Socialiniuose tinkluose gimusią ir į protesto akciją išaugusią reakciją į Seimo darbą politologai vertina kaip ganėtinai pasyvios pilietinės visuomenės proveržį.

Politinėje arenoje – judanti šaltiena

Politinėje arenoje – judanti šaltiena

Po balsavimo Seime dėl Mindaugo Basčio apkaltos į socialiniuose tinkluose gimusią iniciatyvą ketvirtadienio vakarą atsiliepė prie parlamento susirinkę keli tūkstančiai žmonių. Nors akcijos „Mes kaltinam“ organizatoriai tikėjosi 15 tūkstančių minios, politologai ir tokią reakciją vertina kaip pilietinės visuomenės proveržį.

Žmonėms išėjus į gatves, kita protesto forma išsiliejo ir pačiame Seime: opozicinės frakcijos reikalauja priešlaikinių Seimo rinkimų. Šiame chaose valdančiųjų atstovai meta kortą iš praeities, primindami priešlaikinių rinkimų karščiausiai reikalaujantiems konservatoriams-krikščionims demokratams ankstesnėse kadencijose nepavykusias, bet Seimo nesugriovusias apkaltas.

Važiavo kompanijos

Vienas iš prie akcijos „Mes kaltinam“ prisidėjusių panevėžiečių, trisdešimtmetis Amandas Mikulėnas sako, jog M. Basčio skandalas tebuvo postūmis, kodėl nusprendęs tą vakarą būti Vilniuje.

„Lietuvoje labai trūksta aktyvios pilietinės pozicijos. Tokio mitingo reikėjo jau anksčiau. Netenkina Seime vienas po kito priimami sprendimai, nuo vaistų iki alkoholio, nuolat išlendantys skandalai. Jau tikrai nebegražu, kas vyksta vienoje svarbiausių valstybės institucijų“, – teigė A. Mikulėnas.

Akcijos organizatorių iniciatyva socialiniame tinkle sulaukė nemenkos panevėžiečių reakcijos. Miesto jaunimas būrėsi į kompanijas kartu važiuoti į mitingą.

Anot A. Mikulėno, vykstančiųjų į sostinę būtų buvę dar daugiau, jei ne dirbantiesiems nepatogus akcijos laikas. Pats Amandas teigia susitaręs su darbdaviais, anot jo, vertinančiais pilietinį aktyvumą.

Visgi panevėžietis neslepia abejojantis, ar opozicinių Seimo frakcijų pateiktas siūlymas birželio 3-iąją rengti pirmalaikius rinkimus iš esmės perbraižytų Seimo politinį žemėlapį: nuo Vilniaus nutolę regionai, tikėtina, išlaikytų tą pačią politinę poziciją, kaip ir atėję prie balsadėžių daugiau nei prieš metus.

„Panevėžyje didžiąją dalį balsuojančiųjų lengviau įtikinti populistinėmis idėjomis. Esame periferijos miestas, kuriame nėra tiek daug jaunimo. Formuojant politinį supratimą didelį poveikį daro internetas ir socialiniai tinklai, o jais naudojasi daugiausia jauni žmonės. Panevėžys senstantis miestas, demografinės tendencijos lemia ir žmonių politinį pasirinkimą“, – svarsto A. Mikulėnas.

Per 28-erius metus antrieji surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, panevėžiečio nuomone, būtų rimtas pilietinio aktyvumo įrodymas. Tačiau netgi jei ši idėja Seime užgestų, A. Mikulėnas įsitikinęs, jog protesto akcija nepraeis be pasekmių.

„Bent jau atsiranda bendrumo jausmas, kad kartu kažką darome, o nepaliekame Seimo savieigai“, – sako A. Mikulėnas.

Serialas tęsiasi

Seime užregistruotą siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų vakar pateikė opozicinių Seimo frakcijų vadovai – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis. Įregistruotame nutarimo projekte konstatuojama, kad nepavykusi M. Basčio apkaltos procedūra diskreditavo Seimo kaip tautos atstovybės vardą, o Seimo valdančiosios daugumo lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus, todėl prarado Konstitucijos suteiktą teisę atstovauti tautai.

Kilusį ažiotažą, kieno slaptais balsais Seimas išsaugojo M. Basčio mandatą, parlamentarė konservatorė Rasa Juknevičienė vadina valdančiųjų gudriais žaidimais verčiant kitus aiškintis nesant drambliais.

„Naisių vasara“ per televiziją nebetransliuojama, tai dabar serialus matome Seime. Tai yra irgi viena iš Ramūno Karbauskio surežisuotų serijų, kai jis savo draugą M. Bastį bandė išsukti ir dar apkaltino kitus. Pažiūrėkit, kaip dabar Kremlius elgiasi dėl Britanijos atvejo. Patys nunuodijo žmones paleidę cheminį ginklą ir dar tyčiojasi, esą tą padarė britai. Lygiai ta pati analogija Lietuvoje, kai pas mus ateina rusiškos propagandos technologija. Man, kaip Kovo 11-osios akto signatarei, darosi neramu dėl Lietuvos krypties, kuria mes tikėjome, nes dabar matau Seime kitokį požiūrį į demokratiją“, – teigė R. Juknevičienė.

Kad projektas dėl priešlaikinių rinkimų būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę, siūlymo iniciatoriams reikėjo surinkti ne mažiau nei 47-ių Seimo narių parašus. Tarp pasirašiusiųjų – ne tik opozicijos, bet ir valdančiųjų atstovai. Vienas jų – panevėžietis Povilas Urbšys.

Visgi R. Juknevičienė neslepia ir pati netikinti, kad TS-LKD frakcijoje užgimusi idėja paleisti dabartinį Seimą gali būti įgyvendinta.

„Matau, kad pasirašė P. Urbšys, Vytautas Bakas, bet kai ateis balsavimas, netikiu, kad valdančiųjų frakcija atiduotų visus savo balsus“, – teigė konservatorė.

Galių karai

Valdančiajai valstiečių ir žaliųjų frakcijai priklausantis P. Urbšys protesto akciją teigia vertinantis kaip netikėtos pilietinės brandos išraišką. Visgi, parlamentaro nuomone, branda būtų įrodyta, jei protestuotojai prisimintų ne tik šio Seimo valdymo laikus.

„Pati TS-LKD yra ne kartą pamynusi tiek Konstitucinio Teismo sprendimus, tiek patį Seimą“, – pareiškė P. Urbšys.

Pirmą kartą Seimas apkaltos metodą išbandė 1999-aisiais, norėdamas atimti parlamentaro mandatą iš jau nuteisto Seimo nario Audriaus Butkevičiaus. Rezultatas jau tuomet buvo tragikomiškas: iš Seimo salės A. Butkevičius, taip ir nepraradęs mandato, grįžo į kalėjimą, kur atliko bausmę už pasikėsinimą sukčiauti.

„Ir tas sprendimas buvo priimtas Seime, kai net 66 Seimo nariai buvo iš TS-LKD“, – suskaičiavo P. Urbšys.

2010-aisiais apkalta buvo surengta dviem parlamentarams – Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. L. Karalius tokios bausmės susilaukė už tai, kad per sesiją keliavo po Pietryčių Aziją, o A. Sacharukas tuo metu balsavo už jį Seimo posėdžių salėje. Nors Konstitucinis Teismas pripažino abu sulaužius Seimo priesaiką, L. Karalius buvo iššveistas iš Seimo, o jo bičiulį parlamentarai išgelbėjo. Tuomet Seimo daugumos didžiausią frakciją sudarė TS-LKD.

„Tada pilietinė visuomenė tokius akibrokštus vertino abejingai. Dabartinė pilietinė akcija prie Seimo bei priešlaikinių rinkimų idėja yra gera galimybė priminti patiems konservatoriams, iki kokio lygio buvo nusmukdytas Seimo prestižas“, – teigė P. Urbšys.

Parlamentaras kaltina TS-LKD šioje Seimo kadencijoje jau trečią kartą bandant sukelti politinę krizę ir rengti pirmalaikius rinkimus.

„Patys konservatoriai nelabai tiki, ar tie priešlaikiniai bus. Čia daugiau provokacinis veiksmas. Apklausos rodo, kad konservatoriai pirmauja. Bet kaip sureaguos žmonės į galių karus, nežinia. Nusivylimas gali peraugti į dar didesnį protestą ir į Seimą ateiti nenumatytos politinės jėgos“, – prognozuoja P. Urbšys.

Politinė arena kaip šaltiena

Nors pirmalaikius Seimo rinkimus inicijuoja opozicinės Seimo frakcijos, iš partijų reitingų nėra akivaizdu, kad kažkuri iš jų išloštų.

„Šiandienė politinė scena kaip krutanti šaltiena – ingredientai kažkokie minkšti“, – situaciją Seime įvertino visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Apklausos rodo šiuo metu didžiausią rinkėjų pasitikėjimą turint TS-LKD. Visgi, V. Gaidžio teigimu, tai nereiškia, kad priešlaikiniuose Seimo rinkimuose būtų garantuotas dešiniųjų triumfas.

„Jei manęs būtumėte paklausę prieš keletą mėnesių, būtų buvę akivaizdu, kad išloštų TS, mėnuo po mėnesio reitingų lentelėje kilusi vis aukštyn. Valstiečių reitingai kurį laiką stabiliai riedėjo žemyn. Tačiau dabar situacija stabilizavosi. TS-LKD pirmauja, bet didžiulio atotrūkio nuo valstiečių nėra“, – pažymi V. Gaidys.

Vasarį už TS-LKD savo balsus būtų atidavę 27 proc. rinkėjų, valstiečius – 22 proc.

Pasak sociologo, dešinieji negali būti ramūs – jų reitingams grasina vienas paskui kitą pasipylę konservatorių Tado Langaičio, Mykolo Majausko skandalai.

„Netrukus matysime, kaip tą įvertins rinkėjas, bet aišku, kad partijai tokie skandalai nėra į gera. Būtų keista, kad po tokių triukšmų partijos reitingai augtų“, – mano V. Gaidys.

Visuomenės apklausų lentelėje po lyderių rikiuojasi kita partijų grupė, kurioje labai sunku pasakyti, kas galėtų išlošti. Socialdemokratai vasarį būtų surinkę12 proc. rinkėjų balsų, tačiau, pasak V. Gaidžio, dabar nelabai aišku, kas yra tikrieji socialdemokratai – Gintauto Palucko ar Gedimino Kirkilo šalininkai.

Rizikuoti pavojinga

Socialiniuose tinkluose gimusią ir į protesto akciją išaugusią reakciją į Seimo darbą politologas Mažvydas Jastramskis laiko pilietinės visuomenės proveržiu.

„Lietuvių dalyvavimas politikoje labai pasyvus, pasireiškiantis nebent nuėjimu į rinkimus ir pabalsavimu. Bet ir tą daro tik pusė Lietuvos gyventojų. Iniciatyvų, kai nepritariama valdžios sprendimams, pastaraisiais metais daugėja, tačiau kol kas tas ryšku tik siauresnėse interesų grupėse – gydytojų, mokytojų bendruomenėse“, – teigė M. Jastramskis.

Kad Seime vykstanti kita politinio protesto forma – opozicijos iniciatyva dėl pirmalaikių Seimo rinkimų pasiektų finišą, reikia, jog tokį siūlymą palaikytų 85-i parlamentarai.

Pasak M. Jastramskio, be valstiečių ir žaliųjų frakcijos balsų tas būtų neįmanoma.

„Turint omeny, kad tarp opozicijos ir valdančiųjų gilėja pleištas, aštrėja tiek asmeniniai, tiek politiniai santykiai, abejočiau, kad valstiečiai tam pritartų“, – sako politologas.

Anot jo, tik 2008-ųjų ir 2012-ųjų Seimo rinkimuose buvo išrenkama mažiau nei 50 proc. naujų Seimo narių. O tai reiškia, kad dabartiniam Seimo nariui tikimybė, jog per kitus rinkimus bus vėl išrinktas, yra mažesnė nei kad neišrinktas. Pasak M. Jastramskio, klausimas, ar parlamentarai norės taip rizikuoti.

„Politikų pareiškimuose dažniausiai būna tam tikras kokteilis racionalių išskaičiavimų ir noro situaciją keisti“, – įvertino politologas.

Likimo ironija

Pasakyti, kiek Lietuvai būtų naudos iš priešlaikinių rinkimų, M. Jastramskio teigimu, būtų absoliuti spekuliacija – Lietuvoje visi Seimo rinkimai yra sunkiai prognozuojami.

Vakarų demokratijose tokie politiniai reiškiniai nėra retenybė, tačiau, anot M. Jastramskio, praktika rodo, kad kartais ji atsisuka prieš pačius iniciatorius.

Per 28-erius Nepriklausomos Lietuvos metus būta tik vienų priešlaikinių rinkimų 1992-aisiais, kai buvo paleista Aukščiausioji Taryba. Atkuriamasis Seimas pasidalijo į dvi savo skaičiumi apylyges stovyklas ir net plenarinius posėdžius rengė atskirai. Įstatymams priimti dažnai nebūdavo kvorumo. 1992 m. liepos 9 d. Aukščiausioji Taryba paskyrė pirmalaikių rinkimų datą. Likimo ironija: pirmalaikius rinkimus į Seimą laimėjo Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Lietuvos demokratinė darbo partija, kuri iki tol savo frakcijoje Seime turėjo vos dešimt narių.

Pasak M. Jastramskio, 1992-aisiais pirmalaikiai rinkimai buvo neišvengiami.

„Seimas buvo paralyžiuotas, jis negalėjo priimti sprendimų. Šitas Seimas kritikos susilaukia, bet sprendimus jis priima. Galvoti, kad jį būtina paleisti ir kad patys parlamentarai norėtų pasileisti, prielaidų nėra, nes situacija nėra ta pati kaip 1992-aisiais“, – sako politologas.

 

Komentarai

  • Tai ką, konservatoriams sugrįžo bumerangas 🙂

    • Atsakyti
    • Linkėčiau su rimtais dalykais nežaisti.

      • Atsakyti
  • Reikia paklausyti, ka apzvalgininkai sako. Istorija kartojasi?

  • Viskas gerai: tik demokratinėje šalyje valdžia įsiklauso į žmones. Įvyko valdžios ir žmonių dialogas. Gerai. Atsakomybės daugiau jaus.

  • Gerbiu už atsakingą poziciją. Drąsos Jums pavydėti tenka.

    • toks pat trintukas kaip kiti. Š… mala ir tiek.

  • Ar bent kas pagalvoja apie tai, kiek tie pirmalaikiai seimo rinkimai kainuos valstybei?Kokia visa to nauda?

  • Koncervatoriai tegu tik pasvajoja apie sugrizma, Juos isrinkti? ha ha ha…. tai niekas ir nesikeis, vel liks ta pati korupcija, vagystes, auksiniai pirkiniai,,,,, Dabartine valdza tvarka daro, tai ir pinigu atsiranda ir pensijoms pakelti ir vaikams,,,, Sekmes Jms.

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų