L. Vološkevičienė prisipažino norėjusi parašyti paprastą, visiems suprantamą knygą, ir nesitikėjusi, jog berašant knygos apimtis taps tokia solidi. M. Garucko nuotr.

Pirmoji lietuviška knyga apie jogą – panevėžietės kūrybos vaisius

Pirmoji lietuviška knyga apie jogą – panevėžietės kūrybos vaisius

Trisdešimt metų praktikuojanti ir beveik du dešimtmečius kitus jogos paslapčių mokanti panevėžietė Laimutė Vološkevičienė ryžosi sukauptą patirtį perkelti į popierių. Moteris pristatė porą metų brandintą knygą „Kelias: Iyengar joga“.

Lietuviškasis debiutas

Nors informacinių leidinių apie įvairius jogos metodus galima aptikti bene kiekviename šalies knygyne ar bibliotekoje, panevėžietės kineziterapeutės, reabilitacijos magistrės, jogos mokytojos knyga yra pirmoji parašyta lietuvių kalba. Tai – pirmasis leidinys, kuris nėra verstas iš populiariausių rusų ar anglų kalbomis išleistų knygų.

Panevėžietė atviravo, jog norėjo išleisti paprastą, aiškiai suprantamą ir visiems įkandamą knygą, kuri nebūtų panaši į mistinę ar gausi ezoterikos.

Ajengaro jogos metodu besidominti pedagogė sakė, jog imtis knygos leidybos ji nusprendė mirus vienam žymiausių jogos mokytojų, kurio vardu ir yra pavadintas metodas, Šri B. K. S. Ajengarui (1918–2014). Jogas šiai praktikai buvo paskyręs bene aštuoniasdešimt savo gyvenimo metų. Pačiai L. Vološkevičienei dar teko mokytis pas žymųjį jogą, tačiau paskutinio savo vizito į Indiją metu ji jogos institute savojo vedlio jau nebesutiko.

„Dažniausiai žmonės galvoja, jog joga yra tik kvėpavimas arba meditacija, ir kartais nustemba, jog reikia dirbti su savo kūnu, o tiksliau – viskuo iš karto. Kaip teigė mūsų garbusis mokytojas, meditacija yra ilgametės praktikos rezultatas, kai gali koncentruotis į gilesnius sluoksnius, eiti link savo sielos, sunkiau suvokiamos esmės.“

L. Vološkevičienė prisipažino nesitikėjusi, jog berašant knygos apimtis taps tokia solidi, tačiau vis norėjosi ką nors įterpti, pridėti.

„Stengiausi, jog asanų – jogos pratimų – kompleksai būtų praktiškai suprantami ir galėtų būti pritaikomi kiekvieno, kuris nori pradėti, pabandyti pats. Daug teorijos ir filosofijos čia nėra – joga yra žemiška, konkreti. Tai – darbas su savimi, su savo kūnu ir tik vėliau, kai pradedame suprasti kvėpavimą, jį kontroliuoti, po truputį pradedame eiti link meditacijos, kitų jogos sluoksnių“, – pasakojo knygos autorė.

Tikslas – nuraminti protą

Pasak jogos mokytojos, šiame jos praktikuojamame metode yra nemažai terapijos, ji puikiai tinka ir brandesnio amžiaus žmonėms.

L. Vološkevičienė skatina išdrįsti pabandyti jogą. Anot jos, labai dažnai žmonės bijo, jog yra nelankstūs, nesugebės padaryti vienos ar kitos asanos.

„Lankstūs žmonės jogos mokytojams kelia grėsmę ir mes jų šiek tiek prisibijome, kad savęs netraumuotų. Nelankstūs mokosi atsipalaiduoti, pajusti savo minkštesnį kūną ir panaikinti vadinamuosius blokus. Atsiranda laisvumo ir erdvės kūnui padaryti kažką kitaip nei anksčiau“, – pabrėžė jogos meistrė.

Moteris kvietė atkreipti dėmesį ne į kūno lankstumą, o į procesą, su kuriuo ir yra susijusi didžioji jogos nauda. Tik per nuolatinę praktiką galima išmokti palikti rūpesčius nuošalėje ir laiką, kurio vis labiau pristingama, skirti tik sau.

„Pagrindinis jogos tikslas – nuraminti besiblaškantį protą. Viskas prasideda nuo grubaus kūno pajautimo, sąnarių, asanų visumos. Pajusti savo kūną, kvėpavimą, nuraminti protą – tai duoda rezultatą, o ne gebėjimas prisilenkus galva pasiekti kelius“, – su šypsena pasakojo L. Vološkevičienė.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų