Pašventintas naujasis bažnyčios altorius

Pašventintas naujasis bažnyčios altorius

 

Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia gali didžiuotis įspūdingu nauju altoriumi. Iš graikinio marmuro ir paauksuotų medžio drožinių pagamintas jis šiandien iškilmingas pašventintas vyskupo Lino Vodopjanovo.

Tokių šventų bažnyčios vietų pašventinimas nėra dažnai matomas reiškinys. Mat konsekruoti galima tik su pastatu sujungtą altorių. Jei jį įmanoma pernešti iš vieno vietos į kitą vietą, tokio šventinti pagal doktriną neleistina.

Pastarųjų altorių šiandieni Lietuvoje dar labai daug, nes II Vatikano 1962 -1965 m. susirinkimu buvo įteisintas kunigų atsigręžimas į tikinčiuosius Sumos metu. Iki tol jie Mišias laikydavo nusisukę į altorių. Su atsigręžimu, atsirado Mišių stalas ir altoriai tapo stumdomi.

Taigi, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija dabar turi tikrą altorių ir jis šiandien smilkalais, patepimu bei maldomis pririštas prie bažnyčios.

Išskirtinės apeigos ir patys naujai sušvitę maldos namai nepaliko abejingų. Panevėžiečiai negailėjo gerų žodžių bažnyčios šeimininkams už didelį darbą. Iki atvežant naująjį altorių balto marmuro plytelėmis buvo išklotos vidaus grindys, perdažytos sienos. Vėliau pastatytas ir pats baltai auksinis altorius.

„Viskas taip pasikeitę. Buvau senokai čia, bet bažnyčia atrodė kitaip. Dabar taip šviesu, didinga, nauja – puikus jausmas čia būnant apima“, – džiaugėsi panevėžietė Genovaitė.

Moteris atvyko pažiūrėti išgirtos altoriaus konsekracijos. Tokių apeigų ji tvirtino dar nėra mačiusi, todėl buvo įdomu, kaip viskas vyksta.

Reikia atsinaujinti

Balta viduje tapusi visų vadinama Raudonoji bažnyčia sužavėjo ir Martyną su drauge. Mergina tvirtino, kad dažnai Dievo namuose nesilanko, bet tokia proga norėjosi pamatyti atsinaujinusią šventovę. Šią vietą panevėžietė prisipažino pamilusi dar nuo vaikystė, bet vėliau jos draugystę su bažnyčia pertraukė studijos, asmeninis gyvenimas.

„Svarbiausia, kad bažnyčia nestovėtų graži ir tuščia. Tai turėtų būti ne tik vyresnių, bet ir jaunų žmonių traukos centras savaitgaliais. Galbūt reikėtų atsinaujinti ne tik grindis, sienas, bet ir būdą tikintiesiems susigrąžinti“, – savo nuomone dalijosi jauna moteris.

Tačiau pažiūrėti naujo altoriaus žmonių netrūko. Juk paskutinį kartą čia tokia relikvija pastatyta prieš tris dešimtmečius.

Iš pačios Graikijos

Šiandien vyskupo kosekruotam altoriui pagaminti prireikė dviejų mėnesių. O medžiagas bažnyčia siuntėsi net iš Graikijos. Mat Lietuvoje nėra kas pardavinėtų tikrą baltąjį marmurą be jokių priemaišų. Tad teko iš pat Balkanų vežtis 5–6 tonas sveriantį suskaldytą šios prabangios medžiagos luitą.
Altoriaus projektą bažnyčiai kurti padėjo architektas Alvydas Šeibokas, buvęs panevėžietis, dabar gyvenantis Vilniuje.

Didžiulis altorius yra visas marmurinis. Priekinę jo dalį puošia medinis, rankomis drožinėtas, auksu dengtas bareljefas. Jame matysis rojaus paukščiai, javų varpų apvadai. Prie naujo altoriaus kartu bus pastatyta nauja ambola (vieta, kur kalba kunigas), krikštykla. Akmenines altoriaus detales bažnyčia užsakė Lenkijoje, kur akmendirbiai turi daugiau tokios statybos patirties. Lietuvoje ne tik altoriai, bet ir patys pastatai itin retai perstatomi.

Altoriaus gamyba ir medžiagos bažnyčiai kainavo apie 35 tūkst. eurų. Šie pinigai, pasak R. Zdanio, surinkti iš parapijiečių.
Prieš altoriaus konsekracijos iškilmes šventinę nuotaiką tikintiesiems kūrė Panevėžio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras „Adoremus, Panevėžio muzikinio teatro solistė Laima Česlauskaitė ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Tomas Pavilionis. Po Šv. Mišių visų laukė kermošius šventoriuje, vaišės, grojo muzikantai.

Galerija

Komentarai

  • Išnešėte iš Bažnyčios medinį pridėtinį demono stalą, vietoje jo, pastatėte marmurinį pridėtinį demono stalą ir jį „pašventinote“ netikra mišių auka prie pridėtinio demono stalo. Kam statomas pridėtinis demono stalas, jeigu Bažnyčioje yra Centrinis Altorius? Nusibodo Dievui tarnauti?
    1 Kor, 10
    „Eucharistinis pokylis ir stabmeldžių puotos
    14Todėl, mano mylimieji, sergėkitės stabmeldystės! 15Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau. 16Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? 17Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona. 18Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai? 19Ką gi sakau? Ar kad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? ar kad ir stabas yra šis tas? 20Ne, aš sakau, kad, aukodami atnašas, pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. 21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties stalo bendrai ir demonų stalo bendrai. 22Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Gal esame už jį stipresni? „

  • Mielas Budėtojau, ar patį Šventoji Dvasia įkvėpė tokioms mintims?

    • “Vandžiogalos bažnyčioje galimai vėl vyko antgamtinis reiškinys”. alfa.lt

      Citata:

      “2012 metų birželio 10 d. Devintinių sekmadienį Vandžiogalos Švč.Trejybės bažnyčioje kaip įprastai vyko dvejos pamaldos lenkų ir lietuvių kalba. Ta diena buvo išskirtinė ir tuo, kad lenkų bendruomenė surengė didelę šventę su eisena miestelio gatvėmis, puikiu koncertu, kuriame pasirodė įvairaus žanro kolektyvai iš Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos.

      Dar prieš šventinį renginį parapijos klebonas kun.Oskaras Petras Volskis 9 val. aukojo šv.Mišias lietuvių bendruomenei, kurių pabaigoje ir pats klebonas, ir prie altoriaus buvę patarnautojai, ir bažnyčioje besimeldę žmonės buvo nustebinti, mažumėlę išgąsdinti ir sutrikę dėl pasigirdusio stipraus beldimo, sklindančio iš už altoriaus. Per trumpą laiką pasigirdo apie 10 vienas po kito sekusių smūgių į altoriaus konstrukcijas, kurio stiprumo sukeltą virpėjimą klebonas jautė padėtais ant altoriaus delnais. Paprašytas patikrinti, zakristijonas užėjo už altoriaus, tačiau nerado jokio nukritusio, palikto daikto, jokio lūžio ar kitokių aplinkybių, kurios galėjo lemti bildėjimą. Po pamaldų patikrinti nuėjo ir klebonas, bet taip pat nieko nerado, kas galėtų akivaizdžiai įrodyti stiprių smūgių priežastį: nei nusmukusių sienojų, nei naujų įplyšimų, nei įgriuvusių grindų, nei konstrukcinių pažeidimų.” citatos pabaiga.

      Jėzus pabeldė į centrinį Altorių, kad į Jį atgręžtų nuo Jo nusisukusius kunigus. Panevėžio kunigai negirdi. Jie pastato marmurinį pridėtinį demono stalą, kad tikintiems sunkiau būtų jį išnešti iš Bažnyčios ir atsigręžti į Centrinį altorių, tikrų Tradicinių Šv. Mišių aukai.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų