Laimutė Kalinauskienė savo pirmosios knygos „Gimtinės takais“ pristatyme Panevėžio šiaurinėje bibliotekoje.

Poezijos paukštė atskrido rudenį

Poezijos paukštė atskrido rudenį

Šiaurinėje bibliotekoje pristatyta pirmoji Laimutės Kalinauskienės knyga „Gimtinės takais“.

 

Vos prieš keletą metų eiliuoti pradėjusios 77 metų buvusios fizinio lavinimo mokytojos Laimutės Kalinauskienės kūrybos kraitis, pasirodo, jau gana įspūdingas – išleista ir poezijos mylėtojams pristatyta pirmoji jos eilėraščių knyga.

Pristatyta ne sausame, oficialiomis kalbomis migdančiame renginyje, o smagiame susitikime su dainomis ir muzika.

O kaip kitaip? Juk ten, kur L. Kalinauskienė bei jos draugai ir bendraminčiai – tik taip ir gali būti.

Šilagalio kultūros centro folkloro ansamblio „Šarma“ dainininkė į savo knygos pristatymą atsivedė visą ansamblį ir jo vadovą Joną Mališauską.

Knygos pristatymo vakare jie atliko daug skambių dainų – ne viena jų L. Kalinauskienės žodžiais. Kai kurioms dainoms žodžius parašė pats ansamblio vadovas J. Mališauskas – jam poezija taip pat nesvetima. Visą gyvenimą su ja draugaujantis, jis pats yra išleidęs net septynias knygas ir labai džiaugiasi, kai eiliuotu žodžių savo mintis pradeda reikšti ir kiti dainininkai.

O tokių „Šarmoje“ yra. Poezijos knygą yra išleidęs ansamblio dalyvis Vilius Masilionis, eilėraščius rašo net keturios dainuojančios moterys.

L. Kalinauskienė tikina, jog jeigu ne ansamblio vadovas, ji ne tik kad knygos nebūtų išleidusi – net eiliuoti nebūtų pradėjusi.

„Kai kartą vadovas paragino visus dainininkus pabandyti parašyti po eilėraštį – nors po ketureilį, nežinojau nei nuo ko pradėti, nei apie ką rašyti. Kai pagaliau šiaip taip sudėliojau ir nunešiau vadovui, jam labai patiko ir jis vis skatino nepadėti plunksnos, vėl rašyti“, – pasakojo pirmosios knygos autorė.

J. Mališauskas žino, kaip svarbu pradedančiajam palaikymas, geras žodis. Juk kai jis kadaise savo kūrybinius bandymus parodė garsiai krašto poetei šviesaus atminimo Elenai Mezginaitei, ji patarė pagal šias eiles dainas kurti – tokios jos skambios. Taip ilgametis meno vadovas ir padarė – dabar dainos jo žodžiais skamba plačiai.

Gimtinei ir žmonėms

Paskatinimas buvo lemtingas ir L. Kalinauskienei – eilėraščiai pasipylė vienas po kito. Iš pradžių gana padriki, kartais pametantys mintį, bet jausmingi, įdomūs.

Pirmasis jų skaitytojas ansamblio vadovas negailėjo ne tik pagyrų, bet ir patarimų – mokė, kad geriau viename eilėraštyje rinktis vieną temą, nesiekti aprėpti visko vienu metu.

Ilgainiui ir pati eilėraščių autorė suprato ir pajuto žodžio galią. Ji tikina esanti dėkinga meno vadovui, davusiam startą tokiam įdomiam kūrybingam gyvenimo laikotarpiui. Dabar jos mintys nuolat užimtos ne tik muzika ir dainomis, bet ir poezija.

„Sėdžiu prie langelio ir galvoju, kaip čia geriau išreikšti vieną ar kitą mintį. Rašau apie viską: apie gamtą, gyvūnus, vienatvę, meilę, gimtinę… Daug temų paliečiu – tik apie jaunystę nerašau, seniai praėjo, pamiršta“, – sakė L. Kalinauskienė.

Renginyje ji paskaitė ir Lietuvos šimtmečiui skirtą eilėraštį, kuriame Lietuvą vadino savo gyvenimo dalimi ir laime.

Daug eilučių skirta greitai bėgančiam laikui, pasiektam gyvenimo laikotarpiui – garbiam amžiui.

„O metai skrieja nepastebimai,/ plačiai sparnus išskleidę prieš mus valią./ Bejėgiai mes prieš jų didingą galią /mes liekam praeity taip greit ir nelauktai“, – rašo L. Kalinauskienė.

Jos draugės – ansamblio dainininkės knygos pristatyme taip pat paskaitė jos eilėraščių. Dažname skambėjo rudens motyvas tarsi asociacija ir su šiomis dienomis karaliaujančiu, auksiniais lapais pasipuošusiu metu laiku, ir su garbingu knygos autorės amžiumi.

Bet, kaip rašo L. Kalinauskienė: „Į ateitį mes žengiam su nauja viltim.“

Knygos leidimą parėmė abi užsienyje šiuo metu gyvenančios moters dukros. Gaila, kad sūnus neteko pasidžiaugti motinos surastu gebėjimu – jaunystėje jis išlydėtas į amžinybę.

Knygos autorės gyvenime būta visko – ir tamsių, liūdnų ir labai šviesių dienų. Užtat ir eilėmis ji turi ką pasakyti, kitiems papasakoti.

Prasmingi metai

Ansamblis „Šarma“ žinomas ne tik Panevėžio krašte – jis koncertuoja ir kituose rajonuose bei miestuose.

Dainininkai laukiami ir slaugos ligoninėje, senelių namuose ir kitur, kur jų skambios dainos paįvairina kasdienybę.

Dainininkų žodžiais, jiems smagu ne tik pasirodyti, koncertuoti, bet ir dažnai rinktis į repeticijas, bendrauti vieniems su kitais.

Be to, jie visi ne tik dainininkai – ir giedotojai. Gavėnios, kitu laiku – per metus apie keturis mėnesius – renkasi ir kartu gieda po kelias valandas. Prie jų prisideda ir daugiau aplinkinių vietovių gyventojų.

Tokio giedojimo organizatorius J. Mališauskas.

Gyvenimas šiems žmonėms niekada nebūna nuobodus. Suradę jo prasmę muzikoje, dainoje, jie labai jautrūs ir poetiniam žodžiui – eilėraščius ne tik skaito, bet ir patys jais stengiasi išreikšti susikaupusius jausmus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų