių D. Š., šiuo metu atliekantis bausmę už kitus nusikaltimus Kybartų pataisos namuose. Deja, recidyvistu pripažintas vyras savo kaltės nepripažino ir atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais. Šiuo metu tiek Šiaulių apygardos, tiek ir Panevėžio apylinkės teismuose nagrinėjamos net kelios bylos, kuriose D. Š. įtariamas panašiais nusikaltimais. Nors pasisavintų pinigų sumos gerokai mažesnės, veiklos principas panašus – pasinaudojus kenkėjiška programa, užgrobtos kai kurių įmonių sąskaitos ir pasisavintos jose buvusios lėšos.

D. Š., turintis Liuciferio pravardę, net nuosprendžio metu nepripažino savo kaltės. „Kam jūs darote cirką šitame kaimiuke“, – išgirdęs, kad laisvės dar ilgai nematys, piktinosi jis.

„Nors du įtariamieji savo kaltės nepripažino, tačiau turimi liudininkų parodymai ir surinkta informacija rodo, kad jie buvo šios nusikalstamos veiklos organizatoriai.“

D. Jatužis

Kartu su D. Š. į teismo suolą sėdo ir trys panevėžiečiai: 37-erių G. R., 34-erių A. B. ir 42-ejų D. B. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad iš Norvegijos bankų pasisavintos lėšos buvo pervedamos į G. R. įmonės banko sąskaitą Norvegijoje. G. R., į kurio sąskaitą buvo pervedami apgaule iš sąskaitų šluojami pinigai, buvo šio banko klientas. Panevėžietis tuo metu dirbo ir gyveno Norvegijoje, tačiau grįžo į Lietuvą. Vėliau mažesnės pinigų sumos buvo pervedamos į artimų giminaičių ar pažįstamų sąskaitas ir išgryninami bei perkami bitkoinai.

„Žmonės, kurių buvo prašoma išgryninti pinigus, baudžiamojon atsakomybėn nėra patraukti, nes jie nežinojo, kad buvo įtraukti į nusikalstamą veiklą“, – teigė J. Pocienė.

Teisėsaugai puikiai žinomi

Visi įtariamieji yra baigę vos 9–12 klasių, tad prokurorams kilo įtarimų, kad šioje organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje veikė ir daugiau asmenų. Deja, tų, kurie sukūrė kenkėjišką programą, taip ir nepavyko nustatyti. Pasak teisėjo Donato Jatužio, vadinamasis hakeris, sukūręs kenkėjiškas programas, galėjo veikti net ne Lietuvoje.

Teisėsauga spėjo areštuoti G. R. įmonės sąskaitas, kuriose dar buvo laikoma per 84 tūkst. eurų, priklausančių vienam iš Norvegijos bankų. Kiti pinigai jau buvo išgryninti arba investuoti į bitkoinus, tad išsiaiškinti, kur jie nukeliavo, sudėtinga.

Visi keturi įtariamieji policijai buvo puikiai žinomi. Šiaulietis D. Š. teistas net septynis kartus, tačiau net ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje sugebėjo daryti nusikalstamas veikas. Jo biografijoje – sunkus sveikatos sutrikdymas, sukčiavimas, prekyba žmonėmis. Kiti teisiamieji panevėžiečiai buvo teisti už vagystes, prekybą žmonėmis ir kitus smulkesnius nusikaltimus, tačiau teistumai jau išnykę. Visi buvo dirbantys. Tik du iš jų savo kaltę pripažino. G. R. buvo išteisintas, nes pats atėjo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą bei pranešė apie nusikalstamą veiką, padėjo teisėsaugai išnarplioti sudėtingą nusikaltimą.

Su policija bendradarbiavusiam A. B. taip pat skirta mažesnė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam trejų metų laikotarpiui. Tačiau per šiuos metus jam teks dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti iš miesto. Lengvinanti aplinkybė buvo tai, kad panevėžietis pripažino savo kaltę, nusikaltimo metu atliko tik tarpininko vaidmenį. Savo kaltės nepripažinusiam D. B. teks kalėti ketverius metus pataisos namuose. O šio nusikaltimo organizatoriui D. Š. skirta šešerių metų nelaisvės bausmė. Subendrinus su jam paskirtomis bausmėmis, vyras laisvės nematys mažiausiai dar septynerius metus.

„Nors du įtariamieji savo kaltės nepripažino, tačiau turimi liudininkų parodymai ir surinkta informacija rodo, kad jie buvo šios nusikalstamos veiklos organizatoriai“, – teigė D. Jatužis.

Be to, visiems teisiamiesiems teks atlyginti ir žalą: iš G. R. priteista 26 tūkst. eurų, iš A. B. – 12, D. B. bei D. Š. – po 54 tūkst. eurų. Be to, visiems trims nuteistiesiems teks atlyginti ir po 2 tūkst. 900 eurų už Norvegijos bankų patirtas išlaidas advokatams. Teismo nuosprendį dar galima apskųsti per dvidešimt dienų.

Komentarai

  • KODEL NUSIKALTELIU VARDAI NEMINIMI ;O vieno is nusikaltelio mamos minimas,matau diskriminacija,zmogaus zlugdyma,kiek laidu jau buvo sia tema,moteris isreiske savo nuomone,kokia ji bebutu,jus neturite teises zlugdyt moters ,jos sveikatos busena ir taip nekokia,nesu nei giminaite,nei dainininkes gerbeja,,cia tik zmogiskas pamastymas,,

  • Pritariu komentarui prieš tai buvusiam….mamos pavardę buvo būtina parašyti…o nusikaltėlių ne ????Nėra žodžių,,,tas lietuviškas bjaurumas,,kad tik apspjauti ką nors…viau…kokie žurnalistai pas mus

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų