Pirmąją nepriklausomybę menantys muziejaus eksponatai

Pirmąją nepriklausomybę menantys muziejaus eksponatai

Tęsiame Panevėžio kraštotyros muziejaus jubiliejui skirtą ciklą Susitikime muziejuje“. Pasitinkant Nepriklausomybės dieną, miesto istorijos puslapiais pakeliaukime drauge su muziejiniais eksponatais – tikraisiais mūsų senelių ir prosenelių gyvenimo, kovų ir siekių liudytojais.

Laisves tiltas

Laisvės tiltas Panevėžyje. Apie 1935 m. Kraštotyros muziejaus nuotr.

 

1918 m. vasario 16 d. atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Po ilgų carinės priespaudos metų Lietuva pati sprendė savo likimą.

Tačiau nepriklausomybę ir laisvę dar reikėjo apginti. Naujai susikūrusią valstybę puolė išorės priešai. Laisvę gynė Lietuvos savanoriai. Panevėžio krašto savanoriai buvo vieni aktyviausių Lietuvoje. 1919 m. sausio mėnesį į Panevėžį įsiveržė raudonoji armija, o gegužės 19 d. miestas buvo galutinai išvaduotas.

Laisvės statula

Juozas Zikaras. Nepriklausomybės paminklo projektas Panevėžio miestui. 1925 m.

Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomi unikalūs tą laikmetį menantys eksponatai: savanorių fotonuotraukos, apdovanojimai, dokumentai, Lietuvos trispalvė, Lietuvos nepriklausomybės akto (1918 m. vasario 16 d.) faksimilė, valstybės herbas ir kiti. Nepriklausomybės kovose labiausiai pasižymėję savanoriai buvo apdovanoti Vyties (Vyčio) kryžiaus ordinais, kurių keletas pateko ir į Panevėžio muziejų.

Ypač Panevėžio kraštą išgarsino savanoriai Jonas Karutis ir Antanas Sereika. Jonas Karutis apdovanotas net dviem Vyties kryžiaus ordinais. 1928 m. Lietuvos vyriausybė įsteigė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, kurį sukūrė jaunas dailininkas, tuometis Kauno meno mokyklos mokinys Adomas Smetona. Juos gamino Šveicarijoje.

Šiuo medaliu buvo apdovanota apie 10 tūkstančių Lietuvos savanorių. Apgynus laisvę ir nepriklausomybę, Panevėžio miestas ir kraštas palaipsniui keitėsi, augo, statėsi, gražėjo. Mieste reikėjo įamžinti ir žmones, ir susijusias su laisvės siekiu vietas, ir pačią laisvės bei nepriklausomybės idėją.

Pagrindinė miesto aikštė buvo vadinama Turgaus aikšte. 1915 m. ji pavadinta kaizerinės Vokietijos generolo feldmaršalo Pauliaus fon Hindenburgo vardu. Naujai išrinkta Panevėžio miesto taryba 1919 m. lapkričio 22 d. nusprendė pagrindinę miesto aikštę pavadinti Laisvės aikšte.

Vytis

Lietuvos valstybės herbas – Vytis – drožtas iš vientiso medžio, į muziejų patekęs iki 1940 m. Autorius Š. Jakubovas. 1923 m.

Muziejaus fotografijos rinkinyje sukaupta keliolika 1920–1940 m. pagrindinės miesto aikštės vaizdų, kuriuose įamžinti pastatai, čia vykę miesto renginiai ir šventės. Laisvės aikštė buvo pagrindinė miestiečių sueigų vieta, čia skambėjo laisvę šlovinančios kalbos, orkestrų ir chorų atliekama muzika ir dainos.

Miestą nuo seno į dvi dalis skyrė Nevėžio upė. Per ją ėjo 2 pagrindiniai tiltai ties Respublikos ir tuomete Tilto gatve. Karų ir suiručių laikais tiltų būklė buvo labai prasta. Ypač prastos būklės buvo tiltas per upę Tilto gatvėje. 1925 m. kovo 3 d. miesto valdžia paskelbė šių abiejų gelžbetoninių tiltų statybos ir darbų užbaigimo konkursą. Jame dalyvavo net firma iš Berlyno. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius Pranas Morkūnas, su kuriuo 1925 m. balandžio 9 d. ir buvo sudaryta darbų sutartis.

Tilto sutvarkymo darbai tuometėje Tilto gatvėje buvo įkainoti 107 tūkstančiais litų. Statybos darbai vyko sparčiai ir tų pačių metų rugpjūčio 26 d. tiltas buvo išbandytas. Tilto tvirtumą bandė per jį važiavę 2 žvyro prikrauti automobiliai. 1925-ųjų rugpjūčio 30 d. Laisvės vardu pavadintas tiltas buvo iškilmingai atidarytas.

Panevėžyje 1919–1928 m. gyveno žymus skulptorius Juozas Zikaras. Įvairiose Lietuvos vietose jis kūrė Nepriklausomybės kovoms ir laisvei skirtus paminklus. Mūsų kraštietis yra ir lietuviškų monetų autorius. Nepriklausomybės paminklo pastatymo idėja užgimė ir mūsų mieste.

Medalis reversas

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis. Žalvaris. 1928 m.

Panevėžyje sudarytame Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitete dirbo Jurgis Elisonas, Alfonsas Gilvydis, Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius, Petras Būtėnas, Kazys Germanas. Šiai kilniai idėjai įgyvendinti pradėta rinkti lėšas.

Sukurti paminklo projektą buvo pakviestas panevėžietis skulptorius J. Zikaras. 1925 m. kovo 5 d. Panevėžio spauda rašė, kad Nepriklausomybės paminklo modelis jau užbaigtas ir šiomis dienomis bus pateiktas Nepriklausomybės komitetui. 1925 m. rudenį gipsinis paminklo modelis buvo išstatytas susipažinti visuomenei miesto muziejuje.

Vėliau paminklo statybos idėja įstrigo, buvo nuspręsta vietoj Laisvės paminklo pastatyti miesto muziejaus rūmus A. Jakšto prospekte. 1940 m. parengtas pastato projektas, tačiau sumanymus įgyvendinti sutrukdė tragiški 1940 metų įvykiai.

Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai jau devynis dešimtmečius akylai saugo J. Zikaro sukurtą gipsinį „Laisvės“ skulptūros maketą. Ilgus dešimtmečius jis stovėjo spintoje ir tik po sudėtingų 50-ies sovietinės okupacijos metų buvo parodytas lankytojams. Tarpukarį Panevėžio muziejuje mena daugelis daiktų – indai, baldai, įvairūs buities reikmenys, leidiniai ir knygos, atvirukai ir laiškai, įvairių organizacijų atributika, meno kūriniai, pinigai ir kt. Išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį – 1918 m. vasario 16-ąją – prisiminti ir švęsti muziejuje kviečia edukacinė programa „Istorija, kuria didžiuojamės“. Čia jūs sužinosite KAS, KAIP IR KADA KŪRĖ MŪSŲ VALSTYBĘ.

 

Muziejininkai Donatas Pilkauskas, Jūratė Gaidelienė

Sekunde.lt

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų