Ekspertų atliktas tyrimas atskleidė, jog pernai baigtame rekonstruoti kelyje Naujamiestis–Krekenava užpiltas per plonas asfalto sluoksnis, nors Lietuvos automobilių kelių direkcija darbus priėmė nepareiškusi pretenzijų dėl jų kokybės.

Po asfaltu – dingę milijonai

Po asfaltu – dingę milijonai

Kad naujai išasfaltuotas ir kokybiškas kelias gali būti dvi skirtingos sąvokos, vairuotojai seniai žino. Dabar tą skelbia sužinojusi ir Susisiekimo ministerija.

Dar tebeatliekamo valstybinės reikšmės kelių kokybės audito pirmosios išvados jau šokiruoja. Ekspertams ištyrus pirmuosius dešimt skirtingų kelių ruožų, paaiškėjo skandalinga tiesa: kokybės reikalavimus atitiko tik vienas jų. Tarp nekokybiškai rekonstruotų kelių – ir jungiantis Naujamiesčio bei Krekenavos miestelius Panevėžio rajone. Šį ruožą rekonstravo vietos įmonė „Panevėžio keliai“.

Į ministerijos juoduosius sąrašus pakliuvo ir panevėžiečiams taip pat gerai žinoma bendrovė „Kauno tiltai“, pastaraisiais metais masiškai remontuojanti Aukštaitijos sostinės gatves. Tiesa, po auditorių didinamuoju stiklu šįkart patekę ne savivaldybių, o valstybės žinioje esantys keliai, todėl suremontuotų miesto gatvių kokybė kol kas – tik pačių kelininkų ir jų darbus priimančių vietos valdininkų reikalas.

Asfaltas plonesnis, nei priklauso

„Pirmieji kelių kokybės audito rezultatai parodo aplaidumo ir piktnaudžiavimo mastą – net devyni iš dešimties kelių yra nekokybiški“, – pranešė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Ministerija apskaičiavo, kad dėl kelininkų padaryto broko tiesioginė žala valstybei gali siekti apie 5,5 mln. eurų.

Visi pirmajame audito etape tirti 10-ies kelių ruožai baigti rekonstruoti 2014–2017 m. Tam išleista 22,35 mln. Eur. Visiems keliams tebegalioja penkerių metų garantinis laikotarpis.

Juos rekonstravo šešios įmonės. Dvi iš jų panevėžiečiams gerai žinomos: „Panevėžio keliai“ bei pastaraisiais metais Panevėžyje masiškai gatves atnaujinantys „Kauno tiltai“.

Dėl nekokybiškos kelio rekonstrukcijos apkaltinta bendrovė, V. Puidoko teigimu, sudarė komisiją situacijai išsiaiškinti.

Kelių ir transporto tyrimo instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Švedijos nacionalinio kelių ir transporto tyrimo instituto ekspertai įvertino po du šių įmonių rekonstruotus kelių ruožus ir visuose nustatė pažeidimų.

Į nekokybiškai sutvarkytų kelių sąrašą pateko ir tik praėjusiais metais įmonės „Panevėžio keliai“ baigtas rekonstruoti kelias Nauradai–Naujamiestis–Krekenava Panevėžio rajone.

Ekspertų atliktas tyrimas parodė, jog kelio konstrukcijoje yra per plonas asfaltbetonio sluoksnis. „Panevėžio keliams“ bus nurodyta nekokybiškai rekonstruotame kelyje Panevėžio rajone pakloti papildomą asfaltbetonio dangą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, jog visi rangovai privalės ištaisyti nustatytus defektus.

Visgi, direkcijos ryšių su žiniasklaida specialisto Evaldo Tamariūno teigimu, aiškinamasi, kodėl buvo pasirašyti nekokybiškų darbų priėmimo aktai.

„Gali atsitikti ir taip, kad bus kaltas ne rangovas, o darbų priėmėjas“, – teigė E. Tamariūnas.

Aiškinsis situaciją

Dėl nekokybiškos kelio rekonstrukcijos apkaltinta bendrovė „Panevėžio keliai“ sudarė komisiją situacijai išsiaiškinti.

„Jeigu pretenzijos pasitvirtins, be abejonės, esame pasirengę defektus pašalinti“, – tvirtina įmonės generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Kelio Nauradai–Naujamiestis–Krekenava ruožo rekonstrukcijos užsakovė buvo pati Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kelio remonto darbai valstybei kainavo 677 266 Eur be PVM. Direkcija darbų priėmimo aktą pasirašė 2017 metų vasarą, o tai reiškia, kad pretenzijų rangovams dėl kokybės neturėjo.

Dabar ekspertų įvertintam kaip nekokybiškai rekonstruotam kelio ruožui galioja 5 metų garantinės priežiūros terminas. Pasak V. Puidoko, jeigu reikės, garantinį laikotarpį įmonė pasirengusi pratęsti.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, Susisiekimo ministerija kelia teisingą problemą, kad kelių būklė Lietuvoje prastėja. Tai mato visi vartotojai. Anot V. Puidoko, kodėl tas vyksta, priežasčių tikrai yra ne viena.

„Kelių ir gatvių kaip statinių eksploatavimo sąlygos pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: intensyvėja eismo srautai, sunkiojo transporto svoris didėja. Tą problemą būtina spręsti. Šis klausimas keliamas netgi pavėluotai“, – teigė generalinis direktorius.

Anot jo, Lietuvoje yra pakankamai kompetentingų specialistų, mokslininkų, kurie specializuojasi transporto srityje, ir gali objektyviai įvertinti esamą situaciją ir pateikti problemos sprendimo būdus.

Po remonto veriasi duobės

Plonesnis, nei leidžia teisės aktai, kelio konstrukcijos sluoksnis – dažniausias kelių auditą atliekančių ekspertų nustatytas pažeidimas. Nustatyta, kad 10-yje patikrintų kelių ruožų dėl dangos ploninimo paklota net 3060 tonų asfalto mažiau, nei turėtų būti. Taip pat aptikta, kad rekonstruojant kelius įmonės nevengė naudoti netinkamas, prastesnės kokybės medžiagas. Taip pat galbūt netinkamai buvo atliekami patys kelio tvarkymo darbai, pavyzdžiui, asfalto mišinys tankintas per daug atvėsęs arba lyjant.

Tokių „gudrybių“ pasekmės liūdnos ir milijonus į kelių remontą išleidžiančiai valstybei, ir vairuotojams. Auditą atliekantys ekspertai konstatavo, jog dėl kelininkų padaryto broko keliuose atsiranda provėžų ir duobių, pastebimas greitesnis kelio dangos senėjimas, kaupiasi drėgmė ir veriasi plyšiai. Akivaizdūs asfalto dangos pažeidimai išryškėja dar nė nesibaigus darbų garantiniam laikotarpiui, o kelio tarnavimo laikas sutrumpėja net penkeriais metais.

Kelių kokybės auditą numatoma tęsti iki birželio. Per tą laiką planuojama patikrinti dar 23-is rekonstruotus valstybinės reikšmės kelių ruožus.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėjos Editos Banienės teigimu, gavus galutinius kelių kokybės audito rezultatus, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir atsakomybės.

Savivaldybės paliktos už durų

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) žinioje esantys valstybinės reikšmės keliai vietos šeimininkėms savivaldybėms yra savotiška balta dėmė.

Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio teigimu, prie valstybinės reikšmės kelių remonto, kontrolės ir priežiūros Savivaldybė nė neprileidžiama. Panevėžio rajono savivaldybės žinioje tėra 1400 kilometrų kelių.

„Gatvės kaimuose, miesteliuose yra mūsų žinioje, bet keliai iki jų – direkcijos. Savivaldybė neturi jokios galios kontroliuoti jų remontą ar priežiūrą. Galime nebent tik prašyti kelių direkcijos“, – sako meras.

Rajono vadovas neslepia nepasitenkinimo dėl LAKD požiūrio. Anot P. Žagunio, direkcija su savivaldybėmis net nederina kelių remonto planų.

„Mes labai norime, kad būtų išasfaltuotas kelias Raguva–Šilai. Dešimt metų to prašome, bet direkcija aiškina, kad mums svarbesnis turėtų būti kelias rajono pakrašty, Vadoklių seniūnijoje nuo Klebonų kaimo iki Stebeikių“, – paradoksalią situaciją įvardija P. Žagunis.

Komentarai

  • O jei taip patikrintų naujai sutvarkytas Panevezio gatves?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų