prieš kelis dešimtmečius pastatyti dėžučių blokai yra atgyvenos ir nebeužtikrina laiškų, prenumeruotų leidinių saugumo.

Pašto dėžučių šmėklos

Pašto dėžučių šmėklos

Dar pavasarį Lietuvos paštas gyventojus ragino kuo greičiau įsigyti individualias pašto dėžutes. Buvo teigiama, kad prieš kelis dešimtmečius pastatyti dėžučių blokai yra atgyvenos ir nebeužtikrina laiškų, prenumeruotų leidinių saugumo. Tačiau kiemuose ir gatvėse, tarsi vaiduokliai, teberiogso surūdijusios metalo griuvenos. Kas privalo jas nugriauti?

pasto-dezutes-04-virsus

Panevėžyje vis dar pilna sovietmetį menančių blokinių dėžučių, tačiau niekas nežino, ką su jomis daryti. U.Mikaliūno nuotr.

Dar pavasarį Lietuvos paštas gyventojus ragino kuo greičiau įsigyti individualias pašto dėžutes. Buvo teigiama, kad prieš kelis dešimtmečius pastatyti korespondencijos dėžučių blokai yra atgyvenos ir nebeužtikrina laiškų, siuntų, prenumeruotų leidinių saugumo. Be to, kiemuose ir pakelėse riogsančios surūdijusios metalo griuvenos gadina estetinį vaizdą.
Tačiau senosios dėžutės vis dar stovi tarsi vaiduokliai. Ir Lietuvos paštas, ir bendruomenės, ir Savivaldybė kratosi atsakomybės jas nugriauti.
Panevėžio Rožyno bendruomenės seniūnaitė Romualda Šerplienė pripažįsta, kad panaikinti netvarkingas dėžutes ne taip lengva, kaip norėtųsi.
„Mūsų bendruomenės pašto dėžutės vis dar senos, nes paprasčiausiai yra gyventojų, kurie jomis vis dar naudojasi. O kiek domėjausi, visi teigia, kad, norint nugriauti dėžučių blokus, būtina turėti visų jais besinaudojančių gyventojų sutikimą. Kitu atveju gali būti taip, kad aš įsakysiu pašalinti dėžutes, o kas nors gali sugalvoti paduoti mane į teismą. Kita problema – esu gavusi žodinį atsakymą, kad tai yra Lietuvos pašto turtas. Taigi, jeigu nugriausime dėžutes, galime sulaukti priekaištų, kad naikiname ne savo turtą“, – esama tvarka „Sekundei“ skundėsi seniūnaitė.
Ji tvirtino, kad jau keletą kartų bandė aiškintis, kas atsakingas už laiškų dėžučių pašalinimą ir kaip viskas turėtų vykti. Tačiau vis dar nesulaukia aiškaus atsakymo.
Be to, R. Šerplienei pasirodė neteisinga, kad Lietuvos paštui priklausančiomis dėžutėmis, pastatytomis valstybinėje žemėje, turi rūpintis visuomenininkai.
Minčiai, kad už netvarkingų dėžučių naikinimą atsakingas turėtų būti Lietuvos paštas, pritarė ir Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.
„Blokines pašto dėžutes tarybiniais metais pastatė Lietuvos paštas tam, kad darbuotojams nereikėtų vaikščioti prie kiekvieno namo. Todėl manau, ši bendrovė jas turėtų ir panaikinti. Žinoma, jeigu matome, kad dėžučių bloku tikrai niekas nesinaudoja, mes patys susitvarkome. Tačiau manome, kad tai ne mūsų pareiga“, – teigė V. Chirv.

Lietuvos paštas atsakomybės kratosi
Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė tvirtina, kad pašto dėžutės yra gyventojų nuosavybė, todėl būtent jie ir privalo jomis pasirūpinti.
„Pažymime, kad gaunamų laiškų dėžutės – tiek asmeninės, tiek blokinės – yra gyventojų nuosavybė. Tai numato Lietuvos Respublikos pašto įstatymas. Todėl esame labai dėkingi seniūnijų ir vietos bendruomenių atstovams, kurie gyventojams padeda susitvarkyti ir pagražinti savo aplinką – likviduoti prieš kelis dešimtmečius statytus laiškų dėžučių blokus. Tai – atgyvenos ir tokiomis dėžutėmis beveik nesinaudojama, nes jose paliktos pašto siuntos ar prenumeruojami spaudos leidiniai nėra saugūs“, – „Sekundei“ teigė I. Dundulienė.
Paklausta, ką daryti, kai seniūnai negali pašalinti netvarkingų, aplinką darkančių pašto dėžučių, nes jomis vis dar kas nors naudojasi, I. Dundulienė paaiškino, kad tartis su gyventojais.
„Mes galime prašyti bendruomenių aktyviau siekti kompromiso. Sulūžę, kiauri pašto dėžučių blokai negali užtikrinti pašto siuntų, prenumeratos saugumo. Visoje Lietuvoje turime nemažai pavyzdžių, kai aktyvios vietos bendruomenės išsprendė šią problemą“, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad naujovė prigijo ne visur ir ne taip sklandžiai, kaip buvo tikimasi. Dėžučių keitimo terminas buvo pratęstas iki rugpjūčio 1 dienos. Dabar dauguma jų jau pakeistos ir sutvarkytos, o senosiose laiškai, prenumeruojami leidiniai bei kita korespondencija paprasčiausiai nepaliekama.
„Pastebėjome, kad kaimo žmonės rūpinasi savo laiškų dėžutėmis. Panevėžio mieste naujas laiškų dėžutes pirmieji suskubo įrengti individualių namų savininkai, o daugiabučiuose situacija prastesnė. Dauguma jų laiptinėse esančių korespondencijos dėžučių – nerakinamos ir sulūžusios. Norėtume, kad žmonės susimąstytų apie savo gaunamų siuntų saugumą ir įsirengtų Pašto įstatyme numatytus reikalavimus atitinkančias laiškų dėžutes“, – priminė I. Dundulienė.

Savivaldybė griauti bijo
Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto Arvydo Šato teigimu, nors kai kurios pašto dėžutės stovi ant valstybinės žemės, Savivaldybė negali jų nugriauti savavališkai.
„Savivaldybė nieko nedarys, kol mums Lietuvos paštas tiksliai nurodys, kurios dėžutės nebenaudojamos. Tai ne mūsų turtas, ne mūsų nuosavybė, todėl mes savo nuožiūra negalime nieko daryti. Jeigu savavališkai nugriautume dar naudojamą dėžutę, atsakomybė kristų ant Savivaldybės. Jeigu iš Lietuvos pašto gautume tikslią informaciją, kurios dėžutės nenaudojamos, galbūt mes ir galėtume tokias nugriauti. Tačiau, mano žiniomis, tai yra bendrovės nuosavybė ir ji turi tvarkyti“, – „Sekundei“ tvirtino A. Šatas.
Paklaustas, ar miesto Savivaldybė galėtų nugriauti dėžutes, jeigu į ją kreiptųsi bendruomenių seniūnaičiai, A. Šatas patvirtino, kad tokia galimybė yra. Tačiau, jo teigimu, svarbiausia, kad būtų patvirtinta, jog laiškų dėžutėmis tikrai niekas nebesinaudoja, ir Savivaldybė būtų tikra niekam nedaranti žalos.

Komentarai

  • Jau senokai tokios pasto dezutes laikomos atgyvenomis. Kai kurie turistai pamate net fotografuojasi prie ju. Dabartinis susirasinejimas dabar daugiau elektroninio pobudzio, o vokai ar atvirutes dazniausiai prisimenamos tik per sventes.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų