M. GARUCKO nuotr.

Pėsčiomis per pasaulį

Pėsčiomis per pasaulį

 

565 kilometrai – tiek iš Japonijos sostinės, Tokijo miesto kilęs 36-erių metų Judžis (Yuji) Miyata jau sukorė pėsčiomis kulniuodamas Baltijos kelio vingiais. Panevėžyje atvykėlis ilgai neužsibus, tačiau nuo šiol čia lankysis kur kas dažniau.

Kadaise asmenines tragedijas išgyvenęs Judžis nuo 2007-ųjų neša taikos pasaulyje žinią, aktyviai rūpinasi aplinkos apsaugojimu. Jis įsitikinęs, jog kiekvienas planetos gyventojas dėl jos gerovės gali prisidėti nors menkiausiu indėliu.

Vos prieš kelias dienas atžygiavęs į Panevėžį, J. Miyata jau spėjo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybe. Ja nuspręsta pradėti siekti reformuoti visuomenę, bendradarbiauti plečiant pasaulines darnaus vystymosi programas tarp Baltijos ir kitų Rytų Europos miestų savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų.

Prie Santuokos rūmų tradiciškai pasodintas ir ąžuoliukas. Medžius japonas sodina kiekvienoje šalyje, kurioje apsilanko. Buvęs Jungtinių Tautų Organizacijos atstovas su kilnia misija po pasaulį keliauja jau vienuolika metų ir yra pasodinęs 5024 medžius bei įveikęs daugiau nei 13 tūkst. kilometrų atstumą.

Kilnus keliautojas nešasi tik medžiaginį maišą, kuriame nugulę net kelios storos knygos-dienoraščiai. Juos J. Miyata pildo kasdien – kruopščiai užrašinėja kelionės metu aplankančias mintis, nueitus kilometrus, skrupulingai planuoja dienotvarkę ir maršrutą.

„Nelengva, tačiau verta“, – šypsodamasis sako Judžis.

Namai – visas pasaulis

J. Miyata kas tris mėnesius keičia gyvenamąją vietą. Dalį metų praleidžia Sofijoje, Bulgarijoje, paties įkurtame institute, dalį – Vietname ir dalį – Japonijoje. Nuo šiol jis pradės kur kas dažniau apsilankyti ir Lietuvoje, Panevėžyje.

„Tenka pripažinti, jog tikrų namų neturiu, tačiau tai man – ne problema. Visur mano namai, visur turiu šeimos narių“, – pozityviai nusiteikęs japonas.

Siekdamas taikos pasaulyje ir geresnės aplinkos, Judžis jau aplankė daugiau nei 20 šalių: Kiniją, Korėją, Japoniją, Taivaną, Vietnamą, Kambodžą, Tailandą, Siriją, Turkiją, Bulgariją, Serbiją, Kroatiją, Slovėniją, Italiją, Šveicariją, Prancūziją, Angliją, Lenkiją, Vokietiją, o dabar žygiuoja Baltijos keliu Talinas–Vilnius.

„Daug kas galvoja, jog nueiti tokius atstumus – neįveikiama žmogui užduotis. Bet juk tai galioja ir jūsų Baltijos keliui. Žmonės susijungė į gyvą grandinę, nusitęsusią daugiau nei 600 kilometrų. Kai išgirsti, tas atrodo neįmanoma, bet juk tai padarėte“, – sako J. Miyata.

Keliautoją ir „Taikos savaitės“ („Peace week“) instituto Bulgarijoje įkūrėją žavi Baltijos šalių gyventojų aistra ir pasiryžimas būti nepriklausomiems. Jis sako, kad trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvės siekis nešė tokią pačią žinią kaip ir jis – taikos ir laisvės poreikį.

Pėsčiomis per pasaulį keliaujantis ir į Panevėžį užsukęs japonas J. Miyata jau aplankė daugiau nei 20 šalių ir neketina sustoti. M. Garucko nuotr.

Stulbinamas intelektas

J. Miyatai keliaujant po skirtingas pasaulio šalis teko matyti visko: nepritekliaus, skurdo, baimės. Jis pats, kaip patikino, niekada neišgyveno nieko panašaus. Jo šeima gyvena Japonijoje, yra pasiturinti.

„Nuo pat mažų dienų neturėjau jokių problemų“, – pasakoja Judžis.

Baigęs darželį, sulaukęs šešerių, jis pradėjo mokytis privačioje pradinėje mokykloje. Po to įstojo į geriausia Japonijoje tituluojamą mokyklą. Vos 134 moksleiviams iš visos šalies kasmet nusišypso laimė mokytis šioje mokslo įstaigoje.

„Stojant į šią mokyklą buvo tikrinamas mano IQ lygis, jis turėjo būti didesnis nei 150, taip pat laikėme egzaminus. Laimė, man pavyko“, – kuklinasi J. Miyata.

Kartu su juo mokėsi paties aukščiausio socialinio sluoksnio vaikai – ministrų, įvairių pirmaujančių Japonijos įmonių vadovų atžalos.

„Jie galvodavo, kaip būti turtingiems, kalbėdavo apie galią, politiką, pinigus. Tik nedidelė dalis mokinių pasižymėjo kur kas platesniu mąstymu“, – prisiminė Judžis.

O jam pinigai nerūpėjo. Jau tuomet domėjosi aplinka, taikos pasaulyje klausimais – net ir būdamas šešerių metų vaikas jautėsi susirūpinęs ateitimi.

Pradėjęs studijuoti politikos mokslus, J. Miyata gilinosi į įvairias pasaulio problemas, jas bandė apčiuopti ir spręsti.

Supratęs, jog ir jo paties šalis turi bėdų su aplinkinėmis valstybėmis, jis stojo akis į akį su problemomis – tik kitokiu būdu.

Nelaimė apvertė gyvenimą

Baigęs universitetą, 2004-aisiais J. Miyata dvejiems metams išvyko gyventi į Pietų Korėją. Ten mokėsi vietos kalbos, bandė pažinti kultūrą ir skleisti žinią apie Japoniją. Taip pat – sustiprinti dviejų šalių draugystę, pakeisti vienos požiūrį į kitą.

Ten Judžis turėjo sužadėtinę ir geriausią draugą. Tačiau abiejų jam artimiausių žmonių likimai pasisuko labai netikėtai ir tragiškai. J. Miyata neslepia, jog mylimąją kankino psichologinės problemos. Neištvėrusi jų naštos mergina pasitraukė iš gyvenimo. Beveik tuo pačiu metu nuo vėžio mirė ir vos 20-uosius pradėjęs geriausias Judžio draugas.

Dvi netektys vienu metu palaužė ir J. Miyatą.

„Tą akimirką jaučiau didelį kaltės jausmą, nes negalėjau padėti savo artimiausiems žmonėms“, – prisipažįsta Judžis.

Jis ir pats pajuto susirgęs depresija, net bandė žudytis. Tačiau sako laiku suvokęs, jog toks drastiškas žingsnis nepakeis pasaulio ir neišgelbės jo – neišnaikins širdgėlos.

Tuomet Judžis ir nusprendė atsisakyti savo asmeninės laimės, pinigų, laiko – visko, ką turi, ir stengtis gyventi ne dėl savęs, o dėl likusio pasaulio.

Dabar vos du kartus per metus į Japoniją aplankyti ten likusių artimųjų sugrįžtantis J. Miyata jaučia, kad gyvenimas neteka pro šalį. Pėsčiomis po pasaulį keliaujančio japono aplankytų šalių sąrašas sparčiai pildosi, o jo skleidžiama žinia, jog taika yra didžiausia viso pasaulio vertybė, sklinda vis plačiau.

Komentarai

  • Sekundė – tai pats geriausias Panevėžio laikraštis ! 🙂

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų