Už ES paramą Savivaldybė numačiusi atnaujinti keturiolika Panevėžio vietų, tarp jų – ir Senvagę, tačiau jos vadovai sako, kad panevėžiečiams matomi darbai prasidėtų tik kitąmet. (T. Šiaudinio nuotr. )

Popierinis Panevėžio renesansas

Popierinis Panevėžio renesansas

Apleistą Panevėžio marių pakrantę už europines lėšas žadanti sutvarkyti Savivaldybės administracija kitą savaitę kreipsis į Tarybą ir prašys pritarti. Politikai jau yra uždegę žalią šviesą septyniems miesto teritorijų sutvarkymo iš Europos Sąjungos lėšų projektams, tačiau valdžia neslepia, kad realių darbų panevėžiečiai dar greitai nematys – Aukštaitijos sostinės renesansas kol kas tik popieriuje.

Šįkart Tarybos bus prašoma pritarti pietinės marių pakrantės, ribojamos J. Biliūno g. ir Pajuosčio plento, sutvarkymo už ES lėšas projektui. Apleistą, mašinų ratų išvagotą ir šiukšlių pilną pakrantę žadama paversti tvarkinga poilsio zona.

Pasak projekto vadovo Tado Stanikūno, planuojama atnaujinti palei pakrantę einančią dviračių trasą, sutvarkyti nuo seno pačių poilsiautojų suformuotus paplūdimius, įrengti zonas aktyviam poilsiui ir automobilių stovėjimo aikštelę. Tam numatyta 1,7 mln. Eur. Iš jų beveik 1,5 mln. Eur – Europos Sąjungos parama, po 129 tūkst. Eur būtų pridėta iš Panevėžio savivaldybės ir valstybės biudžetų.

Nors Tarybos bus prašoma pritarimo tik dėl pietinės marių dalies sutvarkymo, bet, pasak T. Stanikūno, jei Savivaldybei pavyktų įsigyti privačiose rankose esantį paplūdimį šiaurinėje pusėje, iš tų lėšų būtų tvarkomas ir jis.

Civilizacija po poros metų

Savivaldybė jau svarsto klausimą dėl paplūdimio išpirkimo iš privačių asmenų. Esą žemės savininkai irgi sutiktų rekreacinį sklypą vienoje vaizdingiausių Panevėžio vietų parduoti miestui, tačiau derybas stabdo biurokratinės kliūtys. Žemės savininkai mirę, o paveldėtojai, pasak T. Stanikūno, dar nebaigę tvarkyti dokumentų.

„Vyksta paveldėjimo procedūros, ir mes su pardavėjais palaikome kontaktą“, – tvirtino Savivaldybės atstovas.

Tačiau Savivaldybė gali būti ne vienintelė nusižiūrėjusi vaizdingą sklypą, o jos finansinės galimybės jį įsigyti gerokai apribotos teisės aktų. Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybės už perkamą žemės sklypą negali mokėti daugiau, nei Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė.

Sklypas su paplūdimiu šiaurinėje marių pakrantėje Registrų centro įvertintas 67 600 tūkst. Eur.

Savivaldybė planuoja ne tik tvarkyti mašinų ratų išvagotą pietinę Panevėžio marių pakrantę, bet ir nupirkti privačiose rankose esantį paplūdimį. T. Šiaudinio nuotr.

Savivaldybė planuoja ne tik tvarkyti mašinų ratų išvagotą pietinę Panevėžio marių pakrantę, bet ir nupirkti privačiose rankose esantį paplūdimį. T. Šiaudinio nuotr.

T. Stanikūnas pripažįsta, kad geriausiu atveju iki kitų metų vasaros bus baigti visi projektavimo darbai. Vis dėlto Savivaldybė įsipareigojusi panevėžiečiams tvarkingą paplūdimį prie „Ekrano“ marių baigti įrengti 2019-aisiais.

„Po poros metų panevėžiečiai jau tikrai galės civilizuotai poilsiauti prie marių“, – tvirtina T. Stanikūnas.

Pradės nuo upės krantinės

Marių pakrantės sutvarkymo projektas yra vienas iš URBAN programos lėšomis numatytų įgyvendinti keturiolikos – sutvarkyti visą centrinę miesto dalį: autobusų stotį ir jos prieigas, Laisvės a., Senvagę, Skaistakalnio, Jaunimo bei Kultūros ir poilsio parkus, Nepriklausomybės a., Nevėžio pakrantę, Bendruomenių rūmų prieigas, taip pat J. Janonio g. pramoninėje miesto dalyje. Jiems Panevėžys sulauks per 20 mln. Eur paramos, o pačios Savivaldybės indėlis tesieks apie 7,5–10 proc.

Nors Savivaldybė yra pritarusi jau septyniems, tačiau realių miesto pokyčių panevėžiečiai greitai nepamatys.

Šiais metais Aukštaitijos sostinėje pajudės tik vienas projektas – Kultūros ir poilsio parke bus pailgintas pradėtas rengti dviračių takas. Pernai nutiesus du kilometrus, šįmet numatyta taką pratęsti dar tiek pat, įrengti apšvietimą. Jau šią vasarą visas parkas bus apjuostas keturių kilometrų dviračių tako žiedu.

Pasak T. Stanikūno, jei pavyks greitai parengti Nevėžio pakrantės atkarpos nuo Nemuno g. tilto iki Stoties g. tilto atnaujinimo projektą, o viešųjų pirkimų konkursas rangos darbams atlikti praeis sklandžiai, tikėtina, kad ir čia rudenį prasidės darbai. Nevėžio pakrantėse būtų rekonstruoti esami pėsčiųjų ir dviračių takai ir nutiesiama naujų, įrengta krantinė, pritaikyta valtims nuleisti į upę, sutvarkyta prie krantinės esančios aikštelės danga, taip pat įrengta lauko gimnastikos aikštelė, pritaikyta ir neįgaliesiems, šunų vedžiojimo aikštelė, takų apšvietimo tinklai, poilsio vietos, suoliukai, dviračių stovai. Šiam projektui numatyta beveik 613 tūkst. eurų, iš jų daugiau nei 563 tūkst. eurų – Europos Sąjungos fondų lėšos.

Sutvarkyta teritorija sujungtų Kultūros ir poilsio parką su miesto centru.

„Gražiu, apšviestu dviračių taku būtų galima iš parko atvažiuoti iki Senvagės“, – viziją piešia T. Stanikūnas.

Užsibuvo prie aukso puodo

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas mano, kad prie ES atkišto aukso puodo stovintis Panevėžys pernelyg ilgai trypčioja vietoje ir nesugeba iš jo pasisemti.

„Įsivėlėme į idėjų, kaip sutvarkyti miestą, paiešką ir vertinimą“, – sako komiteto pirmininkas.

Tarybos nario nuomone, miestą iš esmės pakeisti turintiems URBAN projektams tebesisukant popieriniame lygmeniu, Savivaldybė pati save stumia į nepavydėtiną padėtį, kai per likusią vos poros metų Tarybos kadenciją teks suspėti panaudoti probleminėms erdvėms sutvarkyti skirtą daugiau nei 20 mln. Eur ES paramą.

A. Petrauskas nuogąstauja, kad dėl ES purtančių geopolitinių aktualijų Lietuva negali būti rami, jog parama jai nemažės.

„Didžiajai Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos nėra jokių garantijų, kad net ir jau skirta parama valstybėms nebus sumažinta. Taigi kokių nors projektų gali tekti atsisakyti arba mažinti jiems numatytas sumas. Principas, kol duoda – imk, dabar kaip niekad aktualus“, – įtaria A. Petrauskas.

Iki kadencijos pabaigos nespės

Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sutinka, kad miestą tvarkyti iš URBAN programos lėšų vėluojama. Tačiau tam Savivaldybės valdžia teigia turinti objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, atsiradęs reikalavimas atlikti planuojamų tvarkyti teritorijų kadastrinius matavimus.

 Nevėžio pakrantė, ribojama Stoties g. ir Nemuno g. tiltų, statybininkų sulauks geriausiu atveju šį rudenį.

Nevėžio pakrantė, ribojama Stoties g. ir Nemuno g. tiltų, statybininkų sulauks geriausiu atveju šį rudenį.

„Paruošiamieji darbai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Čia ne tas atvejis, kai nuėjęs į parduotuvę nusiperki įrankius ir iš karto pradedi dirbti. Ne vienas Panevėžys vis dar pasiruošimo stadijos“, – teigė T. Jukna.

Anot jo, toliausiai pažengę Kultūros ir poilsio parko bei J. Janonio gatvės sutvarkymo darbai – dabar jau rengiami jų techniniai projektai. Dar šiais metais Savivaldybė planuoja skelbti viešųjų pirkimų konkursus parengti Bendruomenių rūmų prieigų, Panevėžio marių pakrantės, Jaunimo sodo techniniams projektus.

Šiuo metu vyksta konkursui pateiktų idėjų, kaip sutvarkyti Skaistakalnio parką ir Senvagę, atranka, be to, rengiamasi skelbti viešuosius pirkimus parengti jų investicinius projektus.

„Šie metai yra projektavimo, o 2018-aisiais prasidės rangos darbų konkursai“, ˜– tvirtino T. Jukna.

Nuopelnus už atnaujintą centrinę miesto dalį prisiims jau kitos kadencijos politikai – baigti grandiozinį miesto sutvarkymą planuojama 2020–2021 m.

Komentarai

  • Kaip čia tų 2020 m. sulaukti?

    • Atsakyti
  • duobių gatvėse, menkaverčių medžių prie pagrindinių gatvių iškirsti, gyventojų automobilių parkavimo išspręsti nesugeba tai ką kalbėti apie rimtesnius projektus. Didelis dėmesys dviračių takams. Važinėjančių vienetai – įkišti milijonai ,kad ir svetimų pinigų. ,,Išvalė“ Nevėžį ir paliko likimo valiai, nesutvarkė pakrančių -vėl užslinks. Betvarkė su kadastriniais matavimais.Reikia, nors mažiausio popierėlio, vėl pakartotiniai matavimai – lupikavimas.Gerb. ponai, pieškite projektų tiek kiek galite įgyvendinti. Tauta laukia. Ir dar – geras gaspadorius tas kuris sugeba savais pinigais gyventi.

  • nepergyvenkite , laiko uzteks, isrinksime jus dar kitai kadencijai. o pavyduoliu buvo ir bus. is ju rasliavu skverbiasi muzikiskumas, kuris Panevezi ir nuvare i esama padeti. duobes ne tik gatvese, duobes, „dede“, tavo ir kolegu smegeninese. sekmes, gerb. Ryciui ir komandai.

  • Gal tave tai labai nustebins bet visa ta renesansa savo smegeninėse suplanavo ir parengė tie ankstesni, kai Rytis dar smulkiai svetimam uabe uždarbiavo. Pasinaudot kitų geru daug proto nereikia, tik padlaižių, kurie ditirambus giedotų. Giedok kiek nori, neberinksim.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų