freepik.com asociatyvi nuotr.

Pirmą ketvirtį veržiasi diržus

Pirmą ketvirtį veržiasi diržus

Palyginus su pernai, šiemet 10 procentų padidintas vaikų dienos centrų finansavimas, tačiau tokie centrai neretai susiduria su problemomis – neturėdami lėšų, pirmąjį metų ketvirtį lenda į skolas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad vaikų dienos centrai yra įvairaus pavaldumo. Daugiausia jų priklauso savivaldybėms, tačiau yra ir nevyriausybinių ar priklausančių religinėms bendruomenėms. Iki 2002 metų jie būdavo finansuojami tik steigėjų ir rėmėjų lėšomis, tačiau 2002 metais ministerija inicijavo programą, pagal kurią tokie centrai, kurie atrenkami konkurso būdu, pradėjo gauti valstybės biudžeto lėšas projektams vykdyti.

Atsižvelgus į Vaikų dienos centrų atstovų pastabas, kad vertinant kasmet, susidaro laikotarpis, per kurį jie negauna finansavimo iš ministerijos, buvo įdiegtas trejų metų finansavimo modelis, kai finansavimas tiesiog pratęsiamas gavus ataskaitą apie praėjusių metų trijų ketvirčių veiklą. Tačiau Valstybės kontrolės reikalavimu, atsižvelgiant į tai, kad lėšos turi būti skiriamos už visų metų rezultatus, kasmet visi projektai įvertinami komisijos.

Šiemet pirmosios sutartys su vaikų dienos centrais pradėtos pasirašinėti tik šiomis dienomis. Ministerija skelbia šiemet numačiusi papildomų lėšų pratęsiamiems projektams, tad projektų vykdytojai turi patikslinti dokumentus. Tačiau naujovė ta, kad finansavimas bus skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos.

Lenda į skolas

Lietuvos agentūros „SOS“ vaikai Panevėžio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė sako, kad paskelbta apie maždaug 80 dienos centrų, su kuriais ministerija dabar pradės pasirašinėti sutartis, tačiau jų vaikų dienos centro jų tarpe nėra ir neaišku, kada bus. Šiemet jie teikė du projektus – vieną vaikų dienos centro, kitą – specializuotos pagalbos centro. Pasak jos, kasmet būna toks vėlavimas – pasitaiko, kad pinigų sulaukiama tik kovą.

„Sunkiai verčiamės. Ir veikloms reikia pinigų, ir mokesčius mokėti. Skolų nesinori auginti, tad situacija labai sudėtinga“, – sako ji.

Pasak I. Zabulionytės, žadama, kad šiemet patirtos išlaidos bus skaičiuojamos nuo sausio 1 dienos, bet tai mažai guodžia.

„Tarkime, jei žmones įdarbini nuo sausio 1 dienos iki vasario 10 dienos reikėjo sumokėti mokesčius. Iš kur nevyriausybinėms organizacijoms surasti tiek pinigų? Lįsti į skolą reikia. Paskui iš ministerijos ją pasidengsi“, – sako, kad nesinori būti skolingam, ji.

Vadovės teigimu, šiemet numatyta naujovė, kad tokius nevyriausybinius centrus galės paremti savivaldybės, tačiau ir tai užtruks. Ji spėja, kad geriausiu atveju nevyriausybines organizacijas tos lėšos pasieks gegužę ar birželį.

Situacija. Pasak I. Zabulionytės, padėdami vaikams, vaikų centrai turi rūpintis ir kaip išgyventi patiems. SEKUNDĖ archyvo nuotr.

„Pirmas ketvirtis yra balansavimas tarp išgyvenimo ir taip kasmet“, – kad nevyriausybininkai pagrinde ir gyvena iš projektų, sako ji.

O ir tos projektų lėšos nėra didelės. Pasak I. Zabulionytės, iki šiol keletą metų metinis finansavimas vaikų dienos centrams galėjo būti ne didesnis nei 14,5 tūkst. eurų. Už tas lėšas reikėjo ne tik maitinti vaikų dienos centrą lankančius vaikus, supirkti priemones jų užimtumui, bet ir mokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti už juos mokesčius, apmokėti transportą ir pan. Tad ta suma labai minimali. I. Zabulionytės teigimu, jų vaikų dienos centrą lanko 25 vaikai ir kasdien jie maitinami du kartus, o vasaros stovyklų metu – tris kartus. Tad tenka paramos ieškoti ir iš kitų šaltinių. Vadovės teigimu, kad ir sunku, nepasakysi vaikams, kad neateitų, tad tikisi, kad šiemet bus teigiamų pokyčių.

Kol kas nemaitina

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė sako, kad Gustonių bibliotekos-daugiafunkcio centro, kuriame yra ir vaikų dienos centras, padėtis kiek kitokia nei nevyriausybininkų – nereikia nuomotis patalpų, samdyti atskirų darbuotojų ir pan.

„Mūsų situacija daug paprastesnė, kadangi mes esame biudžetinė įstaiga ir vaikų dienos centras neveikia atskirai – jis yra prie bibliotekos. Finansavimo vėlavimas sunkumų mums nesudaro“, – sako ji.

Pasak direktorės, turima šiokių tokių atsargų nuo pernai, o platesnė veikla vyks nuo kovo 1 dienos. Tiesa, kol nėra finansavimo, vaikai nėra maitinami. Vis tik, direktorės manymu, tai nėra itin didelė problema, nes vaikai pavalgo mokykloje. Tikimasi, kad biblioteka sutartį su ministerija pasirašys jau artimiausiu metu. Pasak R. Bagdonienės, pernai finansavimas taip pat buvo gautas vėlai, o užpernai, apskritai gautas kone nuo balandžio 1 dienos.

Gustonių bibliotekos-universalaus daugiafunkcio centro bibliotekininkė Regina Masiokienė sako, kad kasdien pas juos ateina iki 16 vaikų. Vaikai ruošia pamokas, klausosi muzikos, užsiima kita veikla. Kai būna gauti pinigai, gauna ir užkandžių – sūrelių, vaisių, sulčių, džiūvėsių ir pan. Jos pastebėjimu, vaikai labai jų laukia.

„Vaikai nori, ypač tų saldumynų. Jiems tai didžiulė dovana“, – sako, kad dažnas jų negauna namuose, bibliotekininkė.

R. Masiokienės teigimu, ir dabar vaikai norėtų užkandžių, tačiau su jais sutarta, kad reikia palaukti kovo. Tad dalis vaikų dabar dėl to nesilanko centre. Kitų neleidžia ir patys tėvai – vaikams į namus žiemą reikėtų grįžti jau sutemus.
***

Faktai

Šiemet vaikų dienos centrų finansavimui Vyriausybė skyrė 3,96 mln. eurų, kai pernai buvo 3,6 mln. eurų. Pernai tokius centrus lankė 8 784 vaikai, parengti 6 004 individualūs paslaugų teikimo planai, specialią psichologinę pagalbą gavo 2 557 vaikai.

Praėjusiais metais, siekiant, kad kuo daugiau vaikų galėtų lankyti vaikų dienos centrus, išplėstas paslaugų gavėjų ratas, ir dabar į centrą vaiką gali atvesti bet kuri šeima.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų